13 Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši evangelija, ir jos atminimui bus pasakojama, ką ji padarė.“ 14 Tada vienas iš Dvylikos, vadinamas Judu Iskarijotu, nuėjęs pas aukštuosius kunigus, 15 tarė: „Ką sutinkate man *duoti, kad aš jums jį išduočiau?“ Ir jie †pristatė jam trisdešimt sidabrinių. 20 O vakarui atėjus, jis su Dvylika ‡atsisėdo valgyti.

26 Ir jiems valgant, Jėzus, paėmęs duoną ir pasakęs palaiminimą, ją laužė ir davė mokytiniams ir tarė: „Imkite, valgykite – tai yra mano kūnas.“ 27 Ir paėmęs taurę ir padėkojęs, jis jiems davė, sakydamas: „Gerkite iš jos visi, 28  nes tai yra mano kraujas, kuris yra naujosios sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį dėl nuodėmių atleidimo. 29  Bet sakau jums: visai negersiu šito vynmedžio vaisiaus nuo šiol iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje.“ 30 Ir pagiedoję giesmę jie išėjo į Alyvų kalną. 33 O Petras atsakydamas jam tarė: „Nors ir visi atsimes dėl tavęs, aš niekada neatsimesiu!“ 39 Ir truputį toliau paėjęs, jis parpuplė veidu žemyn ir meldėsi, sakydamas: „O mano Tėve, jeigu yra įmanoma, teaplenkia mane šita taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“ 41 Budėkite ir melskitės, kad neįžengtumėte §į pagundą. Dvasia iš tikrųjų noringa, bet kūnas silpnas.“ 56 Bet visa tai įvyko, kad išsipildytų pranašų šventraščiai.“ Tada visi mokytiniai paliko jį ir pabėgo. 75 Ir Petras prisiminė Jėzaus jam pasakytą žodį: „Prieš gaidžiui pragystant, tu triskart manęs *išsižadėsi.“ Ir jis išėjo laukan ir karčiai verkė.