16
1 Žmogui priklauso širdies sudėlioti sumanymai, bet liežuvio atsakymas yra iš VIEŠPATIES.
2 Visi žmogaus keliai yra švarūs jo paties akyse, bet VIEŠPATS pasveria dvasias.
3 Pavesk savo darbus VIEŠPAČIUI, tai tavo sumanymai bus sutvirtinti.
4 VIEŠPATS viską padarė savo tikslui ir net nedorėlį tam tikrai kančios dienai.
5 Kiekvienas, kuris išdidus širdyje yra pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI; ranka į ranką jis neliks nenubaustas.
6 Kaltė apvaloma dėl gailestingumo ir tiesos, ir žmonės pasitraukia nuo blogio dėl VIEŠPATIES baimės.
7 Kai žmogaus keliai patinka VIEŠPAČIUI, jis sutaiko su juo net jo priešus.
8 Geriau mažai su teisumu, negu didelės pajamos be teisingumo.
9 Žmogaus širdis sumano jo kelią, bet nukreipia jo žingsnius VIEŠPATS.
10 Dieviškas nuosprendis yra Karaliaus lūpose; jo burna nenusižengia teisme.
11 Teisingos svartis ir svarstyklės yra VIEŠPATIES; visi maišelio svarsčiai – jo darbas.
17 Dorųjų vieškelis – pasitraukti nuo blogio; kas sergi savo kelią, tas išsaugo savo sielą.
18 Pirm žlugimo eina išdidumas, ir pirm suklupimo – išpuikusi dvasia.
19 Geriau būti nusižeminusia dvasia su nuolankiaisiais, negu dalytis grobiu su išdidžiaisiais.
20 Kas išmintingai reikalą tvarko, tas randa gera, ir kas pasitiki VIEŠPAČIU, tas laimingas!
23 Išmintingojo širdis daro jo burną sumaningą ir jo lūpoms prideda tai, kas skatina susivokmą.
25 Būna kelias, kuris atrodo teisingas žmogui, bet jo galas – mirties keliai.
32 Kas lėtas pykti yra geresnis už karžygį ir kas suvaldo savo dvasią – už tą, kuris nukariauja miestą.