17
Geriau sausas kąsnelis ir su juo ramybė, negu namai, pilni aukų mėsos, su vaidais.
Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir tarp brolių dalysis veldiniu. Lydyklė – sidabrui, lydkrosnė – auksui, o širdžių tyrėjas – VIEŠPATS. Senųjų vainikas – vaikų vaikai, o vaikų šlovė – jų tėvai. Kas pridengia nusižengimą, siekia meilės, bet kas kartoja reikalą, išskiria draugus.
10 *Išmintingajam didesnį įspūdį padaro pabarimas negu kvailiui šimtas kirčių. 15 Kas išteisina nedorėlį ir kas nuteisia teisųjį, tie abu yra pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI. 17 Draugas visada myli, ir brolis gimsta bėdos atvejui.
18 Sveiko mąstymo stokojantis žmogus §paspaudžia ranką prisiimdamas kito atsakomybę ir laiduoja savo pažįstamo akivaizdoje. 21 Kas pagimdo kvailį, tas sukelia sau sielvartą, ir paikšo tėvas neturi džiaugsmo.
22 Linksma širdis daro gera kaip vaistai, bet *prislėgta dvasia džiovina kaulus.
25 Kvailas sūnus – sielvartas tėvui ir kartybė tai, kuri jį pagimdė. 28 Net kvailys, kai jis tyli, laikomas išmintingu; kas sučiaupia lūpas laikomas supratingu žmogumi.
* 17:10 „Išmintingajam“ – Arba „Supratingajam“. 17:15 „išteisina“ – Arba „pripažįsta teisingą juridinę padėtį užimančiu“. 17:18 „Sveiko mąstymo“ – Hbr. „Širdies“; arba „Sveiko proto“, „Blaivios mąstysenos“. Hbr. žodis yra asocijuojamas su protingais sprendimais, išmintimi. § 17:18 „paspaudžia ranką prisiimdamas kito atsakomybę“ – Hbr. „tekšnoja ranka“ ir kt. Žr. Pat 6:1, 22:26. * 17:22 „prislėgta“ – Arba „smogta“, „pritrenkta“, „palaužta“. 17:25 „sielvartas“ – Arba „apmaudas“. 17:25 „kartybė“ – Hbr. žodis vartojamas tik čia. Į šią kartybę galbūt įeina širdgėla ir prislėgtumas.