20
Vynas yra išjuokėjas, stiprus gėrimas yra triukšmingas siautėjas; ir kiekvienas, kuris juo apsigauna, yra neišmintingas. Karaliaus sukelta baimė yra kaip *liūto riaumojimas; kas jį supykdo, nusideda prieš savo gyvybę.
Tai yra garbė žmogui vengti vaido, bet kiekvienas kvailys ginčijasi. Dauguma žmonių skelbia savo pačių §gerumą, bet kas gali rasti patikimą žmogų?! Teisusis *vaikšto savo vientisumo dorybėje; po jo yra labai palaiminti jo vaikai. 17 Žmogui gardi apgavystės duona, bet vėliau jo burna taps pilna žvyro. 20 Kas keikia savo tėvą ar savo motiną, to žibintas bus užgesintas juodžiausioje tamsoje. 22 Nesakyk: „Atlyginsiu blogu už bloga.“ Lauk VIEŠPATIES, ir jis tave išgelbės. 27 Žmogaus dvasia yra VIEŠPATIES žibintas, tiriantis §žmogaus asmenybės gelmes. 30 Sumušimo randai nuvalo nuo blogio, ir kirčiai nuvalo *žmogaus asmenybės gelmes.
* 20:2 „liūto“ – Arba „jauno liūto“. 20:2 „jį supykdo“ – Hbr. „peržengia“, t. y. peržengia karaliaus nustatytas ribas. 20:3 „vengti“ – Arba „pasilikti atokiau nuo“. § 20:6 „gerumą“ – gal „ištikimumą“, „geranoriškumą“, t. y. draugiškumą, rūpinimąsi kitais žmonėmis. * 20:7 „vaikšto“ – T. y. pasižymi tokia gyvensena. 20:7 „vientisumo dorybėje“ – Hbr. prieveiksmiška sandara „vientisai“, „dorai“, „be nukrypimų“, t. y. visa širdimi – ne puse širdies – vykdo Dievo valią. 20:17 „apgavystės duona“ – Plg. Pat 4:17, „nedorybės duoną“. § 20:27 „žmogaus asmenybės gelmes“ – T. „pilvo vidinius kambarius“ (hbr. idioma). Gal „žmogaus psichinių savybių visumą (būdą)“. * 20:30 „žmogaus asmenybės gelmes“ – T. „pilvo vidinius kambarius“ (hbr. idioma). Gal „žmogaus psichinių savybių visumą (būdą)“.