23
4 Nesivargink siekdamas praturtėti – atsisakyk savo išmanymo.
7 nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra; „Valgyk ir gerk!“ – jis sako tau, bet jo širdis nėra su tavimi.
13 Nesulaikyk nuo vaiko pataisančio auklėjimo, nes jeigu jį suduosi rykštele, jis nemirs.
14 Tu turi jį suduoti rykštele, ir taip išgelbėsi jo sielą nuo pragaro.
15 Mano sūnau, jeigu tavo širdis bus išmintinga, džiaugsis mano širdis, būtent aš džiaugsiuosi.
17 Tegul tavo širdis nepavydi nusidėjėliams, bet išlik bijantis VIEŠPATIES visuomet;
18 nes galas tikrai yra, ir tavo lūkestis nebus pribaigtas.
19 Klausyk, mano sūnau, ir būk išmintingas ir kelyje nustatyk kryptį savo širdžiai.
20 Nebūk su mėgstančiais išgerti vyno, su mėsos rajūnais,
21 nes girtuoklis ir rajūnas nuskurs, ir mieguistumas aprengs žmogų skarmalais.
22 Klausyk savo tėvo, kuris tave pagimdė, ir nepaniekink savo motinos, kai ji pasenusi.
23 Pirk tiesą ir jos neparduok; taip pat išmintį, drausmę ir supratimą.
24 Teisiojo tėvas didžiai džiūgaus, ir tas, kuris pagimdo išmintingą vaiką, juo džiaugsis.
25 Tavo tėvas ir tavo motina bus laimingi, ir tedžiūgauja ta, kuri tave pagimdė.
26 Mano sūnau, duok man savo širdį, ir tegul tavo akys stebi mano kelius.
27 Nes paleistuvė yra gili duobė, ir svetima moteris – ankštas šulinys.
28 Be to, ji kaip plėšikas tykoja grobio ir daugina neištikimuosius tarp žmonių.
29 Kam būna vargas? Kam liūdesys? Kam vaidai? Kam bambėjimas? Kam būna žaizdų be priežasties? Kam paraudusios akys?
30 Tiems, kurie ilgai užtrunka prie vyno, kurie vis eina ragauti maišyto vyno.
31 Nežiūrėk į vyną, kai jis raudonas, kai jis parodo savo išvaizdą taurėje; jis švelniai sruvena gerkle žemyn.
32 Galų gale jis kerta kaip gyvatė ir įgelia kaip angis.
33 Tavo akys žiūrės į svetimas moteris, ir tavo širdis ištars iškrypusius dalykus.
34 Ir tu būsi kaip gulintis jūros viduryje ir kaip gulintis laivo stiebo viršūnėje.
35 „Mane smogė, – sakysi, – bet man neskaudėjo; mane mušė, bet nejaučiau! Kada prabusiu? Vėl jo ieškosiu.“