22
Geriau pasirinkti gerą vardą negu didelius turtus ir *gerą vertinimą negu sidabrą ir auksą.
Turtingas ir beturtis susitinka: jų visų Kūrėjas yra VIEŠPATS.
Sumanus žmogus mato pavojų ir pasislepia, bet §doroviškai naivūs žmonės eina toliau ir turi sulaukti bausmės.
*Nusižeminimo, tai yra VIEŠPATIES baimės, pasekmė – turtai, garbė ir gyvenimas. Erškėčiai ir žabangos yra sukto žmogaus kelyje; kas saugo savo sielą, bus toli nuo jų. §Įgudink vaiką pagal jam įsakytą kelią, ir pasenęs jis nenukryps nuo jo.
Turtingasis viešpatauja beturčiui, ir skolininkas yra skolintojo *vergas. Kas sėja neteisybę, pjaus §tuštybę, ir jo *rūstybės lazda nueis niekais.
15 Kvailystė yra įrišusi vaiko širdyje; drausmės rykštelė ją atitolins nuo jo. 20 Ar neparašiau tau puikių dalykų su §sumaningumu ir pažinimu, 21 kad tau duočiau pažinti tiesos žodžių tikrovę, kad galėtum atsakyti tiesos žodžiais *tiems, kurie tave siunčia? 24 Nesibičiulauk su pikčiurna ir nesusieik su karštakošiu, 25 kad neišmoktum jo §kelių ir nepaspęstum žabangų savo sielai.
26 Nebūk vienu iš tų, kurie *paspaudžia ranką prisiimdami kito atsakomybę, vienu iš tų, kurie laiduoja už skolas. 29 Matai žmogų, stropiai atliekantį darbą? Jis stos į darbą karalių akivaizdoje, jis nestos į darbą nežinomųjų akivaizdoje.
* 22:1 „gerą vertinimą“ – Hbr. „gerumo palankumą“, „gerumo malonę“; parafrazuoti galima šitaip: geriau turėti gerą reputaciją negu daug turtų, geriau būti pageidaujamas asmuo negu prisikrauti pinigų. 22:3 „Sumanus“ – Arba „Gudrus“. 22:3 „pavojų“ – Arba „grėsmę“, „nelaimę“, „tai, kas bloga“. § 22:3 „doroviškai naivūs“ žmonės – Hbr. žodis apibūdina žmogų, kuris lengvai traukiamas į blogį todėl, kad jis yra „atdaras“ vos ne viskam, imlūs visokioms mintims. Neįžvelgdamas esminių skirtumų, nenumatydamas pavojų ir pasekmių, toks mintyse suteikia „erdvės“ įvairioms pasaulėžiūroms, įskaitant pražūtingas. Šie žodžiai gali apibūdinti tokį žmogų: „atdarasis“, „naivuolis“, „nesusigaudantis žmogus“, „žmogus, nepasirinkęs pasaulėžiūros“, „neutralus žmogus, pasaulėžiūros atžvilgiu“, „pasižymintis atvirumu“, „žmogus, kuris atdaras bet kam“, „žmogus, kuris turi vietos nesuderinamoms pasaulėžiūroms“, „neapsisprendęs žmogus“, „neišmanėlis“, „žmogus, nepriėmęs pamokymo“, „neišmokytasis“. * 22:4 „Nusižeminimo, tai yra VIEŠPATIES baimės“ – Arba „Nusižeminimo, ir VIEŠPATIES baimės“. 22:4 „pasekmė“ – Arba „padarinys“, „rezultatas“, „atlygis“, „galas“. 22:4 „gyvenimas“ – Arba „gyvybė“. § 22:6 „Įgudink […] įsakytą“ – Hbr. žodžio šaknis rodo į siaurinimą. Kitur ST jis visada vartojamas statinio pašventinimui (gal įvedimui į eksploataciją) pareikšti (Įst 20:5, I Kar 8:63, II Met 7:5). Tėvai privalo įgudinti vaiką tam tikrus dalykus daryti ir kitų nedaryti, t. y., siaurinti jo veiklą pagal tai, kas yra gera, apriboti jo veiklą, kad vykdytų Dievo valią ir taip gyventų pilnavertišką gyvenimą. * 22:7 „vergas“ – Arba „tarnas“. 22:8 Kitas vertimas – „Kas sėja neteisybę, pjaus nelaimę, ir savo rūstybės lazda jis pats bus pribaigtas.“. 22:8 „neteisybę“ – Tai yra nukrypimas nuo nustatytos normos; arba „blogį“, „blogadarybę“, „nusukimą nuo dorybės“. § 22:8 „tuštybę“ – Hbr. žodis reiškia ir „nedorybę“ ir „nelaimę“; čia „tuštybė“ labiau tinka negu „nedorybė“ atsižvelgiant į eilutės antros dalies paralelizmą, bet „nelaimė“ yra galimas vertimas jeigu eilutės antra dalis nusako ne rūstybės galios neveiksmingumą, bet tai, kad rūstybė „praris“ arba „pribaigs“ patį rūstų žmogų. * 22:8 „rūstybės lazda“ – T. y. tai, ką jis įvykdė rūstybės galia. 22:15 „drausmės“ – Arba „pataisančio auklėjimo“, „drausminančio auklėjimo“. 22:20 „puikių“ – Arba „pirminės reikšmės / labai aukštos svarbos“. § 22:20 „sumaningumu“ – Hbr. dgs.; arba „patarimais“. * 22:21 „tiems, kurie tave siunčia“ – Arba „tiems, kurie pas tave siunčia“, „savo siuntėjams“. 22:24 „pikčiurna“ – hbr. „pykčio savininku“, t. y., tuo, kuriam pyktis priklauso kaip nuosavybė. 22:24 „karštakošiu“ – Arba „rūsčiu žmogumi“. § 22:25 „kelių“ t. y. „elgsenos“, „gyvenimo būdo“. * 22:26 „paspaudžia ranką prisiimdami kito atsakomybę“ – Hbr. „tekšnoja ranka“ ir kt. Žr. Pat 6:1, 17:18. 22:29 „stropiai“ – Arba „laiku“, „mikliai“.