9
1 Išmintis pasistatė namus, ji išsitašė septynis stulpus.
2 Ji skerdė savo maistinius gyvulius, sumaišė savo vyną, taip pat paruošė savo stalą.
3 Ji išsiuntė savo tarnaites, ji šaukia iš miesto aukštumų:
4 „Kas tik yra doroviškai naivus, tas tegul užsuka čia“; kuriam trūksta sveiko mąstymo, tam ji sako:
5 „Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.
6 Palik doroviškai naivius žmones ir gyvensi, eik gi supratimo keliu!“
10 VIEŠPATIES baimė yra išminties pradžia, ir Šventojo pažinimas yra supratimas.
17 „Vogti vandenys saldūs, ir slaptoje valgoma duona gardi.“
18 Bet jis nežino, kad ten yra mirusieji, kad jos svečiai yra pragaro gelmėse.