11
1 Vyriausiajam muzikui. Dovydo.
Esu pasitikėjęs VIEŠPAČIU! Kaip galite tarti mano sielai: „Pabėk į jūsų kalnus kaip paukštis!?
2 Nes štai nedorėliai įtempia lanką, ant templės savo strėlę deda, kad tamsoje šaudytų į tiesiaširdžius.
3 Jeigu pamatai nugriaunami, ką begalės daryti teisusis?“
4 VIEŠPATS yra savo ypatingai šventoje šventykloje – VIEŠPATIES sostas yra danguje. Jo akys stebi, jo akių vokai tiria žmonių palikuonis.
5 VIEŠPATS teisųjį tiria, bet jo siela nekenčia nedorėlio ir smurtą mylinčio.
6 Jis lies ant nedorėlių žabangus, ugnį ir sierą, ir svilinančią audrą; tai bus jiems skirtoji taurė.
7 Nes VIEŠPATS yra teisus, jis myli teisybę. Dorieji matys jo veidą.