Tikinčiųjų paveldo vertimas Psalmynas 12

1 Vyriausiajam muzikui. *Pagal šeminitą. Dovydo psalmė.

Išgelbėk, o VIEŠPATIE, nes nebėra dievotojo, nes ištikimieji pradingsta tarp †žmonių palikuonių. 2 Jie kiekvienas su savo kaimynu kalba ‡netiesą, jie kalba pataikaujančiomis lūpomis ir §dvilype širdimi. 3 VIEŠPATS pribaigs pataikaujančias lūpas, didžiakalbį liežuvį – 4 tuos, kurie yra pasakę: „Mes turime stiprų liežuvį; mūsų lūpos yra *mūsų pačių. †Kas gali mums viešpatauti?“ 5 „Dėl smurto prieš prispaustuosius, dėl vargšų dejavimo aš pakilsiu dabar, – sako VIEŠPATS. – Aš suteiksiu saugumą nuo to, kuris į jį prunkščia“. 6 VIEŠPATIES žodžiai yra tyri žodžiai, kaip ‡molio lydykloje grynintas sidabras, septynis kartus nuskaistintas. 7 Tu juos saugosi, o VIEŠPATIE, tu §kiekvieną iš jų išlaikysi nuo šitos kartos per amžius. 8 Nedorėliai vaikščioja visur aplinkui, kai *niekšiški žmonės yra išaukštinti.

* 12:1 „Pagal šeminitą“ – T. „Ant aštuntojo“, kuris gali rodyti į oktavą arba boso partiją, arba gali būti kitas nurodymas, susijęs su muzikiniu atlikimu. † 12:1 „žmonių palikuonių“ – Arba „Adomo sūnų / vaikų / palikuonių“, „žmonijos“. ‡ 12:2 „netiesą“ – Arba „tuštybę“, „nebūtus dalykus“. § 12:2 „dvilype širdimi“ – Plg. I Met 12:33, Jok 1:8. * 12:4 „mūsų pačių“ – T. „su mumis“. † 12:4 „Kas gali mums viešpatauti“ – T. „Kas yra Viešpats / Valdovas virš mūsų“. ‡ 12:6 „molio“ – Arba „žemės“, t. y. lydykloje, padarytoje iš žemės dulkių arba ant žemės. § 12:7 „kiekvieną iš jų“ – Hbr. „jį“ (kuopinis dkt.). * 12:8 „niekšiški“ – Arba „niekam tikę“.