Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane *apleidai, būdamas toli nuo mano išvadavimo, nuo mano †dejonės žodžių? 4 Tavimi pasitikėjo mūsų tėvai; jie pasitikėjo, ir tu juos ‡išvadavai. 6 Bet aš esu kirminas, o ne žmogus; §žmonių *patyčių objektas ir tautos niekinamas. 16 Nes mane apsupo šunys, blogadarių gauja mane apspito; jie perdūrė mano rankas ir mano kojas. 17 Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. †Tie spokso, žiūri į mane, 18 dalijasi tarpusavyje mano drabužius ir dėl mano apdaro meta burtą. 19 Bet tu, VIEŠPATIE, nebūk toli! Mano stiprybe, skubėk man padėti! 22 Aš paskelbsiu tavo vardą savo broliams, susirinkimo viduryje tave girsiu. 23 Jūs, kurie bijote VIEŠPATIES, girkite jį! Visi, kurie Jokūbo sėkla, šlovinkite jį! Ir visi, kurie Izraelio sėkla, bijokitės jo!