Tikinčiųjų paveldo vertimas Psalmynas 23

1 Dovydo psalmė.

VIEŠPATS yra mano ganytojas, aš nestokosiu. 2 Jis *guldo mane žaliuojančiose pievose, †švelniai vedžioja mane prie ‡atilsio vietovių vandenų. 3 Jis §atgaivina mano sielą, jis veda mane teisumo takais dėl savo vardo. 4 Be to, *nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, blogo nebijosiu, nes tu pats esi su manimi; tavo vėzdas ir tavo lazda patys paguodžia mane. 5 Tu paruoši ties manimi stalą mano priešų akivaizdoje, tu aliejumi man †patepi galvą; mano taurė sklidina. 6 Tikrai gerumas ir gailestingumas ‡lydės mane per visas mano gyvenimo dienas, ir aš pasiliksiu VIEŠPATIES namuose amžinai.

* 23:2 „guldo“ – Arba „duoda man gulėti“. † 23:2 „švelniai vedžioja“ – Arba „nuveda“, „gano“, t. y. saugiai ir švelniai nukreipia mane. Žr. Ps 31:3, Iz 40:11 ir kt. ‡ 23:2 „atilsio vietovių“ – Arba „atgaivinimo vietovių“, „tylių“; plg. Sk 10:33, Iz 32:18. § 23:3 „atgaivina mano sielą“ – Arba „grąžina mano sielą atgal“, „atstato mano sielą į teisingą kryptį“; žr. Ps 19:7. * 23:4 „nors eičiau“ – Arba „kai einu“. † 23:5 „patepi“ – Veiksmažodis čia nevartojamas žymint skyrimą į pareigas, verčiau rodo į davėjo dosnumą, į gausius Dievo suteiktus palaiminimus. ‡ 23:6 „lydės“ t. „vysis“.