O VIEŠPATIE, nebark manęs rūstaudamas, ir nedrausmink manęs įtūždamas! 2 Pasigailėk manęs, o VIEŠPATIE, nes aš silpnas; pagydyk mane, o VIEŠPATIE, nes mano kaulai sukrėsti, 3 ir mano siela labai sukrėsta! Bet tu, o VIEŠPATIE, – kiek ilgai? 4 Atsigręžk, o VIEŠPATIE! Išvaduok mano sielą! Išgelbėk mane dėl savo gailestingumo! 5 Nes mirtyje nėra tavo atminimo; kas kape tau dėkos? 6 Nuvargau †bedejuodamas, kasnakt aptvindau savo lovą, ašaromis ‡aplieju savo patalą. 7 Nuo sielvarto sunyko mano §akys, paseno dėl visų mano priešų.

8 Atsitraukite nuo manęs, visi blogadariai! Nes VIEŠPATS išgirdo mano verksmo balsą. 9 VIEŠPATS išgirdo mano palankumo prašymą, VIEŠPATS priima mano maldą. 10 Tegul visi mano priešai susigėsta ir tebūna labai sukrėsti; tegul jie atsigręžia ir susigėsta staiga!