10
Broliai, mano širdies *troškimas ir malda Dievui už Izraelį yra tai, kad jie būtų išgelbėti. Nes aš jų labui liudiju, kad jie turi uolumą Dievui, bet ne pagal §tikrą pažinimą. Nes jie, *ignoruodami Dievo teisumą ir dėdami pastangas įtvirtinti savąjį teisumą, nepasidavė Dievo teisumui. Nes teisumo atžvilgiu Kristus yra įstatymo §galas kiekvienam, kuris tiki. Nes Mozė aprašo teisumą, kuris *siekiamas įstatymu šitaip: JAIS BUS GYVAS ŽMOGUS, KURIS TUOS REIKALAVIMUS VYKDO. Bet teisumas, įgyjamas tikėjimu, kalba šitaip: „Nesakyk savo širdyje: Kas pakils į dangų? – tai yra Kristaus nuvesti žemyn; Arba: §kas nusileis į *gilybę?“ (tai yra Kristaus atvesti aukštyn iš numirusių). Bet ką jis sako? Žodis yra arti tavęs, tavo burnoje ir tavo širdyje; tai yra §pranešimas apie tikėjimą, kurį pranešimą skelbiame kaip šaukliai, kad jeigu savo burna išpažinsi *Jėzų esant Viešpatį ir savo širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusiųjų, būsi išgelbėtas, 10 nes širdimi žmogus tiki ir dėl to turi teisumą, ir burna žmogus išpažįsta ir dėl to turi išgelbėjimą. 11 Nes šventraštis byloja: Kas tik pasitiki juo, nebus sugėdintas. 12 Nes nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats yra visų Viešpats, pertekęs §gėrybių visiems, kurie jo šaukiasi. 13 Nes *KIEKVIENAS, KURIS ŠAUKSIS VIEŠPATIES VARDO, BUS IŠGELBĖTAS. 14 Kaip tad jie šauksis to, kuriuo netikėjo?! Ir kaip jie tikės tuo, apie kurį negirdėjo?! Ir kaip jie išgirs be tokio, kuris skelbia kaip šauklys?! 15 Ir kaip jie skelbs, jei nebus pasiųsti?! Kaip yra parašyta: KOKIOS GRAŽIOS KOJOS TŲ, KURIE SKELBIA GERĄ TAIKOS ŽINIĄ, KURIE SKELBIA §GERŲJŲ DALYKŲ EVANGELIJĄ! 16 Tačiau ne visi pakluso Evangelijai. Nes Izaijas sako: *VIEŠPATIE, kas patikėjo girdima mūsų žinia? 17 Taigi, tikėjimas ateinagirdimos žinios, o girdima žinia – per Dievo žodį. 18 Bet aš sakau: ar jie negirdėjo? §Kaipgi ne! Dar daugiau: JŲ garsas PASKLIDO PO VISĄ ŽEMĘ IR JŲ ŽODŽIAI – IKI PASAULIO PAKRAŠČIŲ. 19 Bet aš sakau: argi Izraelis nežinojo? Mozė pirmas sako: „*AŠ KURSTYSIU, KAD jus PAIMTŲ PAVYDĄ PER NETAUTĄ, PER NEIŠMANANČIĄ TAUTĄ AŠ jus PYKDYSIU. 20 Bet Izaijas yra labai drąsus ir sako: „AŠ BUVAU ATRASTAS TŲ, KURIE MANĘS NEIEŠKOJO, PASIDARIAU AIŠKIAI MATOMAS TIEMS, KURIE APIE MANE NEKLAUSINĖJO. 21 Bet Izraeliui jis sako: „Ištisą dieną laikiau ištiesęs savo rankas į atsisakiusią tikėti ir atsikalbinėjančią §liaudį.
* 10:1 „troškimas“ – Arba „gera valia“, „mielas noras“. Gr. žodis εὐδοκία (eudokía) vartojamas 9 k. NT. Lk 2:14 vartosena panaši į šios eilutės. 10:1 „už Izraelį yra tai, kad jie būtų išgelbėti“ – Arba „Izraelio labui yra už išgelbėjimą“. 10:2 „ne pagal tikrą pažinimą“ t. y. be asmeninės patirties pagrįstos pažinimo; tokie žydai turėjo daug teorinių žinių, bet nepasikliovė Mesiju, verčiau stengėsi patikti Dievui savo būdu, ne Dievo nustatytu būdu. § 10:2 „tikrą“ – Arba „išsamų“, „tikslų“, „precizišką“. * 10:3 „ignoruodami“ – Arba „nesuprasdami“, „nenutuokdami“. 10:3 „nepasidavė Dievo teisumui“ – Arba „nesielgė pavaldžiai Dievo teismui“, „nepasidarė pavaldūs Dievo teisumui“. 10:4 „teisumo atžvilgiu“ – Arba „dėl teisumo“; t. „teisumui“ / „į teisumą“. § 10:4 „galas“ – Arba „užbaigimas“; t. y. Kristus yra jau parūpinęs teisumą kiekvienam, kuris Juo pasikliauna; įstatymo prakeikimas yra pašalintas / pabaigtas ir tobulas teisumas suteiktas. * 10:5 „siekiamas“ – žr. Rom 9:31, kurioje yra žodis „nepasiekė“. 10:6 „įgyjamas“ – žr. Rom 9:30, kurioje yra žodis „įgijo“. 10:6 „Kas pakils į dangų“ – Citata iš Įst 30:12 pabrėžia tai, kad kaip Izraelio tautai įstatymas nebuvo tolimas reiškinys, kurį reikėtų ypatingomis žmonių pastangomis įgyti iš tolimos vietos, taip Kristus nėra toli, bet pats nusileido į žemę, kad išgelbėtų nusidėjėlius, kurie pasitikės Juo. § 10:7 „kas nusileis į gilybę – Tai yra užuomina į Įst 30:13, bet ne tiesioginė citata. Kaip įstatymas buvo izraelitų prieinamas (ne už jūros), taip Išgelbėtojas – Mesijas Jėzus – yra prieinamas visiems, kurie tik pasitikės Juo. * 10:7 „gilybę“ – Arba „bedugnę“. 10:8 „jis“ – T. y. teisumas pagaunamas tikėjimu; žr. Rom 9:30, 10:6. 10:8 „žodis […]“ – Žr. Įst 30:14. § 10:8 „pranešimas apie tikėjimą, kurį pranešimą“ – Arba „tikėjimo žodį / pranešimą, kurį“. * 10:9 „Jėzų esant Viešpatį“ – Gr. gramatinė sandara yra „Viešpatį Jėzų“, bet kontekstas rodo (Rom 10:13; plg. Jl 2:32), kad kalbama apie patį Jehovą. 10:11 „byloja“ – Arba „sako“. 10:11 „Kas …“ – Žr. Iz 28:16, Rom 9:33, I Pt 2:6. § 10:12 „gėrybių“ – Arba „turtų“ (metaforine prasme). * 10:13 „Kiekvienas, kuris“ – Arba „Kas tik“, „Jeigu kas“. Žr. Jl 2:32. 10:15 „gražios“ – gal „savalaikės“, t. y. malonu, kad kaip tik laiku ateina; žr. Iz 52:7, Na 1:15. 10:15 „gerą taikos žinią“ – Arba „evangeliją – taiką“; plg. Apd 10:36, Ef 2:17. § 10:15 „gerųjų dalykų evangeliją“ – Arba „gerą gerųjų dalykų žinią“. * 10:16 „Viešpatie …“ – Iz 53:1, Jn 12:38. 10:16 „girdima mūsų žinia“ – Arba „klausytinu mūsų pranešimu“, „tai, kas iš mūsų klausoma“, „klausytina mūsų perduota žinia“. 10:17 „girdimos žinios“ (2 k.) – Arba „klausytino pranešimo“, „to, kas klausoma“, „klausytinos perduotos žinios“. § 10:18 „Kaipgi ne! Dar daugiau“ – gr. μενοῦνγε (vartojamas ir Lk 11:28; Ro 9:20; Flp 3:8). Izraelitai tikrai girdėjo, nes žinia pasiekė ne vien Izraelį, bet ir žemės pakraščius. * 10:19 „Aš […]“ – žr. Įst 32:21. 10:20 „Aš […]“ – žr. Iz 65:1-2. 10:21 „atsisakiusią tikėti“ – Arba „neklusnią“, „nesileidžiančią įtikinama“. § 10:21 „liaudį“ – Gr. žodis λαός (laós) savaime nekalba apie fizinę kilmę ar biologinius požymius. Jis vartojamas 8 k. 7-ose Laiško romiečiams eilutėse (Ro. 9:25-26, 10:21, 11:1-2, 15:10-11). Šiame vertime jis verčiamas „žmonių grupė“, „žmonėmis“, „liaudis“.