9
Kalbu tiesą Kristuje, nemeluoju, *mano sąžinė kartu su manimi liudydama Šventąja Dvasia, kad mano širdis labai liūdi ir nuolat širdį man skauda. Nes galėčiau linkėti sau būti prakeiktam, atskirtam nuo Kristaus dėl savo brolių, savo bendrataučių §kūno atžvilgiu, kurie yra izraelitai, kuriems priklauso įsūnystė, ir šlovė, ir sandoros, ir įstatymo suteikimas, ir tarnavimas Dievui, ir pažadai; *kuriems priklauso tėvai, ir iš kurių kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus, kuris yra aukščiau visų, palaimintasis Dievas per amžius. Amen. Bet, nėra taip, tarsi Dievo žodis būtų niekais nuėjęs. Nes ne visi, kurie yra kilę iš Izraelio, yra §tikras Izraelis. Ir jie ne visi yra vaikai vien dėl to, kad jie Abraomo *palikuonys. Priešingai, TAVO PALIKUONYS BUS PAVADINTI IZAOKE. Tai yra, kūno vaikai – ne šitie yra Dievo vaikai; priešingai, pažado vaikai §laikomi *palikuonimis. Nes šis yra pažado žodis: ŠITUO LAIKU AŠ ATEISIU, IR SARA TURĖS SŪNŲ. 10 Ir ne tik tai, bet ir kai Rebeka tapo nėščia per vieną, per mūsų tėvą Izaoką, 11 (vaikams gi dar negimus, nė ką nors gera ar bloga padarius), kad išsilaikytų išrinkimą atitinkantis Dievo tikslas, kuris remiasi ne darbais, bet tuo, kuris pašaukia, 12 jai buvo pasakyta: „VYRESNYSIS TARNAUS JAUNESNIAJAM, 13 kaip yra parašyta: JOKŪBĄ MYLĖJAU, BET EZAVO NEKENČIAU. 14 Tai ką gi pasakysime? §Nejaugi Dievas yra neteisingas?! Anaiptol! Ne! 15 Nes jis sako Mozei: AŠ PASIGAILĖSIU TO, KO TIK *NORĖSIU PASIGAILĖTI, IR BŪSIU GAILESTINGAS TAM, KURIAM TIK NORĖSIU BŪTI GAILESTINGAS. 16 Išvada tokia: lemia nei žmogus, kuris trokšta, nei žmogus, kuris deda visas jėgas, bet Dievas, kuris pasigaili. 17 Nes šventraštis sako faraonui: KAIP TIK ŠIAM PAČIAM TIKSLUI AŠ IŠKĖLIAU TAVE, KAD TAVYJE PARODYČIAU SAVO JĖGĄ IR KAD MANO VARDAS BŪTŲ SKELBIAMAS PO VISĄ ŽEMĘ. 18 Išvada tokia: jis pasigaili to, kurio nori, ir užkietina tą, kurį nori. 19 Tad man pasakysi: „Kodėl jis dar §priekaištauja? Nes kas gi yra atsilaikęs prieš jo valią? 20 Taigi, tikrai, o žmogau, kas gi tu esi, kad *atsakai priešingai Dievui? Argi lipdinys pasakys tam, kuris jį sulipdė: „Kodėl mane tokį padarei? 21 Arba ar puodžius neturi valdymo galios moliui, kad iš to paties minkalo padarytų vieną indą garbingam naudojimui, o kitą negarbingam?! 22 O kas jeigu Dievas, norėdamas parodyti rūstybę ir padaryti žinomą savo galią, didžia kantrybe pakentė pražūčiai §priruoštus rūstybės indus, 23 ir kad padarytų žinomus savo šlovės turtus gailestingumo indams, kuriuos jis iš anksto paruošė šlovei, – 24 kuriuos jis ir pašaukė – mus, ne tik iš žydų, bet ir iš kitataučių? 25 Kaip jis sako ir Ozėjuje: „Ne savo žmonių grupę pavadinsiu savąja žmonių grupe ir tą, kuri nemylima – mylima. 26  Ir bus taip, kad toje vietoje, kur buvo jiems *pasakyta: „Jūs ne mano žmonių grupė, ten jie bus vadinami gyvojo Dievo vaikais. 27 Ir Izaijas šaukia apie Izraelį: „NORS IZRAELIO VAIKŲ SKAIČIUS BŪTŲ KAIP JŪROS SMĖLIO, TIK LIKUTIS BUS IŠGELBĖTAS, 28 NES JIS TEISINGAI §UŽBAIGIA BEI PAGREITINA REIKALĄ, KADANGI *PAGREITINTĄ REIKALĄ VIEŠPATS ĮVYKDYS ŽEMĖJE. 29 Ir kaip iš anksto sakė Ezaijas: „JEI KAREIVIJŲ VIEŠPATS NEBŪTŲ MUMS PALIKĘS palikuonių, MES BŪTUME TAPĘ KAIP SODOMA IR BŪTUME PRILYGĘ GOMORAI. 30 Tai ką pasakysime? Štai ką: kitataučiai, kurie nesivijo teisumo, įgijo teisumą – būtent §teisumą, įgyjamą tikėjimu. 31 Bet Izraelis, kuris vijosi *įstatymo dėl teisumo, nepasiekė įstatymo dėl teisumo. 32 Kodėl? Todėl, kad vijosi ne tikėjimu, bet tarytum įstatymo darbais. Nes jie užkliuvo už to suklupimo akmens, 33 kaip yra parašyta: „ŠTAI AŠ DEDU SIONE SUKLUPIMO AKMENĮ IR PARPUOLIMO UOLĄ, BET KAS TIK JUO PASITIKI, NEBUS SUGĖDINTAS.
* 9:1 „mano sąžinė kartu su manimi liudydama“ – Arba „mano sąžinė teikdama man patvirtinantį liudijimą“. 9:2 „mano širdis labai liūdi ir nuolat širdį man skauda“ t. „turiu didelį liūdesį ir nuolatinį skausmą savo širdyje“. 9:3 „bendrataučių“ – Arba „giminaičių“. § 9:3 „kūno atžvilgiu“ – Arba „pagal kūną“. * 9:5 „kuriems priklauso“ t. „kurių yra“. 9:5 „tėvai“ – Arba „protėviai“. 9:5 „aukščiau visų, palaimintasis Dievas per amžius“ – Arba „Dievas aukščiau visų, palaimintas per amžius“. § 9:6 „tikras Izraelis“ t. „tie Izraelis“ (dgs. + vns.). * 9:7 „palikuonys“ t. „sėkla“. 9:7 „palikuonys“ t. „sėkla“. 9:7 „pavadinti“ – ypač gerai tinka žodis „pavadinti“, nes gali reikšti „duoti vardą“ arba „pašaukti, pakviesti“; gr. žodis καλέω turi panašias reikšmes. § 9:8 „laikomi palikuonimis“ – gal „įskaityta / įskaičiuoti į palikuonis / sėklą“. * 9:8 „palikuonimis“ t. „sėkla“. 9:9 „Šituo laiku“ – Arba „pagal šį laiką“. 9:12 „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“. § 9:14 „Nejaugi Dievas yra neteisingas?!“ t. „Nejaugi yra neteisingumas pas Dievą?“ * 9:15 „norėsiu pasigailėti“ – Arba „pasigailiu“. 9:15 „norėsiu būti gailestingas“ – Arba „esu gailestingas“. 9:16 „deda visas jėgas“ t. „bėga“. § 9:19 „priekaištauja“ – Arba „bara“, „prikiša“. * 9:20 „atsakai priešingai“ – Arba „atkirsti“. 9:21 „garbingam naudojimui“ t. „garbei“. 9:21 „negarbingam“ t. „negarbei“; žr. ΙΙ Tim 2:21. § 9:22 „priruoštus“ – Arba „nužiestus“. * 9:26 „pasakyta“ – Arba „pasakyta autoritetingai“. 9:27 „Izaijas“ – Arba „Ezaijas“. 9:28 „teisingai“ t. „teisume“. § 9:28 „užbaigia bei pagreitina reikalą“ – ARBA „suveda sąskaitą netrukus“, „iš karto nutartį vykdo iki galo“. * 9:28 „pagreitintą reikalą Viešpats įvykdys“ – Arba „Viešpats nedelsiant užtikrins suvestą sąskaitą“. 9:29 „palikuoinių“ – Arba „sėklos“, „ainijos“, nes gr. žodis yra vns. 9:30 „Štai ką“ – Arba „Kad“. § 9:30 „teisumą, įgyjamą tikėjimu“ – Arba „teisumą dėl tikėjimo“; gr. ἐκ πίστεως; t. „iš tikėjimo“; aišku ir čia ir Rom 9:32 eilutėje, kurioje matosi ta pati frazė, kad trūkstamas teisumas skirtas žmogui dėl pasikliovimo Mesiju, ne dėl atliekamų ar atliktų veiksmų. * 9:31 „įstatymo dėl teisumo“ (2 k.) – Arba „teisumo įstatymo“; Izraelio tautos žmonės uoliai stengėsi vykdyti įstatymą, kad būtų išteisinti; tačiau tokių aukštų įstatymo reikalavimų jie nesugebėjo vykdyti.