2
Todėl esi nepateisinamas, kas bebūtum, o žmogau, kuris teisi, nes dėl ko teisi kitą, dėl to paties nuteisi save, kadangi tu, kuris teisi, darai tuos pačius dalykus. Bet mes žinome, kad Dievo teismas prieš tuos, kurie daro tokius dalykus, *remiasi tiesa. Ir ar taip manai, o žmogau, kuris teisi tokius dalykus darančius ir pats juos darai, kad tu išvengsi Dievo teismo?! Arba, ar tu niekini jo gerumo bei pakantumo bei didžios kantrybės turtus, nenutuokdamas, kad Dievo gerumas veda tave į atgailą? Bet savo užkietėjimu ir neatgailaujančia širdimi pats sau kaupi rūstybę rūstybės ir Dievo teisingo nuosprendžio apreiškimo dienai; §jisai atlygins kiekvienam pagal jo darbus: viena vertus, amžinu gyvenimu tiems, kurie, ištvermingai darydami gera, ieško šlovės ir garbės ir negendamumo, bet kita vertus, įtūžiu ir rūstybe tiems, kurie yra *priešiški garbėtroškos ir atsisako būti tiesos įtikinti bei jai paklusti, bet yra neteisumo įtikinami ir jam paklusta; prispaudimas ir sielvartas sielai kiekvieno žmogaus, kuris įvykdo bloga, pirma žydui, taip pat ir graikui; 10 bet šlovė, pagarba ir ramybė kiekvienam, darančiam gera – pirma žydui, taip pat ir graikui. 11 Priežastis yra tokia: Dievas nėra šališkas. 12 Nes visi, kurie nusidėjo be Įstatymo, be Įstatymo ir pražus; ir visi, kurie nusidėjo Įstatymo ribose, bus Įstatymu teisiami – 13 (nes ne Įstatymo §atidūs klausytojai teisūs Dievo akivaizdoje, bet Įstatymo *atlikėjai bus išteisinti, 14 nes kada tik kitataučiai, kurie neturi Įstatymo, iš prigimties daro Įstatymo numatytų dalykų, §šitie, neturėdami Įstatymo, yra patys sau įstatymas: 15  *tokie parodo savo širdyse įrašytą įstatymo darbą, jų sąžinei kartu tiems dalykams paliudijant, ir mintims tuo tarpu juos kaltinant arba net ginant) – 16 tą dieną, kai Dievas, anot mano evangelijos, teis žmonių paslaptis per Jėzų Kristų. 17 Žiūrėk! Tu §vadiniesi žydas, ir pasikliauji įstatymu, ir giriesi Dievu, 18 ir žinai jo valią, ir iš įstatymo pamokytas, laikai išmėgintais bei priimtinais tuos dalykus, kurie yra geriausi, 19 be to, esi įsitikinęs esąs aklųjų vedlys, šviesa tų, kurie yra tamsoje, 20 kvailųjų auklėtojas, vaikelių mokytojas, įstatyme turįs pažinimo ir tiesos įkūnijimą. 21 Taigi, tu, kuris mokai kitą, ar savęs nepamokai? Tu, kuris skelbi, kad nevalia vogti, ar tu vagi? 22 Tu, kuris sakai, kad nevalia svetimauti, ar tu svetimauji? Tu, kuris bjauriesi stabais, ar apiplėši šventoves? 23 Tu, kuris giriesi įstatymu, įstatymo *laužymu ar darai Dievui negarbę? 24 Nes, kaipgi yra parašyta, DĖL JŪSŲ ŠMEIŽIAMAS DIEVO VARDAS TARP KITATAUČIŲ. 25 Nes apipjaustymas iš tiesų naudingas, jei vykdai įstatymą, bet jei esi įstatymo laužytojas, tavo apipjaustymas yra tapęs neapipjaustymu. 26 Todėl, jei neapipjaustytasis laikytųsi įstatymoteisumo, argi jo neapipjaustymas nebus įskaitytas kaip apipjaustymas? 27 Ir, argi iš prigimties neapipjaustytasis, kuris vykdo įstatymą, neteis tavęs, kuris turėdamas įstatymo raidę ir apipjaustymą, esi įstatymo laužytojas? 28 Nes tas nėra žydas, kuris yra toks išoriškai, ir tas nėra apipjaustymas, kuris išoriškas, kūne atliktas; 29 bet tas yra žydas, kuris toks viduje, ir tas yra apipjaustymas, kuris yra Dvasia – ne raide – atliktas širdies apipjaustymas; §tokiam pagyrimas ateina ne iš žmonių, bet iš Dievo.
* 2:2 „remiasi tiesa“ t. „yra pagal tiesą“ arba „atitinka tiesą“, t. y. remiasi faktais. 2:4 „gerumo“ – Arba „maloningumo“. 2:4 „gerumas“ – Arba „maloningumas“. § 2:6 „jisai“ t. „kuris“. * 2:8 „priešiški garbėtroškos“ – T. „iš priešiškumo-savanaudiško noro pirmauti“. 2:9 „sielai kiekvieno žmogaus“ t. „kiekvienai žmogaus žmogiškai sielai“. 2:11 „Dievas nėra šališkas“ t. „pas Dievą nėra šališkumo“. § 2:13 „atidūs klausytojai“ – Gr. žodis ἀκροατής (akroatės) rodo į žmogų, kuris klauso paskaitų, bet neprisiima atsakomybės gyventi pagal dėstytas mintis. Jis panašus į laisvas klausytojas universiteto paskaitose. * 2:13 „atlikėjai“ – Gr. žodis rodo į kūrybinį darbą, ne tik įpročių kartojimą. Plg. Apd 17:28, kur žodis yra išverstas „poetai“ (klasikine prasme). 2:13 „išteisinti“ – Arba „pripažinti teisingą juridinę padėtį užimančiais“. 2:14 „iš prigimties“ – T. „prigimtimi“, t. y. instinktyviai; be išorinės paskatos kitataučiai įvykdo kai kuriuos Dievo įstatymo reikalavimus. § 2:14 „šitie, neturėdami Įstatymo, yra patys sau įstatymas“ – Šio sakinio reikšmė yra atskleista 15 eilutėje: kiekvienas bet kokios tautybės žmogus širdyje žino, kad tam tikri dalykai atitinka Kūrėjo reikalavimus arba neatitinka. Būdami „patys sau įstatymas“ reiškia, kad jie nešioja savyje Dievo įstatymą ir jų pačių sąžinė jiems pritaiko jį. Nuo pat žmonijos kūrimo dienos, Dievas yra įstatymo leidėjas ir visa žmonija atsako Jam. * 2:15 „tokie“ t. „kurie“. 2:15 „darbą“ – Arba „poveikį“. 2:15 „tuo tarpu juos kaltinant arba net ginant“ – gr. „tarp savęs“; gal „tarpusavyje“, t. y. arba minčių tarpusavyje arba kitataučių tarpusavyje; gal „pakeičiant viena kitą juos kaltindamos arba net gindamos“; žr. Mt 18:15, kur kalbama ne apie laiko tarpsnį, bet apie žodžių keitimąsi tarp du žmones. § 2:17 „vadiniesi žydas“ – Arba „esi vadinamas žydu“. * 2:23 „laužymu“ – Arba „nusižengimu“. 2:24 „šmeižiamas Dievo vardas“ – Arba „piktžodžiaujama Dievo vardui“. 2:26 „teisumo“ – T. y. „nusprendžių“, „normų“, „reikalavimų“. § 2:29 „tokiam“ – Gr. „kurio“, t. y. tokio žydo.