Tikinčiųjų paveldo vertimas Romiečiams 3

1 Koks tada žydo pranašumas arba kokia apipjaustymo nauda? 2 Didžiulė – kiekvienu atžvilgiu! Svarbiausia gi tikrai, kad jiems buvo patikėti Dievo pranašiški pranešimai. 3 O tai kas, jeigu kai kurie netikėjo? Ar jų netikėjimas Dievo ištikimybę pavers niekais? 4 Anaiptol! Ne! Verčiau, Dievas tesirodo *tiesakalbis, bet kiekvienas žmogus – melagis, kaip yra parašyta: Kas būtum †išteisintas savo pasakymais ir laimėtum, kai ‡teisiamsi su tavimi. 5 Bet jei mūsų neteisumas Dievo teisumą §daro ryškų, ką mes sakysime?! Ar Dievas neteisus, kuris išlieja rūstybę?! (Kalbu kaip *žmonėms būdinga.) 6 Anaiptol! Ne! †Kaip ‡tada Dievas teis pasaulį?! 7 Toks būtų pagrindas: jei per mano melagystę Dievo tiesa §plėtojosi jo šlovei, tai kam aš dar teisiamas kaip nusidėjėlis? 8 Ir kodėl ne šitaip – (kaip esame šmeižiami, ir kaip kai kurie tvirtina mus sakant): „Darykime bloga, kad išeitų gera?“ Tokių nuteisimas yra teisingas. 9 Ką gi? Ar mes geresni? Visai ne! Nes mes prieš tai įrodėme, kad tiek žydai, tiek graikai – visi yra *nuodėmės valdžioje, 10 kaip yra parašyta: NĖRA TEISAUS, NĖRA NĖ VIENO. 11 NĖRA IŠMANANČIO, NĖRA KAS DIEVO IEŠKO. 12 JIE VISI NUSISUKO NUO KELIO, KARTU PASIDARĖ NENAUDINGI; NĖRA KAS DARO †GERA, NĖRA NĖ VIENO. 13 JŲ GERKLĖ ATVERSTAS ‡KAPAS, SAVO LIEŽUVIAIS JIE APGAUDINĖJA, GYVAČIŲ NUODAI PO JŲ LŪPOMIS. 14 JŲ BURNA PILNA KEIKSMO IR KARTUMO. 15 JŲ KOJOS EIKLIOS KRAUJUI IŠLIETI, 16 JŲ KELIUOSE SUNAIKINIMAS IR NELAIMĖ, 17 IR TAIKOS KELIO JIE NEPAŽINO; 18 PRIEŠ JŲ AKIS NĖRA DIEVO BAIMĖS. 19 Mes gi žinome, kad ką tik sako §įstatymas, jis sako tiems, kurie *to įstatymo ribose, kad būtų užčiaupta kiekviena burna, ir visas pasaulis būtų †kaltas prieš Dievą. 20 Todėl ‡įstatymo darbais §jo akyse nebus *išteisintas joks kūnas, nes per įstatymą †nuodėmė aiškiai suvokiama. 21 Bet dabar yra apreikštas Dievo teisumas – (‡atskiras nuo §įstatymo), – apie kurį liudija *Įstatymas ir Pranašai, – 22 tai – Dievo teisumas, kuris per tikėjimą Jėzumi Kristumi yra visų labui ir yra ant visų, kurie tiki, – (nes nėra jokio skirtumo, 23 kadangi visi nusidėjo ir †stokoja Dievo šlovės) – 24 kurie ‡išteisinami dovanai jo malone per išpirkimą, kuris yra Kristuje Jėzuje, 25 kurį Dievas §viešai išstatė esant *rūstybę numaldavusi auka, veikianti per tikėjimą jo krauju, †kad parodytų savo teisumą anksčiau padarytų nusidėjimų ‡nenubaudimo atžvilgiu, veikiant Dievo pakantumui, 26 §jog dabartiniu metu parodytų savo teisumą – kad jis būtų teisus ir *išteisinantis tą, kuris pasitiki Jėzumi. 27 Kur gi tada pasigyrimas? Jis pašalintas. Kokiu †įstatymu? Darbų? Ne, verčiau tikėjimo įstatymu. 28 Todėl mes darome išvadą, kad, ‡§įstatymo darbams esant nesusijusiems, žmogus *išteisinamas tikėjimu. 29 Ar jis vien tik žydų Dievas? Bet argi jis nėra ir kitataučių? Taip, ir kitataučių, 30 kadangi tėra vienas Dievas, kuris †išteisins ‡apipjaustytąjį tikėjimu ir §neapipjaustytąjį per tikėjimą. 31 Ar tuomet mes *įstatymą paverčiame niekais per tikėjimą? Anaiptol! Ne! Priešingai, mes patvirtiname įstatymą.

* 3:4 „tiesakalbis“ – Gr. būdvardis, „atitinkantis tiesą“. † 3:4 „išteisintas“ – Arba „pripažintas teisingą juridinę padėtį užimančiu“. ‡ 3:4 „teisiamasi su tavimi“ – Arba „esi teisiamas“; t. „tavo bylinėjimesi“. § 3:5 „daro ryškų“ – Arba „teigiamai pristato“. * 3:5 „žmonėms“ t. „žmogui“, bet turima omenyje žmoniją. † 3:6 „Kaip tada Dievas teis pasaulį?!“ t. y. jeigu faktai, kad (1) Dievo ištikimybės negali neutralizuoti žmogaus netikėjimas ir (2) žmogaus neteisumas teigiamai pristato Dievo teisumą, reiškia, kad žydas atleistas nuo bausmės, išvada būtų tokia – Dievas iš vis negalės teisti nė vieno viso pasaulio žmogaus, nes jie visi tokie. ‡ 3:6 „tada Dievas“ – „jeigu būtų toks atvejis, Dievas teistų“. § 3:7 „plėtojosi“ – Arba „pagausėjo“ arba „apstėjo“. * 3:9 „nuodėmės valdžioje“ – T. „po nuodėme“. † 3:12 „gera“ – Gr. žodis χρηστότης (chrestotės) gali būti verčiamas „kas maloninga“. ‡ 3:13 „KAPAS“ – Arba „LAIDOJIMO RŪSYS“. § 3:19 „įstatymas“ – čia „įstatymas“ rodo į reikalavimus, duotus Psalmėse ir Pranašuose, o turbūt rodo į bet kokį Dievo duotą reikalavimą. * 3:19 „to įstatymo ribose“ – kadangi „visas pasaulis“ atsako už tai, ir žydai ir kitataučiai yra „įstatymo ribose“. † 3:19 „kaltas“ – Arba naujadaras „nuteistinas“, kuris reiškia ne tik tai, kad patirtų teismo procesą (teistinas), bet ir baudžiantį nuosprendį. ‡ 3:20 „įstatymo darbais“ – Arba „įstatymiškais veiksmais“, „įstatymą atitinkančiais veiksmais“. Čia žodis „įstatymas“ = Dievo reikalavimai. § 3:20 „jo akyse nebus […]“ – Užuomina į Ps 143:2. * 3:20 „išteisintas“ – Arba „pripažintas teisingą juridinę padėtį užimančiu“ arba „pripažintas (paskelbtas) atitinkančiu įstatymo reikalavimus“. † 3:20 „nuodėmė suvokiama“ – T. „ateina nuodėmės suvokimas“, t. y. suvokiama, kas yra nuodėmė. ‡ 3:21 „atskiras nuo įstatymo“ – Arba „nesusietas su įstatymu“, t. y. teisumas, kurio suteikimą nesąlygoja įstatymo vykdymas, bet pasikliovimas Jėzumi Kristumi. § 3:21 čia žodis „įstatymas“ = Dievo reikalavimai. * 3:21 čia žodis „Įstatymas“ naudojamas tam tikros Senojo Testamento dalies pavadinime, todėl parašyta iš didžiosios raidės. † 3:23 „stokoja“ t. y. jiems nuolat trūksta. ‡ 3:24 „išteisinami dovanai“ – Arba „dovanai pripažįstami teisingą juridinę padėtį užimančiais“. § 3:25 „viešai išstatė“ – Gr. žodis vartojamas tik čia ir Rom 1:13, Ef 1:9. * 3:25 „rūstybę numaldavusi auka“ – T. y. auka, kuri visiškai patenkina teisėtus įstatymo reikalavimus; dėl jos aukojimo (dėl bausmės įvykdymo pagal įstatymą) Dievas nebėra priešiškai nusistatęs tiems, kuriems įskaitytas aukos atlikimas. † 3:25 „kad parodytų savo teisumą“ – Arba „dėl savo teisumo parodymo“. ‡ 3:25 „nenubaudimo“ – Gr. „aplenkimo“, t. y. Dievas „aplenkė“ tuos nusidėjimus, t. y. ne iš karto reikalavo galutinio atiteisimo. § 3:26 „jog parodytų savo teisumą“ t. „dėl jo teisumo parodymo“. * 3:26 „išteisinantis“ – Arba „pripažįstantis teisingą juridinę padėtį užimančiu“. † 3:27 šioje eilutėje žodis „įstatymas“ = „dėsnis“ arba „principas“, t. y. tai, kas sąlygoja sąryšį tarp priežasties ir pasekmės. ‡ 3:28 čia žodis „įstatymas“ = Dievo reikalavimai, t. y. žmogus gali būti išteisintas Dievo akyse tik nesant žmogaus pastangų (darbų) vykdyti Dievo reikalavimus. § 3:28 „įstatymo darbams esant nesusijusiems“ – Arba „atskirai nuo įstatymo darbų“. * 3:28 „išteisinamas“ – „pripažįstamas teisingą juridinę padėtį užimančiu“. † 3:30 „išteisins“ – Arba „pripažins teisingą juridinę padėtį užimančiu“. ‡ 3:30 „apipjaustytąjį“ t. „apipjaustymą“. § 3:30 „neapipjaustytąjį“ t. „neapipjaustymą“. * 3:31 „įstatymą“ – šioje eilutėje žodis turi bendrąją reikšmę t. y. „tai, kas nustato normas, kurioms reikia paklusti ir kuris reikalauja bausti už nesilaikymą“.