2
Laiškas Efezo miesto bažnyčiai
Efezo bažnyčios angelui rašyk: Šiuos dalykus sako tas, kuris laiko savo dešinėje septynias žvaigždes, kuris vaikščioja tarp septynių auksinių žibintuvų. Žinau tavo darbus ir tavo triūsą, ir tavo kantrybę, ir kaip negali pakęsti blogaširdžių, ir ištyrei tuos, kurie sakosi esą apaštalai, tačiau nėra, ir radai juos esant melagius, ir nešei naštas , ir *esi ištvermingas, ir triūsei dėl mano vardo, ir nenusilpai. Bet turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę. Todėl prisimink, nuo kur esi nupuolęs, ir atgailauk, ir §daryk pirmuosius darbus. O jei ne, aš greitai ateisiu pas tave ir pašalinsiu tavo žibintuvą iš jo vietos, – jei neatgailausi. Bet tai tu turi savo naudai, kad nekenti *nikolaitų veiksmų, kurių ir aš nekenčiu.“
Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms! Kas nugali, tam duosiu valgyti nuo §gyvybės medžio, kuris yra Dievo rojaus viduryje.
Laiškas Smirnos miesto bažnyčiai
Ir Smirniečių bažnyčios angelui rašyk: Šiuos dalykus sako Pirmasis ir Paskutinysis, kuris *buvo miręs ir vėl tapo gyvas. Žinau tavo darbus ir prispaudimą ir skurdą – o vis dėlto esi turtingas! – ir žinau šmeižtą tų, kurie sakosi esą žydai, tačiau nėra, bet yra Šėtono sinagoga. 10  Nebijok jokių dalykų, kuriuos netrukus kentėsi! Štai velnias įmes kai kuriuos iš jūsų į kalėjimą, kad būtumėte išmėginti, ir dešimt dienų turėsite prispaudimo. Būk ištikimas iki mirties, ir tau duosiu §gyvenimo vainiką.
11  Kas turi *ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms! Kas nugali jokiu būdu nenukentės nuo antrosios mirties.
Laiškas Pergamo miesto bažnyčiai
12  Ir Pergame esančios bažnyčios angelui rašyk: Šiuos dalykus sako tas, kuris turi aštrų dviašmenį kalaviją. 13  Žinau tavo darbus ir kur gyveni – kur Šėtono sostas. Bet tvirtai laikaisi mano vardo ir neišsigynei mano tikėjimo net §tomis dienomis, kai Antipas, mano ištikimas liudytojas, buvo nužudytas pas jus, kur gyvena Šėtonas. 14  Vis dėlto aš turiu keletą dalykų prieš tave, nes tu tenai turi besilaikančių mokslo Balaamo, kuris mokė Balaką įmesti parpuolimą sukeliančią kliūtį priešais Izraelio vaikų, kad tie valgytų stabams paaukotą maistą, ir kad paleistuvautų. 15  Taip ir tu turi besilaikančių *nikolaitų mokslo, kurio aš nekenčiu. 16  Atgailauk! O jei ne, aš greitai ateisiu pas tave ir kariausiu su jais savo burnos kalaviju.
17  Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms! Kas nugali, tam duosiu valgyti paslėptos manos, taip pat jam duosiu baltą akmenėlį ir ant akmenėlio įrašytą naują vardą, kurio nežinojo niekas, tiktai žinos gavėjas.
Laiškas Tiatyrų miesto bažnyčiai
18  Ir Tiatyruose esančios bažnyčios angelui rašyk: Šiuos dalykus sako Dievo Sūnus, kuris turi akis kaip ugnies liepsną ir kurio kojos panašios į skaistvarį. 19  Žinau tavo darbus ir meilę ir tarnavimą ir tikėjimą ir tavo ištvermę ir tavo paskutinius darbus esant §dar *didesnius už pirmuosius. 21  Ir aš jai daviau laiko atgailauti dėl savo paleistuvystės, bet ji neatgailavo. 22  Štai aš įmesiu ją į ligos patalą, o svetimaujančius su ja – į didį prispaudimą, jeigu jie neatgailaus dėl savo darbų. 23  Ir nužudysiu jos vaikus mirtimi, ir visos bažnyčios žinos, kad aš esu tas, kuris ištiria §giliausias dalis ir širdis; ir atlyginsiu kiekvienam iš jūsų pagal jūsų darbus. 24  Bet sakau jums ir kitiems, esantiems Tiatyruose (visiems, kurie neturi šito mokslo ir kurie nepažino „Šėtono gilybių“ – *kaip jie vadina tuos dalykus ): aš ant jūsų neuždėsiu kitos naštos. 25  Bet laikykite tai, ką turite, kol ateisiu. 26  O tam, kuris nugali, tai yra tam, kuris §laikosi mano darbų iki galo, aš * duosiu teisę valdyti tautas; 27  ir jis valdys jas geležine lazda; kaip puodžiaus indai jie bus sudaužyti į šukes, – lygiai taip, kaip ir aš esu gavęs valdžią iš savo Tėvo; 28  ir jam duosiu aušrinę žvaigždę.
29  Kas turi §ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms!
* 2:3 „esi ištvermingas“ – T. „turi ištvermę“. 2:3 „nenusilpai“ – Arba „nenuvargai“, „nepailsai“. 2:5 „esi nupuolęs“ – Gr. vksm. ἐκπίπτω (ekpíptō) yra vartojamas panašia prasme šiose eilutėse: Gal 5:4, II Pt 3:17. § 2:5 „daryk pirmuosius darbus“ – Arba „užsiimk pirmaisiais veiksmais“. * 2:6 „nikolaitų“ – Plg. Apr 2:15, kurioje tvirtinama, kad ne vien jų veiksmai (darbai) buvo nuodėmingi, bet ir jų mokymas (mokslas). Nikolaitai minimi Šv. Rašte tik šiose dviejose eilutėse. 2:6 „veiksmų“ – Arba „darbų“. 2:7 „ausis“ – Gr. vns., t. y. „ausį“. § 2:7 „gyvybės medžio“ – Žr. Pr 2:9; 3:22, 24. * 2:8 „buvo miręs ir vėl tapo gyvas“ – T. „tapo mirusiu ir gyveno / gyvavo“. 2:9 „šmeižtą“ – Arba „piktžodžiavimą“. 2:9 „sinagoga“ – Arba „sueiga“, „susirinkimas“, „grupuotė“. § 2:10 „gyvenimo“ – Arba „gyvybės“. * 2:11 „ausis“ – Gr. vns., t. y. „ausį“. 2:13 „Bet“ – Arba „Ir“. 2:13 „mano tikėjimo“ – Gr. tekstas leidžia iversti ir „tikėjimo manimi“. Arba neišsigynė Jėzaus skelbtų tikimų dalykų (tikėjimas kaip tikyba), arba neišsigynė tikėjimo Jėzumi. Vis dėlto, tie du dalykai yra neatsiejimi. § 2:13 „tomis“ – Gr. artikelis. * 2:15 „nikolaitų mokslo“ – Žr. Apr 2:6 išnašą. 2:17 „ausis“ – Gr. vns., t. y. „ausį“. 2:18 „skaistvarį“ – Žr. Apr 1:15 išnašą. § 2:19 „dar“ – Arba „net“, „ir“. * 2:19 „didesnius už“ – Arba „daugiau negu“. 2:22 „įmesiu“ – Gr. forma yra esamojo laiko, bet verčiamas būsimuoju laiku todėl, kad greičiausiai rodo į ateities veiksmo neišvengiamumą. Apr 2:24 (TR) vartojama būsimojo laiko gr. vksm. forma. 2:23 „nužudysiu jos vaikus mirtimi“ – Gal „tikrai nužudysiu jos vaikus“ (plg. Prd 2:17 (hbr)., „mirdamas tu mirsi“ = „tikrai mirsi“). § 2:23 „giliausias dalis“ – T. „inkstus“; gal „vidinę būtį“. Analogiškas hbr. žodis vartojamas perkeltine prasme Job 19:27; Ps 7:9, 16:7, 26:2, 73:21, 139:13; Pat 23:16; Jer 11:20, 12:2, 17:10, 20:12; Rd 3:13. Jis turbūt rodo į žmogaus vidinę esmę – į jo proto, jausmų ir valios centrą. * 2:24 „kaip jie vadina tuos dalykus “ – Arba „kaip jie kalba“. 2:24 „naštos“ – Plg. II Kar 9:25, Iz 13:1, Sk 4:19. Sąvoka „našta“ kartais rodo į pranašystę apie skausmingus ateities įvykius. 2:26 „tai yra“ – Gr. και (kai). Gramatikoje aišku, kad kas nugali ir kas laikosi Jėzaus darbų yra vienas ir tas pats. Dėl to žodis και (kai), kuris dažnai verčiamas „ir“, čia verčiamas „tai yra“. § 2:26 „laikosi mano darbų iki galo“ – Kalbama apie žmogų, kuris vykdo Jėzaus liepiamus darbus. Tokia veikla kyla iš tikėjimo (I Tes 1:3, 11; Jok 2:18 ir kontekstas), nes „pergalė, nugalinti pasaulį – mūsų tikėjimas“ (I Jn 5:4). * 2:26 „duosiu valdžią tautoms“ ir toliau – Užuomina į Ps 2:8–9. 2:27 „valdys“ – Arba „ganys“. Plg. tą patį gr. žodį Mt 2:6; Apr 7:17, 12:5, 19:15. 2:28 „aušrinę žvaigždę“ – Arba „ryto žvaigždę“. § 2:29 „ausis“ – Gr. vns., t. y. „ausį“.