4
Jono regėjimas: Dievas savo soste ir aplinka
1 Po tų dalykų aš pažiūrėjau, ir štai atvertos durys danguje! Ir pirmasis balsas, kurį išgirdau, buvo tarsi trimito, kalbančio su manimi, kuris tarė: „Ateik aukštyn į čia, ir aš tau parodysiu tuos dalykus, kurie turi įvykti po šių dalykų.“
2 Ir tuoj pat aš buvau Dvasioje, ir štai danguje stovėjo sostas, o soste – Sėdintysis.
3 O iš išvaizdos Sėdintysis buvo panašus į jaspio akmenį – taip pat į sardžių, – ir aplink sostą buvo vaivorykštė, iš išvaizdos panaši į smaragdą.
4 O aplink sostą buvo dvidešimt keturi sostai, ir tuose sostuose mačiau sėdinčius dvidešimt keturis vyresniuosius, apsivilkusius baltais drabužiais, ir jie ant savo galvų turėjo aukso vainikus.
5 Ir iš to sosto išėjo žaibai ir griaustiniai ir dundesiai, o priešais sostą buvo septyni atviros ugnies žibintai, kurie yra septynios Dievo Dvasios.
6 Ir priešais sostą buvo stiklo jūra, panaši į krištolą, o sosto erdvės viduryje ir aplink sostą buvo keturi gyvi padarai, pilni akių iš priekio ir iš užpakalio.
7 Ir pirmasis gyvas padaras buvo panašus į liūtą, ir antrasis gyvas padaras panašus į veršį, ir trečiasis gyvas padaras turėjo veidą kaip kad turi žmogus, ir ketvirtasis gyvas padaras buvo panašus į skrendantį erelį.
8 Ir keturi gyvi padarai – kiekvienas atskirai – turėjo po šešis sparnus; padarai buvo pilni akių aplinkui ir viduje, taip pat dieną ir naktį neturi poilsio, sakydami: „Šventas, šventas, šventas Viešpats Dievas Visavaldis, kuris buvo, ir kuris yra, ir kuris ateina.“
9 Ir kada tik tie gyvi padarai suteikia šlovę ir pagarbą ir padėką Sėdinčiajam soste, Gyvajam per amžių amžius,
10 dvidešimt keturi vyresnieji parpuola prieš Sėdintįjį soste ir garbina Gyvąjį per amžių amžius, ir meta savo vainikus prieš sostą, sakydami:
11 „Vertas esi, o Viešpatie, priimti šlovę ir pagarbą ir galybę, nes tu visatą sukūrei, ir dėl tavo valios ji yra ir buvo sukurta.“