18
Corintojʉ Pablo ĩ ña ucure gaye
Ito ĩ bajija bero Atenas wame cʉtiri cʉtore wacoayijʉ Pablo ĩja, Corinto wame cʉtiri cʉtojʉ wacʉ. Ito ejacõri sĩgʉ̃ judio masʉre Aquila, Ponto gagʉre ti bʉjayijʉ Pablo. Aquila ĩ manojo Priscila rãca Italia sitana wacõri Pablo riojʉa Corintojʉ ejayijarã ĩna. Roma gagʉ ʉjʉ Claudio wame cʉtigʉ Italia sitajʉ judio masa ĩna ñare ãmobicʉ, ĩnare bucõayijʉ. Ito bajiri Corintojʉ ñarã wayijarã ĩna Aquila ĩ manojo rãca. Ito ĩna ñaroca riti Pablo ejayijʉ ĩnare tigʉ. Pablo bajiroti saya webʉtirise gayere wiri meniyijʉ Aquila ĩ manojo rãca. Ito bajiri ĩna rãca cojʉti moarocʉ tujayijʉ Pablo. Coji tujacãre rʉyabeto minijuara wijʉ Dios oca gotigʉ wasotiyijʉ Pablo. Judio masa ito yicõri judio masa meje ñarãre cʉni Dios oca ĩna tʉore ãmogʉ̃ ĩnare gotiyijʉ Pablo.
Ito yija, ito bero Macedoniajʉ wadiana Silas Timoteo, Corintojʉ Pablo tʉjʉ ejayijarã. Ĩna ejaroca ĩ moare cʉtirise jidicãcõri Dios oca riti goti ñayijʉ Pablo. Ado bajiro judio masare riaso bʉsiyijʉ ĩ:
—Dios ĩ cõarʉ Cristo mani bocatigʉ ĩti ñami Jesús, yiyijʉ Pablo ĩnare.
Ito bajiro ĩ gotibojarocati gãjerã ricati tʉoĩacõri ĩre ʉsirioro yi codeyijarã ĩna. Ito yicõri ĩre bʉsituyijarã ĩna. Ĩna ito yija ticõri, ĩ ya yutabuju jacãyijʉ. “Yʉre queno boca ãmibea mʉa”, yi tʉoĩagʉ̃, ito bajiro yiyijʉ ĩ. Ito yicõri ado bajiro yiyijʉ ĩ:
—Dios yʉre ĩ rotiado bajiroti ĩ oca mʉre gotibojabʉ yʉ. Ito bajiri mʉa godari rʉmʉ jeame ʉ̃jʉrojʉ mʉa waja yʉre seti mano yiroja. Ĩ oca mʉa tʉorʉ̃nʉbitijare mʉareama seti ñaro yiroja. Ito bajiri mʉa tʉo ãmobeja ticõri, adi rʉmʉna judio masa meje ñarãre Dios oca gotisʉogʉ ya yʉ, yiyijʉ Pablo.
Itona budi wacõri Ticio Justo ya wijʉ wayijʉ Pablo. Diore rʉ̃cʉbʉogʉ ñayijʉ Ticio Justo. Ĩ ya wi tʉ ñayijʉ minijuara wi. Crispo wame cʉtigʉ ñayijʉ minijuara wi ʉjʉ. Crispo ito yicõri ĩ ñarã queno Jesure tʉorʉ̃nʉrã ñayijarã ĩna. Ito Corinto cʉto gãna Dios oca tʉocõri, jãjarã Jesure tʉorʉ̃nʉyijarã. Ito yicõri idé gu rotiyijarã ĩna. 9-10 Co ñami ĩ cãirojʉ Jesús ĩ bʉsija tʉoyijʉ Pablo:
—Mʉ rãcati ña yʉ. Ito yicõri yʉre tʉorʉ̃nʉrã jãjarã ñama adi cʉtore. Ito bajiri güibesa. Gãjerã ñeñaro mʉre yi masimenaji. Oca sẽocõri yʉ oca masare gotitĩñaña. Ito yicõri itire goti jidicãbesa, yiyijʉ Jesús Pablore ĩ cãirojʉ.
11 Ito bajiri Corintojʉ co rodo gaje rodo gʉdareco masare Dios oca goti ñayijʉ ĩ.
12 Ito bero Galión wame cʉtigʉ Acaya sitajʉ ʉjʉ sãjayijʉ. Ito bajiro ʉjʉ ĩ ñaroca sĩgʉ̃ bajiro riti tʉoĩacõri Pablore ñiayijarã judio masa. Ito yicõri ʉjarã riojo ĩre ãmi wayijarã ĩna. 13 Ito yicõri ʉjʉre ado bajiro gotiyijarã ĩna:
—Gʉa masa ĩna rotiado bajiro meje, Diore rʉ̃cʉbʉotoni rotiami ãni, yiyijarã judio masa Galiónre.
14 Pablo bʉsigʉ wagʉ yirocati Galión ado bajiro yiyijʉ judio masare:
—Ñeñaro yigʉ ĩ ñajama, ito yicõri gʉa rotirise ĩ cʉdibitija beroti bajijama, mʉa gotirisere tʉobogʉja yʉ. 15 Mʉa masa ocati oca rotire iti ñaja, mʉamasiti oca quenoña. Yʉama iti oca quenori masʉ meje ña ãmoa yʉ, yiyijʉ Galión judio masare.
16 Ito yicõri judio masare bucõayijʉ Galión, iti sõajʉ. 17 Ito yija minijuara wi ʉjʉ Sóstenesre ñiayijarã. Ito yicõri ʉjʉ Galión riojo ĩre jayijarã ĩna. Ito bajiro ĩna yibojarocati, “¿No yija ĩre jati mʉa?” yibisijʉ Galión. “No yibeati”, yi tʉoĩacõyijʉ ĩ.
Antioquíajʉ tʉdi ejacõri mʉcana Pablo Dios oca ĩ goti ucure gaye
18 Corintojʉ yoa bʉsari ñayijʉ Pablo maji. Ito bero ito ñabojacõri, Jesure tʉorʉ̃nʉrãre ware gotiyijʉ ĩ. Ito yicõri Aquila ĩ manojo Priscila rãca Siria sitajʉ warona Cencrea cʉtojʉ roja wayijarã ĩna. Cencrea cʉto ñana ĩna waroto riojʉa, “Mʉ tiro riojo ado bajiro yicʉja yʉ”, yiyijʉ Pablo Diore. “Yʉ gotiado bajiroti yicʉja”, yirocʉ joa sua batecã rotiyijʉ ĩ. 19 Itona cumana wacõri Efeso cʉto jetaca ejayijarã ĩna. Ito ejacõri Aquila ĩ manojo Priscila rãca ito ĩna ñaroca riti maja wacõri minijuara wijʉ judio masa rãca bʉsigʉ wayijʉ Pablo. 20 Yoa bʉsari ĩna rãca ĩ tujare ãmobojayijarã judio masa. Ito yibojarocati Pabloama ãmobisijʉ. 21 Ito bajiri ado bajiro ĩnare ware gotiyijʉ ĩ:
—Jerusalénjʉ Diore basa ĩna meni ĩsija, ĩna rãca ña ãmoa yʉ. Ito bajiri co rʉmʉ Dios ĩ ãmoja, mʉcana mʉare tigʉ ejagʉ yigʉja yʉ, yiyijʉ Pablo judio masare.
Ito yicõri Efesona cumana wayijarã ĩna. 22 Cesarea jetaca ejacõri Jerusalén gãnare Jesure tʉorʉ̃nʉrãre maja tigʉ ejayijʉ Pablo. Ĩnare ti rẽta wacõri Antioquíajʉ wayijʉ Pablo mʉcana. 23 Itijʉ yoari ñacõri mʉcana tʉdi wasʉoyijʉ. Ito wacʉjʉ Galacia sita, Frigia sita cʉni rẽta wayijʉ ĩ. Iti sita gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrãre Dios oca goti ucuyijʉ Pablo. Ito bajiro Dios oca ĩ gotija tʉocõri, tʉoĩa oca sẽo jediyijarã ĩna.
Efesojʉ Dios oca Apolos ĩ riasore gaye
24 Iti rodori sĩgʉ̃ judio masʉ Apolos wame cʉtigʉ Efesojʉ ejayijʉ. Alejandría cʉto gagʉ ñayijʉ ĩ. Masa tiro riojo queno bʉsi masigʉ̃ ñayijʉ ĩ. Ito yicõri Dios oca tuti queno ti masiyijʉ ĩ. 25 Gãjerã Jesús oca ĩna riasoja, queno tʉogorʉ ñayijʉ ĩ. Juan masare ĩ idé gure gaye masiyijʉ ĩ. Ito bajibojarocati Jesús gayere jeyaro rẽtare gaye masi jeobisijʉ ĩ maji. Queno oca sẽo wanʉ quenaro masare bʉsiyijʉ ĩ. Jeyaro Jesús ocare masibitibojagʉti queno Jesús ocare riasoyijʉ ĩ. 26 Co rʉmʉ minijuara wijʉ, ñe tʉo güibicʉti queno masare bʉsiyijʉ ĩ. Aquila ĩ manojo Priscila rãca ĩ bʉsija tʉo ñayijarã ĩna. Ĩ bʉsija bero ricati ĩre bʉsirona ĩre gajero bʉsa ãmi wayijarã ĩna. Dios gaye ĩ queno tʉoĩabitire queno ĩre goti rẽtobuyijarã ĩna. 27 Ito yija bero yoari Acayajʉ Dios oca gotigʉ wa ãmoyijʉ ĩ. “Quena ña. Wasa mʉ”, yiyijarã Efeso gãna Jesure tʉorʉ̃nʉrã. Ito bajiri, “Apolosre queno boca ãmiña mʉa”, yirona papera meniyijarã Acaya gãnare yiari. Acayajʉ ejacõri Jesure tʉorʉ̃nʉroca Dios ĩ yianare queno ejabʉayijʉ Apolos. 28 Ĩ queno tʉoĩagʉ̃ ñari, judio masa ĩna bʉsibojarisere, “Ado robojʉa bajia”, yiyijʉ ĩ masa tiro riojo. “Ado bajiro bajia”, yirocʉ Dios oca ti gotiyijʉ ĩ. “Dios ĩ beserʉ mani bocatigʉ, ĩti ñami Jesucristo”, yi riasoyijʉ ĩ. Queno riasogʉ ñajare, “Ito bajiro meje bajia”, yi masibisijarã judio masa.