13
Pɑrinɑpɑsi nɛ Sɔɔli yɛ Nsímɛ́ Kɛcirɛ piyóó hɑ
Antepuyɛ nɛ pisoi pɛɛ Nléécɑɑsimɛ́ n céési yɛ pɛɛ Antiyɔɔsi-pɔ Uléécɑɑ icɑ́pinɛ-i welɛ. Pɛpɛɛ Pɑrinɑpɑsi nɛ Simeyɔɔ kɑpi yɛ kɔ n sée rɛ Uŋmɔ́hɔ nɛ Sirɛɛni ukɔ́ Lusiyuusi nɛ Mɑnɑyɛɛni nɛ Sɔɔli. Mɑnɑyɛɛni nɛ Kɑlilee uyɔɔpi Erooti pɛɛ kɛsẽ́ iwɑ̃́ li. Kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ kɑpi ɑnɔ́ɔ pɑɑsi pin Upíimɑ nɛ welu. Nfɑ́ɑsɔnɛ nn pi mɑɑ rɛ: Ani Pɑrinɑpɑsi nɛ Sɔɔli iyɑɑ lesɛ pikɛ́ pikɛi pɛ̃ kɑm pi ḿ pɑ wɑ. Kɑpi pinɔ́ɔpɑhɑɑ nɛ piwelɛ ḿ mɑsí, ɑpi ɑnípɛ pikɛcɑ́ɑ́ lɑ́ɑ ɑpí nɛ pi tum, ɑpi tɔ́mpɔ.
Pɑrinɑpɑsi nɛ Sɔɔli yɛ Siipuru-pɔ we
Nfɑ́ɑsɔnɛ nn Pɑrinɑpɑsi nɛ Sɔɔli tum, ɑpi Selesii-pɔ sĩ ɑpi kei kúninɔi loni ɑpí nɛ míni kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ kɛtẽ kɑpi yɛ n sée rɛ Siipuru sĩ. Kɑpi Sɑlɑmini n tu ɑpi Pisuifi ɑyomɛyɑ́hɑɑlee-i Nléécɑɑsimɛ́ piyóó kɑ́pɑ́ɑ́. Yohɑni yɛ pɛɛ pikɛmɛɛ́ welɛ un pi lɛ́ni. Api míni kɛpɑ́ɑ́pɑ́ɑ́ kɛtẽ kɛ̃ kɔ́ɔ́nú ɑpi tɛnɛ ɑpí hɑ Pɑfoosi tulu. Kei kɑpí pɛɛ́ nɛ Usuifi unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Pɑɑri-Yeesu risɑ́nɛ. Uyɛ̃ nɛ mɛtɑrɛwɑi ukɔ́ nɛ ɑntepu nɔɔmɛ lɛ. Siipuru kɛtẽ uyɔɔpi Sɛrikiyuusi Pɔɔlusi kɛyɔ-i kuú pɛɛ́ we. Uyɛ̃ nɛ usɔhɔɔ píimɑ lɛ. Uu tíyɛsɛ ɑpi Pɑrinɑpɑsi nɛ Sɔɔli u séipɔ rɛ li ripɔ́ɔ u wɑ rɛ ukɛ́ Nléécɑɑsimɛ́ kṍ. Mɛtɑrɛwɑi ukɔ́ uyɛ̃ uu pi m púnɛisɛntɛ un nɑ́ɑ́si rɛ úyukɔɔ́ uyɛ̃ úu kɑpɛ nɛ Yeesu kɛfɑ tɛnɛ. Pi yɛ Mɛ́kirɛki nɛ urinyiri tuisɛ rɛ Elimɑɑsi, lɛlɛɛ rɛ mɛtɑrɛwɑi ukɔ́. Nfɑ́ɑsɔnɛ yɛ pɛɛ Sɔɔli kɑpi yɛ kɔ n sée rɛ Pɔɔli yipɑɑlɛnlɛ. Kei kuu pɛɛ Elimɑɑsi uyɛ̃ ńsɔnɛ riwii 10 uu u mɑɑ rɛ: Pɔ́ unɔ́ɔmɛ nɛ uyɑɑlukɛ nkó. Kuníri kɛpipi nkɛ́, pɔ́ɔ ḿpɑ́ lisɔnɛ líye n ŋmɛ́lu. Pɔ nɛ welɛ pɔn Upíimɑ simúŋɛ́ cirɛ-cirɛ hɑ́rɛsi, nɛ́ɛ yo? 11 A nkpéni kutu ricɔ ɑɑ kóm. Upíimɑ yɛ́ pɔ́ pi ɑɑ nyíini ɑɑ kɔ ntuŋɛ mɛtɛ́í pɑɑ siyɑ́ɑ sinyinɛ. Kei nní lɛ̃, kuŋmɑhɑ ɑku Elimɑɑsi hilɑ, uu yɛ toóri toóri un unyinɛ wɛ́ɛ́si yɛɛ yɛ́ u n tɔ́rɔi. 12 Kɛ uyɔ́ɔpi uyɛ̃ uu lɛ̃ n yɛ̃́, uú nɛ Upíimɑ kɛfɑ tɛnɛ. Li we rɛ Upíimɑ kɛcɑ́ɑ́ icélɑɑ iyɛ̃ nɛ u lonnɛ ńsɔnɛ.
Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi yɛ Pisitii kɛtẽ-pɔ Antiyɔɔsi kuyu hɑ
13 Pɔɔli nɛ upisencɔ ɑpi Pɑfoosi-i kúninɔi loni ɑpí nɛ Pɑmfilii kɛtẽ-pɔ Pɛriki kuyu sĩ. Yohɑni uu kei pi yɑ́ uu Yerusɑlɛm pɛlɛ. 14 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi pɔ́ɔ pikɛtɛ́ kei yisi ɑpi sɔ́nɛ ɑpi Pisitii kɛtẽ-pɔ Antiyɔɔsi kuyu sĩ. Api kɛwéntɛyɑɑ tuŋɛ́ Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee-i lompɔ ɑpí tonɛ. 15 Unyinɛ uu isé ɑtɛlɛ́ nɛ ɑntepuyɛ ɑkɔ́ pisoi inipɛɛ-i kɛ́ɛ́ni. Kuu pikɛ́ɛ̃ ḿ mɑsí, kuyómɛyɑ́hɑɑlee piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi kɛ́mɛɛ tum ɑpí hɑ pi mɑɑ rɛ: Pimɑ́rɛcɔ, nɔn nnyinɛ m mɑ́ nɔkɛ́ nɛ pisoi ikɑri rikpɑ́sɛ, nɔ́ fe ɑni nkpéni símisi.
16 Kei kɛ Pɔɔli uu yisi uu kunípɛ síkɑ uu pisoi sɛ́ɛ́sɛ uu rɛ: Nɔ̃́ Isirɑyɛɛli pikɔ́ nɛ nɔ́ pitɔ́rɔɔ mpí nɔ́ɔ Uléécɑɑ n wuru, ɑni kutu ricɔ ɑni kóm! 17 Isirɑyɛɛli Uleecɑɑ yɛ pɛɛ pirɔ́kpurɛ wɛ́ɛlɛ, uu tíyɛsɛ ɑpi kulúi wɑi, pɛɛ́ uyɛ-i kɑpí pɛɛ Esipiti kɛteni-i ilɑ́si n tṹ. Uu pɛɛ́ nɛ unnɑŋɛ kei pi yukusɛ. 18 Uu kucɛsi kóimɑ-i pikɛcɑ́ɑ́ pɑí iŋmɛ̃ ɑfɛɛnɑ. 19 Uu limɛmɑ́ɑ́ mpuri nsɛɛi Kɑnɑɑ kɛteni-i kópu uu nsitẽ cɑ́pinɛ uu upisoi pɑ rɛ pikɛ́ n te. 20 Ai lɛ̃ n we ɑí nɛ tulu iŋmɛ̃ pílɛ pílɛ mɛnɑ nɛ iŋmɛ̃ kuwóó kumúŋɛ́.
Uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ pikpéenwɑi pi hɛ, ɑi kpísi ɑí hɑ nɛ ɑntepu Sɑmuyɛɛli ituŋɛ tulu. 21 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, ɑpi Uléécɑɑ pisɛ rɛ ukɛ́ uyɔ́ɔpi pi tĩ. Kei kuu pɛɛ Pɛnyɑmɛɛ kumɑrɛ ukɔ́, Kiisi uŋmɑ́nɛ Sɑuuli iyɔ́ɔpi tonsɛ iŋmɛ̃ ɑfɛɛnɑ. 22 Kuu Sɑuuli iyɔ́ɔpi n lɑpilɛ, uu Yesee uŋmɑ́nɛ Tɑfiti i pɑ uu rɛ:
Nɛ nkpéni Yesee uŋmɑnɛ Tɑfiti yɛɛ nɛ nɛ́ rinsɑ́ yɛ́nlɛ. U yɛɛ yɛ́ mɛnɛ́lɑ nnɛ́í wɑ. 23 Tɑfiti kɛpirɛ̃ kɛsɛ kɛ Uléécɑɑ uu Isirɑyɛɛli pikɔ́ pɑ rɛ kɛkɛ́ pi yoriyɛ yɑrɛ kuú pɛɛ ḿ mɑɑ rɛ li yɛ́ wɑ. Kɛkɛɛ Yeesu. 24 Yeesu ukɛ́ kɛlenɛ ń kɑm, Yohɑni yɛ pɛɛ riyóólɛ uu Isirɑyɛɛli pikɔ́ nnɛ́í símisi rɛ pikɛ́ piɑkópɛ kɛpirɛ ritɔ pikɛ́ míni wolɛ. 25 Yohɑni ukɛ́ nɛ upikɛi kɛtɔ n tu, u mɑɑ rɛ: Nɔ músu rɛ nɛ́ɛ wóo? Ái nɛ́ɛ uyɛ̃ kɑni m mɛ̃́. Uyɛ̃ nɛ kɛpirɛ wemɛlɛ. Nɛ̃́ ɑ́m tu ricuruu rɛ kɛ́ ripɛ kɛ́ uɑnɛ́ɛ́ri kɛŋmɛpi fénnɛ.
26 Pɔɔli uu kɔ kpɑ́ rɛ: Pimɑ́rɛcɔ, ntɔ́nɛ́í kɛ Uléécɑɑ uu nsímɛ́ mmú pɑ́lɛ̃ ukɛ́ nɛ rɔ́ yóriyɛ, nɔ̃́ Apirɑhɑm sipirɛ̃ nɛ nɔ́ pitɔ́rɔɔ mpí nɔ́ɔ nní Uléécɑɑ n wuru. 27 Mɛsei kɛ Yerusɑlɛm pikɔ́ nɛ pipiyɔɔpi ɑpi Yeesu yɛ̀, ɑ́pi kɔ ɑntepuyɛ nsímɛ́ kɑpi ḿpɑ́ kɛwéntɛyɑɑ kɛ́ye n kɛ́ɛ́ni riyíkí kṍ. Amɑ́ kɑpi Yeesu ń kpu, lɛlɛɛ nsímɛ́ mmɛ̃ kɛ́mɛɛ ń we kɑpi lɛ̃ wɑ. 28 Ápi kɔ ńkɑ yɛ̃, mmɛ̃ nnyɑ kɑpi yɛ́ u ń kpu, ɑmɑ́ pi pɛɛ Pilɑti pisɛ rɛ ukɛ́ u kpu. 29 Lɛ̃ kɑi Nléécɑɑsimɛ́ kɛ́mɛɛ Yeesu kɛcɑ́ɑ́ n wɔ́lɑɑlɛ̃ kɑpi lɛ̃ wɑ. Api pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ u súisɛ ɑpi u kpísi ɑpi nhórɛ-i wɑi. 30 Amɑ́ Uléécɑɑ uu pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ u yukusɛ. 31 Pɛpɛɛ hɑ́i Kɑlilee-pɔ u n sɑ́rũ ɑpí nɛ Yerusɑlɛm sĩ kuu siyɑ́ɑ kulúi umɛcirɛ nyísɛ. Pɛpɛɛ kɔ nɛni nní upiseérɑkɔɔ́ Isirɑyɛɛli pikɔ́ inipɛɛ-i. 32 Nsímɛ́ Kɛcirɛ mmú kɛ Uléécɑɑ uú pɛɛ yekei rɛ u yɛ́ pirɔ́kpurɛ pɑ. Mmɛ̃ kɑrí nɛ nɔ́ kɑ. 33 Mmɛ̃ kuu nní nkpéni tɔ̃́ pipipirɛ̃ wɑ. Li we rɛ u Yeesu nkpɔ kɛ́mɛɛ yukusɛlɛ yɑrɛ kɑi Ipɑkɑrɛ Siyomɛ ritɛlɛ́ lírũ kɛ́mɛɛ n wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ:
Pɔ́ɔ Kɛnɛ́pipi,
nɛ́ɛ nɛni pɔ́ mɑ́ri.
34 Uléécɑɑ yɛ pɛɛ mɛkɛɛ-mɛ mɑɑ rɛ u yɛ́ pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ u yukusɛ úu kɑpɛ nɛ píkɑi n fɔ́ni nnyɑ. Lɛ̃ kuu Tɑfiti mɑɑ rɛ: Nɛ́ lisɔnɛ kɛcirɛ lɛɛ ɑ́i n fɔ́nunɛ nɔ́ pɑ. Tinɔ́ɔ sɔnɛ kɑḿ pɛɛ Tɑfiti n yekei yɛ tɛ̃.
Lisɔnɛ kɛcirɛ lɛɛ ɑ́i yɛ píkɑi n cɑɑi kɑḿ pɛɛ Tɑfiti m pɑnɛ kɑm nɔ́ pɑnɛ.
35 Lɛ̃ nnyɑ kɛ Tɑfiti uu kɔ kɛlõ kɛcɔ mɑɑ rɛ:
Áɑ yɛ́ ŋmurɛi upɔ́lɑlɑ ukɛ́ nhórɛ kɛ́mɛɛ fɔ́ni.
36 Tɑfiti uyɛ̃ yɛ pɛɛ uisoi kɛ́mɛɛ Uléécɑɑ mɛlɑ wɑlɛ. Kuu n kpu, ɑpi upisɑɑyɑhɑ kɛ́mɛɛ u kulɛsi uu fɔ́nu. 37 Amɑ́ uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ n yukusɛ úu fɔni. 38 Pimɑ́rɛcɔ, li tu rɛ ɑni ńsɔnɛ kõ tɛ uyɛɛ tíyɛsɛ kɑpí nɛ nɛni ɑkópɛ pisɑ́rɛi nsímɛ́ nɔ́ símisi. 39 Uyɛɛ tíyɛsɛ kɛ úye uu yɛ un nɛ kɛfɑ u n tɛnɛ, Uléécɑɑ uu liute ɑkópɛ u sɑ́rɛi. Moisi isé íi fe ikɛ́ usoi ɑkópɛ sɑ́rɛi. 40 Lɛ̃ nnyɑ, ɑni nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ, ɑ́ni kɑpɛ tíyɛ lɛ̃ kɛ ɑntepuyɛ ɑpi piɑtɛlɛ́-i n wɔ́i likɛ́ nɔ́ wɑ. Lɛlɛɛ rɛ:
41 Nɔ́ kupɑkɑrɛcirɛ́ pikɔ́ mpí,
ɑni kutu ricɔ ɑni kóm likɛ́ nɔ́ riyɔɔ, ɑni itóó nɛ mílɛsi.
Nɔ́nnɛ́fɑ́ɑ mmú kɛ́mɛɛ kɑḿ lɑ kɛ́ mɛwɑi mɛnyinɛ wɑ kɛ unyinɛ uu yɛ́ un nɔ́ n símisi ɑ́ni yɛ́ pɑkɑrɛ. 42 Kɛ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi kuyómɛyɑ́hɑɑlee-i n léepɔ, ɑpi kɔ pi séi rɛ pikɛ́ kɛwéntɛyɑɑ kɛcɔ pɛɛpɔ pikɛ́ nsímɛ́ nsɛ mmɛ̃ pisímɛ́ pi rikpɑ́. 43 Icɑ́pinɛ mɛmɑ́ɑ́, Pisuifi yíkíyiki kulúi nɛ pitɛ́ŋ́ tɛ́ŋ́ pɛɛ Pisuifi kɛyomɛ n yɑ́ɑ́si ɑpi yisi ɑpi Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi tiki. Pɛ̃ ɑpi ikɑri pi hɛ rɛ ɑ́pi kɑpɛ tíyɛ unyinɛ ukɛ́ Uléécɑɑ kɛfɑ kuú nɛ pi n fénnɛ ncee kɛ́mɛɛ pi fóm.
44 Kɑi kɛwéntɛyɑɑ kɛcɔ kɛ̃ n tu, li wɑ yɑrɛ Antiyɔɔsi kuyu pisoi nnɛ́í pɛɛ cɑ́pinɛ pikɛ́ Nléécɑɑsimɛ́ kṍ. 45 Kɛ Pisuifi ɑpi riwúí tɛ̃ n yɛ̃́, pikɛfɑ ɑkɛ tóósi ɑpi pɛɛ lɛ̃ kɛ Pɔɔli uu n símisi n kɛsu pin kɔ u lɑ́misi. 46 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi kɛ́yu kpɑ̃́iisɛ ɑpi pi símisi rɛ: Nɔ̃́ kɑí nɛ sɑ́ rɛ Nléécɑɑsimɛ́ nkɛ́ mɛfoí tu kɛlenɛ. Kɑni nní n n kɛ́su nɔn kɔ nɔ́mɛnɛ́círɛ nɛ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ lómiisɛ nnyɑ, tɔ́ mɛsɛ nɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́-mɛ̃ m pɛlɛ. 47 Lɛ̃ kɛ Upíimɑ uu rɔ́ n forii rɛ tɔkɛ́ wɑ yɛ nní:
Nɛ pɔ́ lésɛlɛ rɛ ɑ pɑnsɛ mɛtɛ́í ɑɑ isoipuri nnɛ́í n kpɑ̃́iilɛ̃,
pinnɛ́í pikɛ́ píyulɑlɛ yɛ̃.
48 Kɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ ɑpi ɑnɔ́ɔ nyɛ̃ n kṍ, ɑi pi lɑrisi ɑpi Upíimɑ nsímɛ́ pɑkɑrɛ. Pɛ̃ nnɛ́í kɛ Uléécɑɑ uú nɛ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ n sée, ɑpí nɛ Yeesu kɛfɑ tɛnɛ. 49 Upíimɑ nsímɛ́ yɛ pɛɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛtẽ kɛ̃ nnɛ́í kɛcɑ́ɑ́ kɔ́ɔ́núlɛnlɛ. 50 Amɑ́ Pisuifi ɑpi pinɔ́si yukɔɔ́ pɛɛ Uléécɑɑ n yɑ́ɑ́si nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ tɑ́lɑɑnkɛɛ ɑpi yisi ɑpi Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi piwéékusɛ kɑ́pɑ́ɑ́, ɑpi pikɛteni-i pi lɑkɑsɛ. 51 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi yisi ɑpí hɑ kuyu ripoo-pɔ pinnɑtɑɑi péi-péi ɑpi pikuwɛ́ɛ́-mɛ̃ yɑɑpɔ, ɑi wɑi rɛ piɑkópɛ ɑkɛ́ nɛ pi risɛ́ɛ́. Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi yɑ́ ɑpi Ikoniyɔm kuyu-mɛ̃ tɔ́mpɔ. 52 Nfɑ́ɑsɔnɛ nɛ mpɔ́ɔnɑrɛ pɔ́ɔn pɛɛ Yeesu pipirɛtiki pɛɛ Antiyɔɔsi-i ń we yipɑɑlɛ̃ ńsɔnɛ.