14
Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi yɛ Ikoniyɔm-pɔ we
Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi kɔ Ikoniyɔm-pɔ Pisuifi kuyomɛyɑ́hɑɑlee loni, ɑpi kɛ́yu kpɑ̃́iisɛ ɑpi símisi Pisuifi mɛyɑ̃ nɛ Pikirɛki mɛyɑ̃ ɑpi ŋmurɛi ɑpi Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ. Amɑ́ Pisuifi picɔ pɛɛ ɑ́pi n ŋmurɛi pikɛ́ nɛ kɛfɑ u tɛnɛ ɑpi mpuri sɑnɛ pikɔ́ tɑ́lɑɑnkɛɛ rɛ pikɛ́ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi kɛcɑ́ɑ́ simúŋɛ́ kópɛ wɑ. Ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, pɛ̃ nɛ Ikoniyɔm-i tónɛlɛ ɑi siyɑ́ɑ wɑi. Api itisi nɛ n símisi pin nɛ Upíimɑ tɑ́lɛ̃. Upíimɑ yɛ pɛɛ ńnɑŋɛ pi hɛlɛ pin nɛ mɛwɑisɑŋɑ nɛ mɛpíimɑ wɑpisi, ɑi yɛ nyísɛ rɛ mɛsei kɛ Upíimɑ uu pisoi ípɛɛlɛ́ɛ nyísɛ. Kuyu pikɔ́ ɑpi kei nní kénɛ mɛtɛ́. Picɔ rɛ Pisuifi nkɔ́ mɛɛ wɑ, picɔ rɛ pitumɛ nkɔ́ mɛɛ wɑ. Pisuifi nɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi pimɛcirɛ cɑ́pinɛ pikɛ́ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi íwɛ wɑ pikɛ́ ɑpɑrɛ pi tɔ́ɔ́kɛɛ pikɛ́ pi kṍ. Kɑi lɛ̃ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi kutu-i n lompɔ, ɑpi músu tíḿḿ, ɑpi wuru ɑpí hɑ Likɑyonii kɛtẽ-pɔ Lisitiri nɛ Tɛripu ɑyu-i nɛ ɑkɛkúrí pékesi ɑpi kei Nsímɛ́ Kɛcirɛ n yóólɛ̃.
Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi yɛ Lisitiri-pɔ we
Lisitiri-pɔ kɛ utisi unyinɛ uú pɛɛ we. Hɑ́i kɑpí nɛ u m mɑ́ri úu píkɑi sɔ́nɛlɛ̃. U kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ lɛ, uu yɛ pɛɛ́ n tũ. Uu pɛɛ Pɔɔli nsímɛ́ kutu n cɔlɛ̃. Kei kɛ Pɔɔli uu u nyɑ́nɛi ńsɔnɛ uu yɛ́nu rɛ nfɑtɛnɛ yɛ u tulɑɑlɛnlɛ un yɛ́ fe uu pélu. 10 Pɔɔli uu rinɔ́ɔ cɑ́sɛ uu u mɑɑ rɛ: A yisi ɑɑ ɑpɔ́nɑ kɛcɑ́ɑ́ kɛcírɛ nyɛrɛ. Utisi uu yisi uu cuuni uu nsẽ́ kɑ́pɑ́ɑ́. 11 Kɛ pisoi ɑpi Pɔɔli mɛwɑi mɛ̃ n yɛ̃́, ɑpi kei pikɔ́ mɛyu, Mɛ́likɑyoniyɛɛ nɛ pupɛi rɛ: Piléé yɛ mɛsoi sɔ́nɛmɛ ɑpí nɛ rɔ́ lɛɛri. 12 Api rɛ Pɑrinɑpɑsi yɛɛ Seusi. Kɑi nní Pɔɔli yɛɛ pɛɛ símisi nnyɑ ɑpi rɛ uyɛɛ Hɛrimɛɛsi. 13 Piléé pɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ Seusi kɛyɔ yɛ pɛɛ welɛ kuyu ritimɛ-pɔ. Uléékɔɔ́ yɛɛ kei pi n nyɔ́ɔnsɛ uu ɑnɑ́ɑlɑ mɛfɛlɛ torɑɑnkɛɛ uu tɔ́rikɛɛ uú nɛ kɛ́yɔ kɛ̃ tinɔnɔɔ-i hɑpɔ, u nɛ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ ɑpí n nɑ́ɑ́si pikɛ́ Pɑrinɑpɑsi nɛ Pɔɔli nyɔ́ɔnsɛ. 14 Kɛ Pɑrinɑpɑsi nɛ Pɔɔli ɑpi lɛ̃ n kṍ, ɑpi pisitukɑnkɑ cɛ́ɛ́rii ɑi nyísɛ rɛ ɑ́i nɛ pi risɑ́, ɑpi pɛɛ riwúí tɛ̃ kɛcɔpɛ sɔɔpɔ pin cɛ́si rɛ: 15 Nɔ́ pisoi mpí, yo kɑni lɛ̃ wɑi? Tɔ̃́ nɛ kɔ nɔ́mɛnɛ́cɔ sisoipipi lɛ. Nsímɛ́ kɛcirɛ kɑrí nɛ nɔ́ kɑ tɔn nɔ́ tee rɛ ɑ́ni lisɛ́rɛ́-sɛrɛ́ nní nkɔ́ riyɑ́. Líwookɔɔ́ yɛ ni. Ani nɔ́mɛnɛ́círɛ Uléécɑɑ yɛɛ nfɑ́ɑ n te pɑ. Uyɛɛ kɛtẽ nɛ kɛyómɛ nɛ mínimɑɑ nɛ likɛmɛɛ likɔ́ wɑ. 16 U mɛkɛɛ-mɛ pirɔ́kpurɛ kɛ́mɛɛ-pɔ pisoi nnɛ́í riyɑ́lɛ rɛ pikɛ́ pimɛpɔɔlɑ n wɑi, 17 ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, mɛsɛ́rɛ kuu pɛɛ mɛwɑi sɔnɛ nɔ́ wɑi rɛ ɑni nɛ kei u n nyɑ́ni. Uu yɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ ikónɛ nɔ́ hɛri, liituŋɛ in kɔ n tu, uu ilukɛ nɔ́ hɛ. Uu yɛ kɔ lilukɛ-lukɛ nɔ́ hɛ uu kɔ tíyɛsɛ ɑni mpɔ́ɔnɑrɛ yɛnu. 18 Ḿpɑ́ kɛ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi lɛ̃ ḿ mɑ, li nɛ pi pɑpisilɛ ɑpi kɛlenɛ fe ɑpi inyɔ́ɔnsɛ iyɛ̃ yulu.
19 Pisuifi pinyinɛ ɑpi Antiyɔɔsi yɛɛ Pisitii-pɔ ń we nɛ Ikoniyɔm-i yisi ɑpi sĩ́, pi nɛ pisoi kulúi ɑpí hɑ kómɛinɛ. Api Pɔɔli ɑpɑrɛ tɔ́ɔ́kɛɛ rɛ pikɛ́ u kpu. Api pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ u pulu ɑpí nɛ kuyu ilúkɛ́ léépɔ, pin músu rɛ u kpulɛ. 20 Amɑ́ kɛ Yeesu pipirɛtiki ɑpi ukɛkúrí ń cɑ́pinɛpɔ, uu yisi uu kuyu sĩ. Kɑi kóso n weesi, u nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi Tɛripu kuyu tɔ́mpɔ.
Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi yɛ Sirii kɛteni-i Antiyɔɔsi kuyu pɛlɛ
21 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi Tɛripu kuyu-i Nsímɛ́ Kɛcirɛ yóó, pisoi mɛyɑ̃ ɑpi Yeesu tiki. Api pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ yisi ɑpi Lisitiri nɛ Ikoniyɔm nɛ Antiyɔɔsi yɛɛ Pisitii-pɔ ń we pɛlɛ. 22 Kɑpi kei n tuipɔ, ɑpi Yeesu pipirɛtiki pɛɛ kei ń we ikɑri kpɑ́sɛ rɛ pikɛ́ n ŋmɔ́ɔ́púlɛ̃. Api yɛ kɔ pi mɑɑ rɛ pi yɛ́ íwɛ píimɑ li pikɛ́ kɛlenɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ lompɔ. 23 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi ḿpɑ́ Uléécɑɑ icɑ́pinɛ íye-i piwɛ́ɛ́sɛ tonsɛntɛ. Pi nɛ pɛ̃ ɑpi ɑnɔ́ɔ pɑɑsi ɑpi kɛyómɛ yɑ́ɑ́si ɑpi pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ pi kpísi ɑpi Upíimɑ kɑpí nɛ kɛfɑ n tɛnɛ ɑnipɛ-i wɑi.
24 Kɛ Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi kei Pisitii kɛtẽ kɛ-i n yisi, ɑpi Pɑmfilii kɛkɔ́-mɛ̃ loni. 25 Api Pɛriki-pɔ Nléécɑɑsimɛ́ pisoi símisi, ɑpi kei yisi ɑpi Atɑlii tɔ́mpɔ. 26 Kei kɑpi pɛɛ kúninɔi lõ ɑpí nɛ Sirii kɛtẽ-pɔ Antiyɔɔsi sĩ. Kei kɑpi pɛɛ Uléécɑɑ ɑnipɛ-i pi wɑ ɑpi u welu rɛ ukɛ́ ípɛɛlɛ́ɛ pi nyísɛ pikɛ́ fe pikɛ́ pipikɛi wɑ yɑrɛ kɑpi nní n wɑ. 27 Kɑpi Antiyɔɔsi kei n tuipɔ, ɑpi Uléécɑɑ icɑ́pinɛ pikɔ́ cɑ́pinɛ, ɑpi lɛ̃ nnɛ́í kɛ Uléécɑɑ uú nɛ pɛ̃ tintiki uu wɑi pi kɛɛni, nɛ lɛ̃ kuu n tíyɛsɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ pɔ́ɔ kɔ Yeesu nɛ kɛfɑ tɛnɛ. 28 Pɔɔli nɛ Pɑrinɑpɑsi ɑpi Yeesu pipirɛtiki kɛ́mɛɛ tonɛ siyɑ́ɑ kulúi.