12
Yeesu yɛɛ kɛwéntɛyɑɑ ute
(Mɑriki 2:23-28; Luki 6:1-5)
Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu uu pɛɛ kɛwéntɛyɑɑ kɛtúŋɛ́ imúí inyinɛ kɛcɑrɛ kɛ́mɛɛ n tikilɛ̃ un tɔ́su. Nkṹ nn upipirɛtiki wɑi, ɑpi pɛɛ iwéhe kpééni ɑpi mɛpipi tɑkɑi. Kɛ Pifɑrisi ɑpi lɛ̃ n yɛ̃́, ɑpi Yeesu mɑɑ rɛ: A ripɑí kɛ pipɔ́pirɛtiki ɑpi n wɑi lɛ̃ kɛ isé ii ḿ mɑɑ rɛ pisoi ɑ́pi kɑpɛ yɛ kɛwéntɛyɑɑ kɛtúŋɛ́ wɑ. Kei kɛ Yeesu uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́ni lɛ̃ kɛ Tɑfiti uu kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ nkṹ nn u nɛ upikɔ́ n wɑ kɛɛnlɛ̃, nɛ́ɛ yo? Uléécɑɑ kɛyɔ-i kuu lompɔ uu ɑkpɔ́nɔ́ kɑpi Uléécɑɑ n yekei kpísi u nɛ upikɔ́ ɑpi le, ɑ́i kɔ pɛɛ rɛ piunyinɛ yɛ ncée mɑ́ ukɛ́ ɑ li. Pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ ŋmɑnɛ pɛɛ ncée mɑ́ pikɛ́ ɑ li. Nɛ́ɛ ɑ́ni isé ɑtɛlɛ́ kɛ́mɛɛ kɛ́ɛ̃ tɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ yɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i pikɛi wɑilɛ ɑí nɛ kɛwéntɛyɑɑ pɛ́nɛ? Lɛ̃ nnyɑ ɑkópɛ kɑpi lɛ̃ wɑɑ? Amɑ́ kɛ́ nɔ́ símisi rɛ uyɛɛ nté nní ń we yɛ Uléécɑɑ kɛyɔ felɛ. Nɔn pɛɛ Uléécɑɑ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ iwɔ́i nnyí ɑsei mɛyíkíyiki n kõ tɛ Uléécɑɑ yɛ mɑɑ rɛ: Nɛ̃́, Uléécɑɑ yɛ nɔ́ písɛi rɛ ɑni íwɛ n ténɑɑnɛ, ɑ́m nɔ́ písɛi rɛ ɑni yɛ isɛɛ nɛ nɛ́ nyɔ́ɔnsɛ, ɑ́ni yɛ́ɛ́ pɛɛ nkó yɛɛ úu líkɑ n cɑɑi ɑkópɛ pɑ. Lɛ̃ nnyɑ kɛ nɛ̃́, Usoi Kɛpipi ɑm kɛwéntɛyɑɑ ute.
Utisi uyɛɛ kunípɛ kópɛ m mɑ́
(Mɑriki 3:1-6; Luki 6:6-11)
Yeesu uu kei yisi uu tɔ́mpɔ uú hɑ pikuyomɛyɑ́hɑɑlee loni. 10 Utisi unyinɛ yɛ pɛɛ kei welɛ un kunípɛ kópɛ mɑ́. Pɛpɛɛ kei ń we ɑpi pɛɛ kɛwɑ́ɑ́nɑ́ n wɛ́ɛ́si pikɛ́ nɛ Yeesu tĩ. Api Yeesu pisɛ rɛ: Ncée yɛ we rɛ pikɛ́ kɛwéntɛyɑɑ kɛtúŋɛ́ usoi pɔisɛɛ? 11 Uu pi pɛsɛ rɛ: Nɔ́ úye un nkpéni isɑ́ŋ isɛ m mɑ́ ii kɛwéntɛyɑɑ kɛtúŋɛ́ kuhórɛ címɛ́-cimɛ́ kunyinɛ-i lóipɔ, úu yɛ́ hɑ kei i lesɛɛ? 12 Kɛsoipipi yɛ kɔ pɛɛ isɑ́ŋ felɛ ɑ́i nkɑ́ripi. Lɛ̃ nnyɑ, irɔ́sé yɛ ncée hɛlɛ rɛ pikɛ́ yɛ kɛwéntɛyɑɑ kɛtúŋɛ́ usoi lisɔnɛ wɑ. 13 Yeesu uu pɛɛ utisi uyɛ̃ mɑɑ rɛ: A kupɔ́nípɛ rituŋɑ́mɛ. Uu ku tuŋɑ́pɔ ɑku pélu ɑku kucɔ mɛcɔ sɔnɛsi. 14 Kɑi lɛ̃ n wɑ, Pifɑrisi ɑpi pɛɛ léepɔ ɑpí hɑ símɑɑnɛ pikɛ́ yɛ̃́ tɛ íye kɑpi yɛ́ wɑ pikɛ́ nɛ Yeesu kpu.
Ukɛikɔ́ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ
15 Kɛ Yeesu uu n kṍ tɛ pi lɑ pikɛ́ u kpu, uu kei yisi uú nyɔsɔ́. Pisoi kulúi ɑpi yisi ɑpi u tiki, uu pitóikɔ́ nnɛ́í pɔisɛntɛ. 16 Amɑ́ uu pɛɛ pi símisi ńsɔnɛ uu kúrúrúsɛ rɛ ɑ́pi kɑpɛ tíyɛ unyinɛ ukɛ́ kṍ tɛ lɛ̃ kuu wɑ. 17 Lɛ̃ kɛ ɑntepu Esɑyi uu uritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ ḿ mɑ likɛ́ nɛ n wɑ nnyɑ. U pɛɛ rɛ:
18 Unɛ́kɛikɔ́ lɑlɑ yɛ nkó. Uyɛ̃ kɑm wɛ́ɛ.
Ám kusɑ u lɑ.
Nɛ́ Nnɛ́fɑ́ɑsɔnɛ ukɛmɛɛ wɑ
ukɛ́ nɛ sitẽ nnɛ́í isoipuri ɑsei kɑḿ nɛ i n wemɛ riyóó.
19 U nɛ úkɑ ɑ́pi líkɑ kɛcɑ́ɑ́ kɛ́ŋɛnɛ, úu yɛ́ kɔ sɛnkɛɛ.
Ápi yɛ́ unnɛ̃́ icée-i n kómɛi.
20 Úu yɛ́ kɛkpɑ́pi kɛɛ pikɔ́nɔ́ɔ́ m mɑ́ɑ́lɛ̃ sei.
Úu yɛ́ kɔ kɛ́firɑ́ɑ kɛɛ pinyúḿ-nyúḿ ḿ mɑsí kpu.
Lɛ̃ kuu yɛ́ n wɑi ɑí weri ɑí nɛ tulu
kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ ɑsei ɑɑ yɛ́ ḿpɑ́ yo n feriyɛ.
21 Sitẽ nnɛ́í isoipuri ii pɛɛ́ nɛ u n tɑ́lɛ̃.
Yeesu yɛ pɛpɛɛ ukɛcɑ́ɑ́ nkópɛ n símisi rinɔ́ɔ pɛsɛ
(Mɑriki 3:22-30; Luki 11:14-23)
22 Kei kɛ pinyinɛ ɑpi pɛɛ́ nɛ unírihélɑɑ unyinɛ kɛ ɑníri ɑɑ n nyíinsɛ úu kɔ símisi Yeesu lɛɛpɔ rɛ ukɛ́ u pɔisɛ. Yeesu uu u pɔisɛ uu pɛɛ fe uu yɛ símisi uu yɛ kɔ yɛnu. 23 Ai pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ nnɔ́ɔ yipu, pinnɛ́í ɑpi yɛ pɛɛ rɛ: Nɛ́ntɛ utisi nkó yɛ Tɑfiti Kɛpipi lɛ? 24 Kɛ Pifɑrisi ɑpi lɛ̃ n kṍ, ɑpi rɛ: Aníri uyɔɔpi Pɛlisepulɛ yɛɛ utisi nkó ńnɑŋɛ hɛ kuú nɛ ɑníri lɑkɑsɛntɛ. 25 Amɑ́ Yeesu yɛ pɛɛ pikɛmúŋɛ́ nyulɛ. Uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Kuyɔ́ɔpiyu kunyinɛ pisoi pin pimɛcɔpɛcirɛ n tɔpu, ku yɛ kpulɛ. Limɛcɔ, kuyu kunyinɛ nɛ́ɛ kɛ́yɔ kɛnyinɛ pikɔ́ pin pimɛcɔpɛcirɛ n tɔpu, pi yɛ kpulɛ. 26 Setɑni un nkpéni ɑníri n lɑkɑsɛntɛ, umɛcirɛ kuu lɛ̃ nɛ tɔpu, íye kɛ ukuyɔɔpiyu ɑku yɛ́ pɛɛ fe ɑkú nɛ n we? 27 In tɛ Pɛlisepulɛ yɛɛ ńnɑŋɛ nɛ́ hɛ kɑḿ nɛ ɑníri lɑkɑsɛntɛ, wóo pɛɛ nɔ́pinɛ́kɔ́ pɔ̃́ ńnɑŋɛ hɛ kɑpí nɛ ɑ lɑkɑsɛntɛ? Ani n nyu rɛ nɔ́pinɛ́kɔ́ cirɛ pɛɛ nɔ́ nyísɛnɛ rɛ ɑ́ni ɑlɑri mɑ́. 28 Asei kɛcɑ́ɑ́, Uléécɑɑ Nfɑɑsɔnɛ nnɑŋɛ kɑḿ nɛ ɑníri lɑkɑsɛntɛ. Lɛlɛɛ nyísɛlɛ̃ tɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi yɛ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ pituimɛ mɑsilɛ.
29 Úkɑ úu yɛ́ fe ukɛ́ unɑ́ŋɛ-nɑŋɛ kɛyɔ-i lompɔ uu ulikɔ́ yɑ́ɑ́i, kumúŋɛ́ kpɛ-i kúu kɑhɑnɛ u n tĩ́ ukɛ́ pɑɑsi. Amɑ́ un n fe un u n tĩ uu pɑɑsi, u yɛ́ pɛɛ fe uu kɛ́yɔ likɔ́ nnɛ́í yɑ́ɑ́i. 30 Nkó yɛɛ úu kɛnɛ́cɑ́ɑ́ n kpɑ́lɛ̃ yɛ ilɑ́ɑrɔ nɛ́ wɑilɛ. Nkó yɛɛ úu kɔ picɑ́pinɛ nɛ́ n lɛ́ni yɛ hɑrɛsilɛ. 31 Lɛ̃ nnyɑ kɑm nɔ́ símisi rɛ Uléécɑɑ yɛ́ ɑkópɛ nɛ ɑlɛ̃́ nnɛ́í mpuri kɛsoipipi sɑ́rɛi, ɑmɑ́ úye un Uléécɑɑ Nfɑɑsɔnɛ n lɑ́mɑɑnkɛɛ, Uléécɑɑ úu yɛ́ liute sɑ́rɛi. 32 Uléécɑɑ yɛ́ nkó yɛɛ nɛ̃́ Usoi Kɛpipi kɛcɑ́ɑ́ nkópɛ n símisi, ɑkópɛ u sɑ́rɛi, ɑmɑ́ Uléécɑɑ úu yɛ́ nkó yɛɛ Nfɑ́ɑsɔnɛ kɛcɑ́ɑ́ nkópɛ n símisi, ɑkópɛ u sɑ́rɛi nɛ kɛweesi-pɔ.
Kuléé nɛ kuɑpipi kɛcɑ́ɑ́ icélɑɑ
(Luki 6:43-45)
33 Yeesu uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Kuléé kun isɑrɛ n lɑ́ɑ́rú, kuɑpipi yɛ̀ɛ̀ n nyɑmlɛ. Kunsɑ́ isɑrɛ n lɑ́ɑ́rú, kuɑpipi yɛ̀ɛ̀ n cɑɑilɛnlɛ. Ḿpɑ́ kuléé kúye ɑpipi kɑpi yɛ nɛ ku ceri. 34 Nɔ́ ɑkpurii nnyɛ́! Íye kɛ nɔ́ pisoi kpɑ́ɑ́ree mpí ɑni yɛ́ fe ɑni nsímɛ́ sɔnɛ mɑlɛ? Li we rɛ nsímɛ́ mɛɛ usoi kɛfɑ-i ń we mɛɛ yɛ nnɔ́ɔ-i léemɛ. 35 Usoi sɔnɛ yɛɛ yɛ nsímɛ́ sɔnɛ mɛɛ ukɛfɑ sɔnɛ-i ń we símisi, usoi kópɛ pɔ́ɔ nsímɛ́ kópɛ mɛɛ ukɛfɑ kópɛ-i ń we símisi. 36 Kɛ́ nɔ́ símisi rɛ kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uú nɛ pisoi n túhɑɑnɛnɛ, isímɛ́ kópɛ kɛ pisoi ɑpi n símɑɑnkɛɛ cirɛ nnyɑ kɑpí nɛ pi túhɑɑnɛnɛ. 37 Li we rɛ mpɔ́nɔ́ɔsimɛ́ mɛɛ tíyɛsɛnɛ pɔkɛ́ ɑlɑri nɛ́ɛ ɑkópɛ yɛ̃.
Pi Yeesu pisɛ rɛ ukɛ́ mɛwɑisɑŋɑ wɑ uu yúlu
(Mɑriki 8:11-12; Luki 11:29-32)
38 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, isé picélɑɑ kɛcɔpɛ pinyinɛ nɛ Pifɑrisi pinyinɛ ɑpi Yeesu mɑɑ rɛ: Tɔ pɛɛ́ lɑ rɛ ɑ mɛwɑisɑŋɑ mɛnyinɛ wɑ tɔkɛ́ yɛ̃́. 39 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi yɛ cɑɑilɛnlɛ hɑ́i. Ápi lɑ pikɛ́ Uléécɑɑ ŋmɑnɛ ritiki, ɑmɑ́ mɛwɑisɑŋɑ kɑpi wɛ́ɛ́si pikɛ́ yɛ̃́. Mɛwɑisɑŋɑ mɛ̃ kɛ ɑntepu Yonɑɑsi uu n yɛ̃́ mɛnyinɛcɔ kɑpi yɛ́ kɔ yɛ̃. 40 Asei kɛcɑ́ɑ́, lɛ̃ kɛ Yonɑɑsi uu mɛkpíntomɛ́ mɑɑmɑɑ kɛfɑ-i sitúŋɛ́ sitɑɑni nɛ sisinɛ sitɑɑni n wɑ mɛcɔ kɛ Usoi Kɛpipi pɔ́ɔ kɔ sɔ́nti kɛkɛ́ kɛtẽ kɛ́mɛɛ wɑ sitúŋɛ́ sitɑɑni nɛ sisinɛ sitɑɑni. 41 Kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uú nɛ pisoi n túhɑɑnɛnɛ, Niniifi pikɔ́ yɛ́ hɑ yisi ɑpi nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi ɑkópɛ pɑ. Li we rɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ Yonɑɑsi uú pɛɛ Nléécɑɑsimɛ́ rin-yóó ɑpi kóm, pi pɛɛ mɛfinɛ consɛlɛ. Uyɛɛ nté nní ń we yɛ kɔ pɛɛ Yonɑɑsi felɛ. 42 Kɛyɑ́ɑ kɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uú nɛ pisoi n túhɑɑnɛnɛ, unɔ́siyɔɔpi yɛɛ Sɑɑpɑ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ n tṹ yɛ́ hɑ yisi uu nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ pisoi ɑkópɛ pɑ. Li we rɛ uyɛɛ pɛɛ hɑ́i kɛtẽ kɛtɔ-pɔ leemɛlɛ uú weri rɛ ukɛ́ Sɑlomɔɔ mɛwɛ́ɛ́sɛsɔhɔ kõ. Uyɛɛ nté nní ń we yɛ kɔ pɛɛ Sɑlomɔɔ felɛ.
Kuníri yɛ kuripɔhɔ kpurɛ-i pɛlɛ
(Luki 11:24-26)
43 Yeesu uu kɔ kpɑ́ rɛ: Kuníri kun usoi kɛ́mɛɛ n yisi, ku yɛ hɑlɛ ɑkú hɑ kɛlõ kóimɑ kɛnyinɛ-i n kerɑɑi kun kɛwéntɛ wɛ́ɛ́si. Kɑ́ku nní kɛ n yɛ̃́ nnyɑ, 44 ɑku pɛɛ rɛ: Nɛ́ kɛnɛ́yɔ kɛ̃ kɑm n yisimɛ kɛ́mɛɛ pɛlɛ. Kun m pɛɛpɔ, ɑku kɛ́yɔ ŋmɑnɛ lɛɛpɔ kɑpi m péeinkɛɛ ɑpi nyɔ́ɔnsɛntɛ cɑ́kɑ́-cɑ́kɑ́. 45 Kei kɑku yɛ pɛɛ́ hɑ kuɑcɔ ɑsɛɛi nyɛɛ kuricuruu rikpɑ́kɑ́rɑ́ ń fe kpíipɔ ɑɑ́ nɛ kɛ́yɔ kɛ-i tonɛ. Lɛlɛɛ yɛ tíyɛsɛ kɛ liute uyɛ̃ mɛwee fɑlɛ ɑmɛ yɛ n cɑɑilɛ̃ ɑmɛ mɛkpurɛ mɛ-i kuú pɛɛ mɛkɛɛ ń we tɔ́su. Lɛ̃ kɛ nfɑ́ɑni pisoi kópɛ mpí ɑpi sɔ́nti pikɛ́ nɛ kɛ́tɔ tɛnɛ.
Yeesu uni nɛ upiwɑ̃
(Mɑriki 3:31-35; Luki 8:19-21)
46 Yeesu un kei lɛ̃ we un nɛ pisoi símisi, uuni nɛ upiwɑ̃ pin tuipɔ, ɑpi kɛtɑhɑi-pɔ nyɛrɛ, pin lɑ pikɛ́ rinɔ́ɔ u mɑɑ. 47 [Unyinɛ uu Yeesu mɑɑ rɛ: A ripɑí, upɔ́ni nɛ pipɔ́wɑ̃́ yɛ kɛtɑhɑi-pɔ nyɛnulɛ pin lɑ pikɛ́ rinɔ́ɔ pɔ́ mɑɑ.] 48 Yeesu uu liute uyɛ̃ pɛsɛ rɛ: Wóo unɛ́ni, píye pɛɛ pinɛ́wɑ̃́? 49 Uu pɛɛ upipirɛtiki-mɛ̃ kunípɛ tuŋɑ́pɔ uu rɛ: Unɛ́ni nɛ pinɛ́wɑ̃́ yɛ mpí nté! 50 Asei kɛcɑ́ɑ́, úye un Unɛ́sɑ́ɑ yɛɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ ń we mɛlɑ n wɑi, uyɛɛ unɛ́wɑ̃́ nɛ́ɛ unɛ́yɛ́i nɛ́ɛ unɛ́ni.