10
Jesús setenta y dos yorafo nĩchini pexe rasi ano fotanõfo
Nãskata Jesús anã setenta y dos yorafo katoni. Nãskaxõ rafe rasi faxõ ato nĩchini nã pexe rasifo mẽra fanĩma mĩshti fotanõfo chipo akairi atoki kaxiki. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Yora ichapafãfe ea nikayamafiaifono ichapatoma ea yonoxokani eõnoa ato yoikakĩ. Nãskakẽ mã Epa Nios kĩfikãfe a yonoxomisfo katonõ eõnoa ato yoinõfo. Akka mã fotakãfe, ẽ mato nĩchikai yora chakafo mẽra nãfãfe mato chakafapaikani. Oa chaxo poomãnã pipaitiro keskafakĩ, matori askafapaikani eõnoax mã isharafiakẽ yora chakafãfe mato chakafapaikani. Ato mẽra kakĩ mãto forosa foyamakãfe, mãto koriri foyamakãfe, mãto sapatori foyamakãfe. Fokãkĩ yorafo finõfãikakĩ nẽteax ato fe mekakakĩma. Pexe fetsa mẽra ikixõ taefakĩ ato yoisharakãfe iskafakĩ: ‘Niospa mato sharafanõ mã isharakõinõ,’ ixõ ato yoikãfe. Akka nã pexe mẽra ika fetsa isharakõikẽ nã Niospa shara fakõini. Akka a mã ato yoiai keskara nikakaspaifono Niospa ato inimamaima. Nãskakẽ fenokani. Akka mã ato yoiai keskarakõinoax mã afaa fenoima. Epa Niospa mato sharafakõini. Nãskata pexe rasi mẽra nokoax pexe fetsa mẽra oxayamakãfe. Nã mã nokoa anoxõ mato pimayanã mato ayamanaifono pikãfe. Akka Niosxõ yonomisfo nã afara yopaifo ato inãtirofo. Nãskakẽ pexe fetsafo mẽra iki foa foayamakãfe. Mã nokoaito pexe rasi anoxõ mato ifiyanã mato pimaifono pikãfe. Nãnoxõ a isinĩ ikaifo eõxõ ato sharafakãfe, iskafakĩ yoiyanã: ‘Epa Nios xanĩfo finakõi afe yorafo ĩkixikĩ mã chaimashta oi,’ ixõ ato yoikãfe. 10 Akka pexe rasi ano mã mã nokoano anoxõ mato ifikaspaifono, anoax tsekekãikĩ ato iskafakãfe: 11 ‘Nã mãto pexe rasi anoax nõko tae ano mapo neano, nõ taa taa akano anã nõko neima. Nãskarifiakĩ mã noko nikakaspaino mãto chaka nõko neima, mãto nei. Akka shinãsharakãfe Nios xanĩfo mãto Ifo ipai mã chaimashta matoki oi kiki,’ ixõ ato yoikãfe. 12 Akka ẽ mato yoi, nã omiskõiai nokoaitĩa, na pexe rasi anoa ato omiskõimaniyoi nã Sodoma anoafo ani keskafakĩ finõmainĩfofã ato omiskõimakĩ finakõiyoi,” ixõ Jesús ato yoini.
Pexe rasi anoxõ Jesús nikakaspanifo
(Mt. 11.20-24)
13 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “¡Ooa! Corazin anoafãfe Betsaida anoafo fe mã omiskõifinakõixii. Akka Tiro anoxõ Sidón anoxori nã ẽ mato õimana keskara, ẽ ato õimanano ãto chaka xatekaxõ Epa Nios Ifofakeranafo. ‘¡Ooa! Nõ afara chakafamiskĩ iskaratĩa nõ anã Nios Ifofai,’ iyanã rãfikaxõ ãto rapati chapo safekaxõ chii mãpo raish akeranafo fetsafãfe ato õinõfo. 14 Akka Niospa Tiro anoafo yafi Sidón anoafori ato omiskõimafiakĩ ato omiskõimasharaima, akka matoroko omiskõimakĩ finakõixii. 15 Akka, ¿nõ Capernaúm anoax nõ nai mẽra kai Epa Nios ari ixõ mã shinãimẽ? Maa. Nã omiskõipakenakafo mẽra ẽ mato potaxii,” ixõ Jesús ato yoini.
16 Nãskata Jesús anã aõxõ tãpimisfo yoini: “Nã mato nikaifãfe, eari nikasharakani. Akka nã mato nikakaspaifãfe, eari nikakaspakani. Nã ea nikakaspaifãfe nã ea nĩchiniri ẽfe Epari nikakaspakani,” ixõ Jesús ato yoini.
Anã fenifo setenta y dos feronãfakefo Jesús ato nĩchitano
17 Nã setenta y dos feronãfakefo anã fenifo, inimakõiyanã. Mã fẽkaxõ iskafakĩ yoinifo: “Ifo, niafaka chakafãfe noko nika mĩ aneõxõ yorafo makinoa nõ potaino,” faifono, 18 Jesús ato kemani: “Ẽje, mẽ õia Satanás nai mẽranoax pakeaito oa kana piishikai keskara. 19 Ẽ mato ẽfe shara inã, ẽfe sharaõnoax mã kaito rono feta nĩfo mato chachiyamanõ. Nãskaxõ nã noko noikaspamis Satanás chaka mã finõkõinõ, mato afeskafanõma. 20 Akka inimayamakãfe niafaka yõshi chaka potax. Akka mã nai mẽraxõ Epa Niospa mãto anefo ãfe kirikaki keneaki, nã sharafinakõia,” ixõ Jesús ato yoini.
“Ekeki fekãfe ẽ mato shinãmasharanõ,” ixõ Jesús ato yoini
(Mt. 11.25-27)
21 Ato askafata, Jesús Apa Yõshi Sharaõnoax inimakõikĩ yoini iskafakĩ: “Epa Niosi, keyokõi nai mẽranoafoya nono mai anoafo mĩ ãto Ifo. Mĩ sharafinakõia. Akka atirifãfe kirika kene tãpifikaxõ mia Ifo fakaxoma. Iskafakĩ shinãmisfo: ‘Tsoa fetsakai noko keskarama, nõ tãpikõia,’ ixõ shinãmisfo. Akka nãfo mĩ meka mĩ ato tãpimanima. Akka nã kirika kene tãpikaxoma mia Ifofaifono nãfo mĩ meka shara mĩ ato tãpimani, nã mĩ fichipaiyai keskafakĩ. Nãskakẽ ẽ mia aicho fai,” ixõ yoini. 22 “Ẽfe Epa Niospa a tãpia keskara eari keyokõi tãpimani ẽmãi ãfe Fakekẽ. Akka tsõakai ea tãpiama, ẽfe Epa fistichi ea tãpikõia. Nãskarifiakĩ tsõa ẽfe Epa tãpiama, akka eres fisti ẽ tãpia. Akka nã fetsafori ẽ ato tãpimanaino nãfãferi Epa Nios tãpitirofo,” ixõ Jesús ato yoini. 23 Anã aõxõ tãpimisfoki oxõ ato fisti yoini: “Nã mã õiai keskara õikanax fetsafori inimakõikani. 24 Akka ẽ mato yoi, Niospa meka yoimisfo feta xanĩfofofãfe nã ẽ mato yoiai keskara õipaifikakĩ õipaonifoma. Nã mã nikai keskarari nikapaifikakĩ nikapaonifoma.”
Meka fetsafaxõ samãritanõ sharaõnoa Jesús ato yoini
25 Feronãfake fisti a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamis Jesús fe mekaikai kani. Jesús ea kemaimãkai ixõ yõkaikai: “Ifo, ¿ẽ afeskatiromẽ Nios fe ĩpaxakĩ?” ixõ yõkaito, 26 Jesús kemani: “Akka, ¿a Moisés keneni ano anexõ mĩ õimismamẽ afaa ikamãkĩ?” faito, 27 a Moisés keneni tãpiato kemani iskafaki: “Nõko Ifo Nios noikõikãfe nõko õitifoyaxõ nõko yõshi sharafoyaxori nõko kerex sharafoyaxõ nõko mãpori shinãsharakõikãfe, askatari a mia chaima nikari noisharafe a mĩa mĩ noimeai keskafakĩ ixõ Moisés keneni,” faito, 28 Jesús kemani: “Mĩ ea kemasharakõia, mĩ askafai mĩ Nios fe ĩpaxatiro,” ixõ Jesús yoini.
29 Akka nã Moisés keneni ato tãpimamisto shinãni, mĩ isharakõimisra ea Jesús fanõra ixõ. Nãskaxõ Jesús yõkani: “Akka, ¿tsoamẽ ea chaima nika?” faito, 30 Jesús yoini: “Ẽ mia yoinõ mĩ tãpinõ. Feronãfake fisti Jerusalén anoax Jericó ari fãi kaito, yometsofãfe achikaxõ rapati fĩanifo. Nãskakẽ seteketsakata nasharakẽma fai kesemẽ rãtafainifo. 31 Nãskano nã ato Nios kĩfixomisri nã fai fistichi kani. Akka kakĩ õia fai kesemẽ rakakẽ õifikĩ tanafainima. 32 Nãskano feronãfake fetsa levita arifi okĩ õia rakakẽ õini, nãatori kakĩ finõfaini. 33 Akka feronãfake fisti Samãria anoax nã fai fistichi akairi chipo kakĩ, mã fichixõ aõ noikõikĩ shinãkõini. 34 Nãskata akiki kaxõ, a ãfe tsefefo ano xini yafi uva ene osixõ aõ tereaki fetsani. Nãskaxõ taxta fakĩ fetsaxõ, ãfe kamayo kamaki tsaoinĩfofã iyoni, pexe mẽraxõ kexeshiyoni. 35 Nãskata pena fetsa nã feronãfake samãritanõ ãfe kori exe rafe tsekaxõ nã pexe ifo kopifani iskafakĩ yoiyanã: ‘Na feronãfake ea kexexõfe. Mĩ kexesharakẽ ẽ mia anã kopifaiyoxikai,’ ixõ yoini. 36 Akka na feronãfake tresnoa ẽ mia yoipai. Akka, ¿fato aõ noikõinimẽ na feronãfake omiskõiai, a noko chaima nika nõ noitiro keskafakĩ?” ixõ yoikaito, 37 a Moisés keneni tãpiato kemani iskafakĩ: “Nã noikõiaito akiki kaxõ sharafani,” ixõ yoiaito, Jesús iskafani: “Mĩri ato noikĩ askafafe,” fani.
Marta feta María pexe ano Jesús kani
38 Nãskata Jesús fãi kai pexe rasi mẽra nokoni, nãno kẽro ãfe ane Marta ika ini nãato ãfe pexe ano ifini. 39 Akka nã Marta ãfe chiko fistiya ini, ãfe ane María. Nã María Jesús nãmã tsaoni a Jesús yoiai keskara nikakõixikĩ. 40 Akka Martakai nikanima. Pĩchani Jesús pimapaikĩ. Nãskakẽ Jesúski kaxõ yoini: “Ifo, ¿ea mĩa shinãimamẽ eres fisti ẽ pĩchai ẽfe chikokai efeta akima? Ea yoixõfe efeta anõ,” faito, 41 akka Jesús kemani: “Marta, mĩ fekaxtei afarafo shinãi. 42 Akka nã sharafinakõia María nikakõisharai. Nãskakẽ ẽfe meka shara nikaito tsõa xĩtitiroma,” ixõ Jesús yoini.