11
“Epa Nios kĩfikĩ iskafakãfe,” ixõ Jesús ato yoini
(Mt. 6.9-15; 7.7-11)
Pena fetsa Jesús Apa Nios kĩfini. Mã kĩfikĩ xateano aõxõ tãpimis fistichi yõkani: “Ifo, afeskaxõ Epa Nios nõ kĩfitiromakĩ noko tãpimafe, Juan aõxõ tãpimisfo tãpimani keskafakĩ,” faito,
Jesús yoini: “Akka mã kĩfikĩ iskafatiro:
Epa Niosi, mĩ fisti sharafinakõia. Keyokõichi mia Ifofanõfo mĩ ãto xanĩfo finakõia inõ ato ĩkisharakõipakexakĩ. Nã pena tii a nõ piai noko inãfafãife nõ afaa yopayamanõ. A noko chakafaifo nõ ato raefa keskafakĩ nõko chakari noko soaxõfe. Satanás noko afara chakafamapaifiaito nokoki kematimafafe,
ixõ kĩfikãfe,” Jesús ato fani.
Nãskafata anã Jesús ato yoini: “Õitsai, fatora mã fetsa mã yamayano, mato yama yamenakẽ kafanaino mãto pexe ano kaxõ mato yoikĩ iskafaino: ‘Yamã, tres faxõ ea yoa inãpe. Mã ẽfe yama rama noi kiki chai inoax ẽfe pexe ano, ẽ afaayamaki afaa ẽ pimatiromaki,’ ixõ mato yõkaito, kemakĩ mãto pexe mẽraxõ mã iskafatiroma: ‘Ea fekaxtefayamafe. Ẽfe pexe fepoti fetaoxikakĩ ẽfe fakefo fe ẽ oxaki. Finixõ ẽ mia afaa inãtiroma,’ ixõ mã yoitiroma. Ẽ mato yoi, fininãkafã afara ãfe yama inãkaspafikĩ inãtiro fekaxtefaito nã fichipaiyai tii.
“Nãskakẽ ẽ mato yoi, afara fichipaikĩ Epa Nios yõkakãfe mato inãi kiki. Fena fenakãkĩma manakãfe nã Epa Niospa mato inãitĩa. Nãskakẽ Epa Nios kĩfifafãikãfe mã kĩfiaito mato inãi kiki. 10 Akka nã yõkai Epa Niospa afara shara inãxii. Nãskarifiakĩ fẽtsa afara shara fenaito Epa Niospa fichimatiro. Nãskarifiakĩ fẽtsa Epa Nios kĩfiaito inãsharakõixii.
11 “Akka, ¿fatora fẽtsa mã ãto epaxõ mãto fakefo mã rono ato inãtiromẽ mato foe yõkaito? Maa. Mãkai mãto fake mã askafatiroma. 12 Mãto fake mato takaranã too yõkaito, ¿nifo mã inãtiromẽ? Maa. Mãkai mãto fake mã askafatiroma. 13 Akka, mã chakafixõ mãto fakefo kexesharaxõ afara sharafo mã ato inãtiro. Nãskarifiakĩ Epa Nios nai mẽra ikato ãfe Yõshi Shara mato inãsharakõixii mã yõkaito,” Jesús ato fani.
Yora fetsafãfe, “Jesús niafakaõxõ ato sharafaira,” fanifo
(Mt. 12.22-30; Mr. 3.20-27)
14 Nãskata Jesús niafaka yõshi chaka potani feronãfake makinoa mekamamismano. Mã a makinoax niafaka tsekeano, nã mekamisma mekainĩkafani. Mã mekaito õikani, “¡Kee! Õikapo, mã mekai,” yorafo iki fetsenifo. 15 Akka atirifãfe yoinifo iskafakakĩ: “Na Jesús nã niafaka chakafãfe ãto xanĩfoõxõ nã Beelzebúxõ* ato makinoa niafaka yõshi chakafo potai,” ikanax yoinãnifo.
16 Fetsafãferi chakafamapai kakĩ yoinifo iskafakakĩ: “Nios feta nai mẽraxõ afara fetsafo noko õimafe,” faifono, 17 akka Jesús tãpini a shinãifo keskara. Nãskaxõ ato yoini: “Keyokõi mai tio anoax ãa ranã retenãkani keyotirofo. Nãskarifiai pexe fisti mẽra ikanax ãa ranã noikaspa faatanãkani paxkanãtirofo anã ano fistikai tsoa itiroma. 18 Nãskarifĩakĩ Satanás ãfe yõshi chakafo potaxõ anã afaa afeskafatiroma. Akka ãfe yono keyoano anã ãfe yõshi chaka afe itiroma. Nã ẽ mato yoi, akka mã yoikĩ iskafai: ‘Satanás yõshi chakaõxõ niafaka potai,’ mã ea fai. 19 Akka askafiano, akka, ¿tsõa ãfe shara mãto inafo inãno niafaka chakafo potamisfomẽ? Nãskakẽ atoõxõ mã tãpitiro akka mã eõnoa shinãsharamisma. Akka Niosxõ mãto inafãfe niafaka potamisfo. 20 Akka ẽ niafaka yõshi chakafo potatiro Niospa Yõshi Sharaõxõ ato makinoa. Nãskakẽ mã tãpitiro a Niospa atoki nĩchiai mã nokoano. Nãskakẽ yorafãfe ea Ifofasharakõixikani.
21 “Akka feronãfake mitsisipakõichi marayaxõ ãfe pexe kexekõiano tsõa ãfe afaa fĩatiroma. 22 Akka fetsa nã mitsisipa finakõia oxõ achixõ metexkere axõ ãfe afarafo fĩaitokai anã afeskafatiroma. Nãskax paxkanãi fetsetirofo.
23 “Akka fetsa efe rafekaspakĩ ea chakafai. Nãskakẽ nãfãfe fetsafo ea Ifofamakaspakani ato paxkanã fakani Epa Nios Ifofayamanõfo,” ixõ Jesús ato yoini.
Anã niafaka chaka yoraki nanetiro
(Mt. 12.43-45)
24 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ẽ mato yoinõ mã tãpinõ. Niafaka chaka feronãfake makinoax tsekeax tsõa istoma ano kafãsatiro anoxõ tenepai. Akka anoxõ tsoa fichiamax niafaka chakata anã shinãtiro iskakĩ: ‘A ẽ anoax tsekeita ano anã kapa,’ ixõ shinãtiro. 25 Mã kaxõ õia nã feronãfake nã pexe xaki mẽra mãtsomea keskara sharakõi õitiro itipinĩsharakõia. 26 Nãskakẽ nã nĩafaka afe niafaka siete efetiro nã chakafinakõiafo, nãfo nã feronãfake mẽra iki fetsenõ. Nãskakẽ nã feronãfake chakafinakõia itiro a iyopaoni keskarama.”
Niospa meka nikakani inimasharakõitirofo
27 Nãskata Jesús anori ato yoiaino kẽro fistichi yorafã rasi mẽraxõ fãsikõi yoini iskafakĩ: “Mĩ efa mikiki inimakõi mia fake fixõ mĩ yome pishtakẽ mia chocho amayanãmãi mia pexkoax,” ixõ fãsikõi yoiaito, 28 Jesús kemani: “Akka nã Niospa meka nikasharakõiai nãfi inimai finasharakõi kiki,” ato fani.
Yora chakafãfe Jesús yõkanifo: “Tsõa atiroma keskara noko ispafe nõ mia chanĩmara fanõ,” ixõ yõkanifo
(Mt. 12.38-42; Mr. 8.12)
29 Yorafã rasi Jesúski feafono anã ato yoini iskafakĩ: “Na keyokõi yorafo chakakõifo. Tsõa atiroma keskafakĩ ẽ afara afeskarafanõ õipaikani ea Niospa nĩchiamãkĩ tãpixikakĩ. Akka a keskara õipaifikakĩ õikanima. Nã Jonás ini keskara fisti õixikani. 30 Akka Epa Niospa Jonás Nínive pexe rasi ano nĩchini ãfe meka shara ato tãpimatanõ Epa Nios Ifofanõfo mã ãto chaka xatekaxõ. Nãskarifiakĩ Epa Niospa ea nĩchia na yorafã rasi ãfe meka shara ẽ ato tãpimanõ. 31 ¿Mã shinãimamẽ nã kẽro xanĩfo chai inoax kani Salomón tãpisharakõiano nikaikai? Akka mãkai ea nikamisma ẽ Salomón finõkõifiano nono efe ifiaxõ. Akka nã Niospa yorafo keyokõi ichanãfaitĩa ato yoipakexii fatofo afe ipanakafomakĩ, fatofori a omiskõipakenakafo mẽra fokanimãkai. Nãskaifono nã kẽro xanĩfo Salomón nikaikai chai inoax kanito mato yoikĩ iskafaxii: ‘Mã chakakõifo mã Jesús nikakaspamis,’ ixõ mato yoixii. 32 ¿Mã shinãimamẽ nã Nínive anoafãfe Jonás Niospa meka ato yoiaito anã Nios nikakõinifo? Akka mãkai ea nikamisma ẽ Jonás finõkõifiano nono efe ifiaxõ. Akka nã Niospa yorafo keyokõi ichanãfaitĩa ato yoipakexii fatofo afe ipanakafomãkĩ, fatofori a omiskõipakenakafo mẽra fokanimãkai. Nãskaifono nã Nínive ano ipaonifãfe mã ãto chaka xatekaxõ mato yoikĩ iskafaxikani: ‘Mã chakakõifo mã Jesús nikakaspamis,’ ixõ mato yoixikani,” Jesús ato fani.
“Nõko õiti sharakẽ nõ shinãsharakõitiro. Akka nõko õiti chakakẽ nõ shinãsharatiroma,” ixõ Jesús ato yoini
(Mt. 5.15; 6.22-23)
33 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka tsõa rãpari otaxõ tsõa istoma tsãotiroma. Askatari tsõa kesho fepotiroma. Askatamaroko fomãkĩa tsãotirofo chai chaxasharakõikẽ a mẽra ikiaifãfe õinõfo. 34 Akka mãto afama mĩshtifo noikĩ mã shinãfafãini. Akka nõko fero rafeta nã rãparinĩ chai chaxai keskarakẽ, nõko yora shara itiro. Nãskarifiai nõko fero sharano nõ xafakĩa õisharatiro. Nãskatari nõ isharakõitiro. Akka nõko fero chakakẽ nõ õisharatiroma, fakishkõi itiro. 35 Akka õisharakãfe mã Epa Nios shinãi xafakĩa ifiaxõ ãfe meka kachikiri faxõ mã anã shinãsharatiromaki, fakish keskara mã itiro. 36 Akka mã xafakĩa isharakõiano, mãto õiti mẽra oa fakish keskara itiroma. Mã xafakĩa shinãsharakõitiro rãpari otaxõ mato xafakĩa chaxa keskara shara mã itiro,” Jesús ato fani.
Jesús ato yõani fariseofoya a Moisés yoini keskara ato tãpimamisfo
(Mt. 23.1-36; Mr. 12.38-40; Lc. 20.45-47)
37 Mã Jesús ato yoikĩ xateano fariseo fistichi iyoni ãfe pexe ano pikĩxikĩ. Nãskakẽ Jesús ãfe pexe mẽra ikikainax mĩsa ano tsaoni. 38 Akka nã fariseo shinãni Jesús mechokomeyamaito ãto xinifãfe yoipaonifo keskai. Akka taeyoi mechokomepaonifo, chipo pixikakĩ. 39 Akka nõko Ifãfe Jesús mã tãpixõ yoini askara shinãito: “Mã fariseofo mechokomesharafixõ, akka mãto shinã mẽraxõ afara sharafo mã shinãima. Yora fetsafo mã noima, afara fetsa fetsatapafo noikĩ mãto shinã mẽraxõ afara chakafo mato mẽra fospikõia. 40 Akka mã anorima shinãmis. ¿Mã tãpiamamẽ tsõa nõko yora femãkĩa onifata, nõko õiti mẽrari onifanimẽ? 41 Nãskaxõ a yora afaamaisfo afara ato inãkãfe. Mã askafakĩ yorafo mã õimatiro mãto õitinĩ mã Nios shinãkĩ. Nãskax mã isharakõitiro, Nios matoki inimanõ. Nãskaxõ a Niospa mato amapaiyai keskara mã atiro.
42 “¡Ooa, fariseofãfe! Mãto afarafo atiri mã Nios inãmis. Mãto fanafori atiri mã inãmis. Askafixõ mã fetsafo mã ato shinãmisma, askatari mã ato sharafamisma. Askatari mã Nios noikõiama. Akka nã mãto fanafo mã Nios inãmis keskafakĩ fetsafori noikõikãfe Niosri noikõiyanã.
43 “¡Ooa, fariseofãfe! Ichanãti pexe anoax tsaoti sharakõi ano mã tsaopaimis noko õisharanõfora ikax. Askatari yorafãfe noko finõkakĩ noko yoikõisharanõfora ikax.
44 “¡Ooa! Mãfi nã yora naa keskarafokĩ. Nã yora maia ano kaxõ nõ pisi xetetiroma keskarafo mã oke mẽra pisifiano. Nãskarifiakĩ mãto õiti chakafiano mato õikakĩ sharara mato famisfo,” ixõ fariseofo Jesús yoini.
45 Jesús ato askafaito, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisto kemani iskafakĩ: “Maestro, anori mĩ yoikĩ nokori mĩ ĩchayanã yoi,” faito, 46 akka Jesús yoini: “¡Ooa a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe! Akka mãto kaifofo yoikĩ mã iskafamis: ‘Moisés keneni keskara nikakõikãfe,’ ixõ mã ato yoifikĩ akka mãri nikasharakõimisma. Askatamaroko a Moisés yoini keskara finõmainĩfofã mã ato yoimis mato nikakanax askanõfo. Nã mã ato yoiai keskara apaifikakĩ tsõa atiroma. Akka mãri mã ato afaa axomisma.
47 “¡Ooa! Mãfi nã Niospa meka yoimisfo maiafo anoxõ mã afarafo onifamiski ato shinãxikĩ. Akka nãfo mãto xinifãfe retepaonifo. 48 Akka mã mã nikakĩ tãpikõia a mãto xinifãfe apaonifo keskara. Akka mãto xinifãfe ato retepaonifo. Akka a maiafo anoxõ mã afarafo onifamis yorafãfe õinõfo. Nãskarafo mã ato õimani nã mãto xinifãfe apaonifo keskara, mãri ato fe ixõ mã ato feta askafakerana.
49 “Nãskakẽ Niospa atoõnoa tãpixõ iskafakĩ yoini: ‘A ẽfe meka yoimisfo yafi eõxõ yonomisfo fetsa ẽ ato nĩchixii. Akka ranãri ato reteyanã ranãri ato omiskõimakani.’ 50-51 Nãskakẽ na yorafo iskaratĩa niyoafo Niospa ato omiskõimaxii atoõxõ. Nã Niospa mai onifaki taefanitĩa Abel sharafiano ãfe õchi reteni. Nãskatari xinia fetsa finõmata a Niospa meka yoimisfo ato retepaonifo. Nãskata chipokõi fakakĩ Zacaríasri retenifo. Nã Nios kĩfiti pexefã chaimashtaxõ koati mĩsamãfã nakirafexõ retenifo. Akka ẽ mato yoi na yorafo iskaratĩa niyoafo Niospa ato omiskõimaxii atoõxõ.
52 “¡Ooa a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe! Niospa meka shara oa onea keskara mã faa yorafãfe tãpinõfoma. Mãkai Niospa meka tãpisharama. Nãskaxõ fetsafãfe nikapaifiaifono mã ato nikatimafai. Nãskakẽ Niospa mato omiskõimakĩ finakõixii,” ixõ Jesús ato yoini.
53 Ato Jesús askafakĩ yoiaino, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo fe fariseofo akiki õitifishkiki finakõinifo. Nãskakaxõ fekaxtefayanã afara ichapakõi yõkanifo, 54 afara ato yoiaito nikakaxõ yõaxikakĩ. Nãskakaxõ yõkanifo xanĩfofo yoipaikakĩ.
* 11:15 Satanás ãfe ane fetsa Beelzebú.