20
“¿Tsõa mia nĩchinimẽ mĩ xanĩfo inõ?” ixõ Jesús yõkanifo anoxõ achipaikakĩ
(Mt. 21.23-27; Mr. 11.27-33)
Pena fetsa Nios kĩfiti pexefã mẽra Jesús ikikaini anoxõ yorafo tãpimani afeskax Nios fe ĩpaxatirofomãkĩ. Anoxõ ato yoiaino a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo, judeofãfe ãto xanĩfofori fenifo. Iskafakĩ yõkanifo: “¿Tsõaõxõ mĩ iskafaimẽ? ¿Tsõa mia yoiamẽ mĩ iskafanõ?” ixõ yõkanifo.
Askafaifono Jesús ato kemani: “Ẽri mato yõkanõ ea yoikapo. ¿Tsõa Juan nĩchiamẽ ato maotisafakĩ ato faka mẽra ikimapakenõ? Niospa nĩchiyamakĩ yorafãfe nĩchiniforaka.”
Ato askafaino ãa ranã mẽenãpai fetseyanã shinãnifo iskakakĩ: “Nõ kemakĩ iskafaino: ‘Niospa nĩchini,’ nõ faino noko yoikĩ iskafai: ‘Akka, ¿afeskakĩ mã Juan nikamismamẽ?’ Akka nõ iskafakĩ yoitiroma: ‘Yorafãfe Juan nĩchinifo,’ nõ fatiroma yorafãfemãi tokirinĩ tsakakakĩ noko retenõfo. Akka keyokõichi shinãkani Niospa ato shinãmanaino, Juanmãi Niospa shinãmanaino ato yoiaino,” ikanax yoinãnifo. Nãskaxõ kemanifo: “Nõ tãpiama tsõara Juan nĩchini ato maotisafakĩ ato faka mẽra ikimapakenõ,” faifono, akka Jesúsri ato kemani iskafakĩ: “Ẽri mato yoima tsõaõxõ ẽ iskafaimãkai,” ixõ ato yoini.
Meka fetsafaxõ Jesús ato yoini a ato yonoxomis chakafoõnoa
(Mt. 21.33-44; Mr. 12.1-11)
Nãskata taefakĩ Jesús yorafo yoini. Meka fetsafaxõ ato yoikĩ iskafani: “Feronãfake fẽtsa ãfe tare ano uva fanaxõ fẽtsafãfe kexexonõ ato inãfaini chai kayoni. 10 Nã ãfe fana fimimistĩa ifãfe a yonoxomis nĩchini a kexexonafo ato yõkaxõ ãfe fana fimifo fixotanõ nã ãfenã tiiri. Akka nã fana kexeafãfe seteketsakaxõ afaamais nĩchinifo. 11 Nãskata tare ifãfe anã a yonoxomis fetsa nĩchini. Akka nãari ĩchaketsayanã seteketsakaxõ afaamais nĩchinifo. 12 Nãskaxõ afianã fetsari nĩchini. Akka mã kaano nãri imi tofeketsakaxõ tarepaxõ potanifo.
13 “Nãskata tare ifãfe shinãni: ‘¿Ẽ afeskafaimẽ? Ẽfe fakekõi a ẽ aõ noiai mia nĩchipa, õitsai ẽfe fake nikakõitirofoki,’ ixõ nĩchini. 14 Akka mã ãfe fake nĩchia kaito fichikanax nã tare kexemisfo yoinãnifo iskakani: ‘Nato ãfe apa naano na fanafo fixii kiki. A nari nõ retenõ na tare nõkonã inõ,’ ikax yoinãnifo. 15 Nãskakata achikaxõ tare pasotai iyokaxõ retenifo. Akka, ¿afaa mã shinãimẽ ato afeska faimẽ a tare ifãfe? Ẽ mato yoinõ. 16 Kaxõ a tare kexemisfo ato retekĩ mitoxõ, fetsafo ãfe tare inãxii afãfe kexexonõfo,” Jesús ato fani.
Ato askafaito nikakani iskanifo: “Askayamapainõra,” inifo.
17 Akka askaifãfe õikĩ Jesús ato yoini: “Akka, ¿afeskakĩ Niospa meka iskafakĩ kenenifomẽ?
Tokiri pexe fapaikakĩ nã pexe famisfãfe na tokiri chakara ixõ potafiafono, fetsafãfe fichikaxõ na tokiri sharakõi ikaxõ akiki pexe fatirofo,
ixõ kirikaki kenenifo. 18 Akka tokiriki fetsa pakekĩ aõ xao teketiro. Akka tokiri yoraki pakekĩ renekõitatiro.”
19 Nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe Jesús achipainifo karaxa mẽra ikimapaikakĩ. Atoõnoa meka fetsafaxõ yoiaito nikakakĩ akiki õitifishkikaki. Akka achipaifikakĩ tsõa achinima yorafoki mesekakĩ.
“¿Xanĩfo nõ kori inãtiromẽ noko yõkaito?” ixõ Jesús yõkanifo
(Mt. 22.15-22; Mr. 12.13-17)
20 Nãskakaxõ a ato feparamisfo nĩchinifo Jesús fe yoinãtanõfo fanĩrira Jesús ato yoiaito nikakakĩ ãto xanĩfofo yoixikakĩ Jesús achinõfo. 21 Nãskakẽ nãfãfe yõkanifo: “Maestro, mã nõ tãpia a mĩ yoiai anori chanĩmakõi mĩ yoimis. Nã mĩ ato yoiai anoriri, nokori yorafãfe yoimisfo. Chanĩmakõi mĩ yoimis nã Niospa fichipaiyai keskarakõi. Afara yoipaikai mĩ ranomisma, mẽstekõi mĩ ato yoimis. 22 Akka chanĩmamakĩ noko yoife na romanõ xanĩfo nõ kopifatiromãki askayamakĩ nõ kopifatiroma rakikĩa,” ixõ yoinifo.
23 Akka Jesús tãpini feparapaiyaifãfe. Nãskaxõ mã tãpixõ ato yoini, 24 “Ea kori exe fisti ispakãfe ẽ õinõ,” ato faito ispaifono ato yoini iskafakĩ: “¿Tsõa femãnã na keskaramẽ? ¿Tsõa aneri na kori exe ano keneamẽ?” ixõ ato yõkaito kemanifo iskafakakĩ: “Nõko xanĩfo César keskara,” faifono, 25 Jesús ato yoini: “Akka na kori exe Césarnãkẽ César inãkãfe, akka Niosnãkẽ Niosri inãkãfe.”
26 Ato askafaito nikakani, rateyanã yoinãnifo: “Kee, na yoiai keskarakai tsõa finõtiroma. Tãpikĩ finakõia,” ikanax ãa ranã yoinãnifo. Nãskakẽ yorafãfe õiaifono Jesús fanĩrira mekamapaifiaifono fanĩrira mekatiroma ini. “Kee, finakõia,” ikanax anã tsoa tooxinima.
“Yora naax anã otoax ¿afeskatiromẽ?” ixõ Jesús yõkanifo
(Mt. 22.23-33; Mr. 12.18-27)
27 Nãskata saduceofo Jesús õifokani fonifo. Nã saduceofãfe yoimisfo iskakakĩ: “Yora naaxkai anã afeskax ototiroma,” ixõ yoimisfo. Akka nãfãfe Jesúski fõkaxõ yõkanifo 28 iskafakakĩ: “Maestro, noko Moisés kirika kenexoni iskafakĩ yoikĩ: ‘Feronãfake fetsa ãfiyax afeta fake akamax naano one fẽtsa nã kẽro ifomafa fitiro ãfe ãfi inõ. Mã fixõ afeta fake atiro ãfe õchi fake inõ,’ ixõ Moisés keneni. 29 Akka nõ mia yoinõ, nã naneti siete feronãfake inifo. Ãto ochi iyoa ãfiyai taeni. Mã ãfiyax afeta fake akamax nani. 30 Mã ãfe ochi naano chipokoto fini. 31 Nãskata nã chipoko fẽtsari nã kẽro fini. Nãskarifiai nãari nani afeta fake akamax. Nãskakanax akikinoax nai keyonifo nã siete feronãfake afeta fake akanamax. 32 Nãskata mã nai keyoafono nã kẽrori chipo nani. 33 Akka, ¿fatoto mã otokaxõ na kẽro fixikanimẽ, nã fistimãi fĩpakaxõ?” ixõ yõkaifono, 34 Jesús ato kemani: “Yorafo nono mai ano niyokanax feronãfakefo fe kẽrofo fianãyokani. 35 Akka fatorafãfe Niospa meka chanĩmara faafono Niospa ato imasharatiro afe ĩpaxanõfo. Akka nãfo mã otokanax feronãfakefo fe xotofakefo anã fĩanãtirofoma Nios ika ari nokokanax. 36 Nãskakẽ anã tsoa natiroma. Ãjirifo keskara ixikani Niospa fakekõifori ixikani mã otokanax. 37 Akka Moisés nikani oa fana kooai xoisai keskara mẽranoax mekaito, yoikĩ iskafaito: ‘Mã nafianixakakĩ mã anã otoafo, ẽfi Abraham ikaino Isaaca ikaino, Jacobo ikaino, ẽ ãto Nioskõiki. Iskaratĩa efe niafo,’ ixõ yoiaito Moisés nikani. Nãskakẽ nõ tãpitiro naax nõ anã ototiro. 38 Akka Epa Niospa naafoma keskara ato õi Epa Niosnoax keyokõi niafo,” ixõ Jesús ato yoini.
39 Nã Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe ranãrito iskafakĩ yoinifo: “Maestro, mĩ ato yoisharakõi,” fanifo. 40 Nãskakẽ anã tsoa yõkapainima, atomãi kemasharakõiaito akiki rãfikakĩ.
“Akka, ¿tsõa fenamẽ Cristo?” ixõ Jesús ato yõkani
(Mt. 22.41-46; Mr. 12.35-37)
41 Nãskata Jesús ato yõkani: “Akka, ¿afeskakĩ Cristo David ãfe fenara mã faimẽ? 42 Nã David Niospa Yõshi Sharapa shinãmanaino fanãiti kirika keneni iskafaki:
Epa Niospa ẽfe Ifo yoini iskafakĩ: ‘Mĩ efe xanĩfokõi ĩpanakaki. 43 Akka nã mia noikaspaifo mĩ ato finõkõinõ ẽ ato mĩ nãmã nĩchikai,’
ixõ yoini. 44 Akka, ¿afeskai Cristo David ãfe fena itiromẽ, nã David Cristo ẽfe Ifora fafiapaonino?” ixõ Jesús ato yoini.
Jesús ato yõani a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe anorima ato yoiaifono
(Mt. 23.1-36; Mr. 12.38-40; Lc. 11.37-54)
45 Keyokõichi yorafãfe nikaifono Jesús aõxõ tãpimisfo yoini, 46 “Õisharakakĩ. A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe mato pãrapaikani kiki. Akka nãfo rapati chainipa safekanax fofãsapaimisfo. ‘Noko yoisharakõinõfora,’ ikanax tsaoti sharakõi fenamisfo ĩchanãti pexe anoxõ, a piaifo anori sharakõi ano tsaopaimisfo, ‘Noko õisharanõfora,’ ikanax. 47 Nãskakaxõ kẽro ifomafa pexe fĩamisfo. Nãskatari Epa Nios chaikõi kĩfimisfo, ‘Noko nikanõfora,’ ikaxõ. Akka nãfo chanĩmisfono Epa Niospa ato omiskõimakĩ finakõixii,” ixõ Jesús ato yoini.