21
Kẽro ifomafa afaamaisfixõ Epa Nios inãsharakõini
(Mr. 12.41-44)
Jesús õini a kori ichapayafãfe kori naneti mẽra kori naneaifãfe Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ. Nãskatari õini a kẽro ifomafa afaamaisfixõ ãfe kori exe rafe kori naneti mẽra ãfe kori nanekĩ mitofaito. Nãskata ato yoikĩ iskafani: “Chanĩma ẽ mato yoikõi, na kẽro ifomãfa afaamaisfixõ ato finõmainĩfofã inãkõia. Akka na kori ichapayafãfe mã Nios inãfikakĩ tsõa keyo inãma, texe faafo. Akka na kẽromã omiskõifikĩ ãfe kori rafe potakĩ mitokõia. Anã afanã a piai fitiroma,” ixõ Jesús ato yoini.
Jesús ato yoini na Nios kĩfiti pexefã pãoixii ixõ
(Mt. 24.1-2; Mr. 13.1-2)
Nãskata a afe rafea fetsafãfe Nios kĩfiti pexefãõnoa yoinifo iskafakakĩ: “Nõko Nios kĩfiti pexefã sharafinakõia. Tokiri petsanãmeax nã kori ichapayafãfe afara sharafofikaxõ nẽtakeafo,” ikaxõ yoiaifono, Jesús ato yoini: “Akka na mã õiai anãkai tokiri petsanãmexima, keyokõi pãoixii. Na tokirifori maoi fetsexii,” ixõ Jesús ato yoini.
Afaa afeskaximãkai mã chaima nõko mai keyoaino Jesús ato yoini
(Mt. 24.3-28; Mr. 13.3-23)
Nãskakẽ yõkanifo iskafakĩ: “Maestro, ¿na mĩ yoiai keskai afetĩa iximẽ? ¿Afeskaxõ nõ tãpitiromẽ na ixiai keskara?” ixõ yõkanifo.
Askafaifono Jesús ato kemani: “Kexemesharakani mã ato nikaino mato afara chakafamatirofoki. ‘Ẽfi Cristokĩ. Mẽ oa mãto xanĩfo ixiki,’ ixõ mato pãrapaikani kiki. Nãskakaxõ afãfe yoikani kiki a ẽ yoimis keskara. Akka yoiaifãfe ato nikayamakãfe. Akka yorafo retenãifãfe nikai rateyamakãfe. Askatari a fetsafãfe ãto xanĩfofori potapaiyaifãfe nikairi rateyamakãfe. Nã ẽ mato yoimis keskakõiyoxii kiki. Nãskafiax nõko mai fena keyoxima, chipo ixii.
10 “Akka yorafo mai fetsa anoax mẽenãpaiyaifono, yora fetsafori mai fetsa anoax retenãxikani. 11 Nãskaifono nã mai fetsa anoafo mai naya naya ixii. Askatari fonãiki finakõixikani, afaa pikanima. Askatari pae finakõia ixii nã mai fetsa anofo. Askatari nã nai mẽranoafori a õimismafo õixikani. Ratekõixikani.
12 “Akka askayoamano, mato achikaxõ fãsi mato omiskõimaxikani. Mato achikaxõ judeofãfe ãto ichanãti pexe mẽra mato iyokani xanĩfofofãfe mato yõkanõfo. Nãskakaxõ mato karaxa mẽra ikimakani xanĩfofofãfe. Eõxõ mato askafakani. 13 Mato askafaifono mã eõnoa ato yoitiro. 14 Akka kayoxoma shinãchakayamakãfe. Ẽ mato shinãmanikai mã ato yoisharanõ. Afaa nõ ato faimẽ iyamakãfe. 15 Akka ẽ mato ato kemamasharaikai fanĩrira mato mekafaifono mã ato kemasharanõ. Nãskakẽ nã mato noikaspaifãfe mato kemakanima, fanĩrira mã noko yoi tsõa mato faima. 16 Akka mãto epafãfe mãto efafo feta mato ato achimaxikani. Mãto ochifãfe, mãto kaifofofãfe mato fe rafemisfãferi mato askafaxikani. Akka ranãri mato retexikani. 17 Akka eõxõ yorafãfe keyokõichi mato noikaspaxikani. 18 Akka mato noikaspafiaifono Epa Niospa mato kexesharai mato retefiaifonokai mãto fero mẽsho fenonakama. 19 Akka afara afeskara ifiaino ea shinãmakiyamakãfe. Nãskax mã efe isharapakenakaki.
20 “Jerusalén anoafo sorarofãfe ato cheteafono mã õikĩ mã tãpitiro mã chaima ato reteaifono, ãto pexefori pão iki keyoi. 21 Nãskakẽ a Judea ano ikafo mãchi keya ari ichotanõfo. A Jerusalén ano ikafori nã pexefã rasi mẽranoax tsekenõfo. A Jerusalén pasotai ikafori anã Jerusalén ano feyamanõfo. 22 Nã Niospa meka yoikĩ kenenifo keskakõi fakĩ Jerusalén anoafo Niospa ato omiskõimani. 23 Askatari a kẽro fake naneafo fe a fake yome pishta chocho amaifo omiskõixikani mãmãi yorafo omiskõifinakõiaifono. Nãskakẽ nã Judea mai anoafo omiskõifinakõixikani, Niospa ato omiskõimanaino. 24 Ranãri ato kenopa retekani. Akka ranãri ato achikaxõ karaxa mẽra ato ikimakani mai fetsafo ano. Ato askafaifono nã judeofoma Jerusalén ano iyokani. Akka nã Niospa ato omapaiyaitĩa judeofo Jerusalén ano anã fexikani,” ixõ Jesús ato yoini.
Niospa Fake fotoaino afe keskara iximãkai ixõ Jesús ato yoini
(Mt. 24.29-35, 42-44; Mr. 13.24-37)
25 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Nãskakẽ xini fe oxe fishifori a nõ õimis keskara anã iki fetseima. Fetsa keskara iki fetsei. Askaito õikani nono mai anoafo ratekõixikani. Fãkafãri poo iki meseniaito nikakani. Ratekõixikani nõkai iskara afaa õimisma ikanax. 26 Nãskaito õikani yorafo ratekani shinã fenoyotaxikani. Afarafo afeskaraito õikani a õiyomisfoma keskara õikani. 27 Nãskatari ea õixikani ẽ nai mẽranoax nai kõinĩ ẽ fotoiyoaito. Shara finakõia ẽ fotoaito ea õixikani. 28 Nãskakẽ nã ẽ mato yoiai keskai taei afarafo afeskaraino, inimayanã ea manasharakãfe, ea chanĩmara fayanã. Mẽ chaima okĩ ẽ mato ifirisa fatanõ,” ixõ ato yoini Jesús.
29 Nãskaxõ anã meka fetsafaxõ ato yoini iskafakĩ: “Akka shinãkãpo yõkka fiyafi ifi fetsaõnoa. 30 Ãfe pei siri ikaito õikĩ mã tãpitiro mãmãi chaima xiniaito. 31 Nãskarifiakĩ mã tãpitiro nã ẽ mato yoimis keskara afarafo afeskaraito õikĩ mã chaima Nios Xanĩfo oi kiki xanĩfo ikiyoi nono nãmãnoax.
32 “Akka ẽ mato pãraima. Na afarafo ẽ mato yoiai keskaito na yorafãfe nayokaxoma õiyokani. 33 Akka nai fe mai keyoi. Akka ẽfe meka fisti keyonakama na ẽ mato yoiai keskakõi.
34-35 “Nãskakẽ kexemesharakãfe mãto õitinĩ afaa chaka shinãkakĩma. A mã pãepaiyai fisti shinãyamakãfe. Afaa fetsafori shinãyamakãfe. Anori shinãkĩ a ikaifo keskakĩ mã ea chanĩmara fatiromaki. Akka afo itipinĩsharafomano ẽ nokorisataxii. Mãraki poomãnã tanasharaxma tarapa faafo mẽra ikiyamatiro. Mãri nãskatiro ea shinãxma. Nãskata afarafo afeskara iki fetseaino nã mai tio anoax omiskõi fetsexikani. 36 Nãskakẽ itipinĩsharakãfe, Epa Nios mẽxotaima kĩfifafãikãfe afara afeskaraino omiskõixikakima. Nãskax mã ekeki chipo nokoaino ẽ matoki inimaxikai,” ixõ Jesús ato yoini.
37 Nãskata Jesús pena tii Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ato yoini. Akka fakish tii machi ãfe ane Olivos ano oxatai apaoni. 38 Nãskakẽ yorafã rasi pena tii akiki fepaonifo Nios kĩfiti pexefã ano. Anoxõ ato yoiaito nikai fekani.