22
“¿Afeskaxõ nõ Jesús retetiromẽ?” ixõ shinãnifo
(Mt. 26.1-5, 14-16; Mr. 14.1-2, 10-11; Jn. 11.45-53)
Mã chaima fista ikaino a Niospa ãjirinĩ Egipto anoxõ ãto fake iyoafo retenima shinãkakĩ pãa faraxatimais pipaonifo, Pascua fistatĩa. Afia penata a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe afeskaxoma Jesús pãraxõ retepaikani yorafoki ratenifo.
Nãskaifono Judas mẽra Satanás ikini. Nã Judasri Jesús ãfe ina ini. Ãfe ane fetsa Iscariote ini. Nã Judas kani a ato Nios kĩfixomis xanĩfofo yafi a anoxõ Nios kĩfiti pexefã kexemisfo xanĩfofo yoikai. Anoxõ ato yoini iskafakĩ: “¿Afeskaxõ ẽ mato Jesús achimatiromẽ?” ixõ ato yõkani. Akiki inimayanã yoikĩ iskafanifo: “Aicho, nõ mia kori inãi mĩ noko ato Jesús achimaxonõ,” ixõ Judas yoiaifono, “Ia. Ẽ mato achixonõ,” ixõ ato yoini. Nãskaxõ Judaspa shinãni afetĩa ẽ ato Jesús achixotiromẽ ini. Yorafã rasichimãi naki faafono afeskaxõ achitiroma ini.
Mã chaima reteaifono Jesús aõxõ tãpimisfo feta yãtapake pini
(Mt. 26.17-29; Mr. 14.12-25; Jn. 13.21-30; 1 Co. 11.23-26)
Akka nã fista Pascuatĩa pãa faraxatimais pinifo. Afia penatari oveja fake retexõ Nios inãpaonifo ãto xinifãfe anifo keskafakĩ. Akka mã fista pakeano, Jesús Pedro yafi Juan nĩchini ato yoikĩ iskafayanã: “Fokaxõ itipinĩsharafatakãfe fistatĩa nõ pinõ,” ato faito, kemanifo: “¿Fanĩxõ nõ itipinĩsharafaikaimẽ?” faifono, 10 Jesús ato kemani: “Mã mã pexefã rasi ano nokoxõ feronãfake fisti mã fichi kaikai keshoki faka tetsaomexõ foikaino. Nã chĩfafaitakãfe fato pexe mẽra ikikaimãkai õixikakĩ. 11 Nãnoxõ nã pexe ifo yoikĩ iskafaxikakĩ: ‘Nõko Ifãfe noko yoikĩ iskafakĩ: “Fato pexe kene mẽraxõ eõxõ tãpimisfo feta fistatĩa ẽ pitiromãki ixõ yõkatakãfe nõko Ifãfe noko faa,” mã faito, 12 nãato mato ispai kiki pexe keya kene efapaya itipinĩsharakõia. Nãno itipinĩsharafakãfe anoxõ nõ pinõ,’ ” Jesús ato fani.
13 Nãskata mã fokaxõ fichinifo nã Jesús ato yoia keskarakõi. Nãskaxõ itipinĩ fanifo Pascua fistatĩa pixikakĩ.
14 Mã itipinĩshara faafono, Jesús a aõxõ tãpimisfo fe kaax, mĩsa ano tsaoni. 15 Nãskaxõ tsaoafono Jesús ato yoini: “Ẽ mato feta pipaitiani na fista Pascuatĩa ẽ nayoxoma. 16 Akka ẽ mato yoikõi ẽkai anã mato feta Pascua fistatĩa pifainakama. Akka nã mã Epa Nios xanĩfo ano nokoaitĩa ẽ mato feta pixii inimayanã.”
17 Nãskata kecho tsomainĩfofã Apa Nios kĩfikĩ, “Aicho,” fata, ato yoikĩ iskafani: “Na mato tiito ayakãfe. 18 Ẽ mato yoikõi ẽ anã mato feta na fimi ene ayaima. Akka nã ẽfe Epa Nios fe ẽ xanĩfo ixõ keyokõi ẽ yorafo ĩkixõ na fimi exe ẽ anã ato feta ayaxii,” ixõ ato yoini.
19 Nãskaxõ anã pãa tsomainĩfofã, Apa Nios kĩfikĩ aicho fata, ato pãa kaxkexopakeyanã ato yoikĩ iskafani: “Nafi efe nami keskaraki. Matoõnoax ẽ nai. Nãskakẽ nã mã piaitĩa ea shinãfafãikãfe,” ixõ ato yoini.
20 Nãskarifiakĩ kecho tsomainĩfofã nã pixõ ato yoini iskafakĩ: “Na ayatiõxõ ẽ mato afara fenashara yoi iskafakĩ: Ẽfe imi foaino ẽ matoõnoax nai mã ẽfe Epa Nios fe ĩpaxanõ.”
21 “Akka nã efe mĩsa ano tsaoa fẽtsa ea ato achimani. 22 Akka nã eõnoa yoikĩ kirika kenenifo keskakõi ẽ naikai. Akka nã ea ato achimanai akairi omiskõi finakõi,” ixõ Jesús ato yoini.
23 Ato askafaito nikakani ãa ranã yoinãi fetsenifo: “¿Fatotokai nõ achimanimẽ?” ikanax ãa ranã yoinãnifo.
Akka, ¿tsoa sharafinakõiamẽ?
24 Nãskakẽ aõxõ tãpimisfo feratenãnifo fatokai sharafinakõiamẽ ikanax. 25 Nãskaifono Jesús ato yoini iskafakĩ: “Nã yora fetsafo xanĩfokaxõ ato ferateyanã ato yonomamisfo. Ato askafafiakakĩ nõko xanĩfo noko afara shara faxõ fafãini ixõ nokoõnoa yoikãfe, ato famisfo.
26 “Akka mãri askayamakãfe. Askatamaroko nã sharafinakõia mãto exto chipoko keskara ikãfe. Nã chipokofãfe ãto iyoafo ato yonoxosharatirofo keskara ikãfe. Akka xanĩfo ipaikakĩ fetsafo sharafakãfe ato axosharaxikakĩ. 27 Akka, ¿fatokaimẽ sharafinakõia, nã mĩsa ano tsaoxõ pimisraka, askayamai nã ato pimamisraka? Akka nã mĩsa ano tsaoxõ piai nã sharafinakõia. Akka ẽ mato fe ixõ ẽ mato yonoxomis keskara ẽ imis.
28 “Akka mã efe itiani mã ea potamisma, na afara chakafãfe ea chakafafiaino. 29 Nãskakẽ ẽri mato xanĩfo imaxii, ẽfe Epa Niospa eari xanĩfo imaino. 30 Akka mã efeta pita efeta ayata mã faxii ẽfe mĩsa ano tsaoxõ. Nãskakẽ mã mã xanĩfoxõ nã doce nõko kaifo israelifãfe mã ato ĩkixii,” ixõ Jesús a afe rafeafo yoini.
“ ‘Ẽ Jesús õimisma,’ Pedro ixiaino,” Jesús ato yoini
(Mt. 26.31-35; Mr. 14.27-31; Jn. 13.36-38)
31 Nãskata nõko Ifãfe Simón yoini iskafakĩ: “Simón, õipo Satanás Nios yõkaxõ mato afara chakafamapai, mã ea potanõ. 32 Akka ẽ mia Epa Nios kĩfixoni mĩ ea nikakĩ xateyamanõ. Akka mã mĩ paxkafixõ mĩ ea anã Ifofakõixõ a mefeta ea Ifofaafo ato yoisharafe ea Ifosharafanõfo,” ixõ yoiaito, 33 Simón kemani: “Ĩfo, ẽ mia potanakama. Mia karaxa mẽra ikimanaifono ẽri mefe kai. Mia reteaifonori ẽri mefe nai,” faito, 34 Jesús kemani: “Pedro, ẽ mia yoi iskaratĩa takara fene keoyoamano mĩ ato yoi iskai: ‘Ẽ Jesús õimisma,’ ixõ mĩ ato yoikĩ tres fai,” Jesús fani.
“Mẽ samamashta omiskõikai,” Jesús ato fani
35 Nãskafata Jesús anã ato yoini iskafakĩ: “Ẽ mato nĩchiyamea pishamais koriri mã foyameama, sapatori mã fotima. Akka ẽ mato nĩchia kaxõ ¿mã afaa yopatimẽ?” ato faito kemakakĩ iskafanifo: “Maa. Nõkai afaa yopatima,” fanifo.
36 Nãskata ato yoini iskafakĩ: “Akka iskaratĩa nã pishayato ãfe pisha foikanõ, ãfe koriyafi. Akka nã keno yamato ãfe rapati minixõ kori fixõ, nã kõri keno fetsa finõ. 37 Akka ẽ mato yoi nã eõnoa yoikĩ kirika kenenifo keskai mẽ askakõi. Ẽ askarayamafiano ea pãrakani yora chakafãfe, ‘Nato ato chakafamis,’ ea fakani. Nãskakẽ nã eõnoa yoikĩ kirika kenenifo keskara nẽ askakõi,” ixõ ato yoiaito, 38 a aõxõ tãpimisfãfe yoinifo: “Ifo, nono keno rafe,” faifono, ato kemani: “Nã rafe inõkĩ anã nõ yopaimakai. Nãskanõ,” ixõ ato yoini Jesús.
Getsemaní anoxõ Jesús Apa Nios kĩfini
(Mt. 26.36-46; Mr. 14.32-42)
39 Nãskata Jesús kani nã kamis keskai machi Olivos ano. Aõxõ tãpimisfori afe fonifo. 40 A kamis ano mã nokoxõ ato yoini: “Epa Nios kĩfikãfe Satanás mato afara chakafamapaiyai keskara axikakĩma,” ixõ ato yoini.
41 Ato askafata ato makinoax orishta kaxõ Apa kĩfini ratokonõ mai chachipakefofã. 42 Apa kĩfikĩ iskafani: “Epa, ea ifipaikĩ ea ifife ẽ omiskõinõma. Akka nã ẽ apaiyai keskafakĩma, nã mĩ ea amapaiyai keskafafe,” Apa faino, 43 ãfe ãjiri nai mẽranoax akiki nokorisatani mitsisipakõi imaxiki. 44 Shinãmitsai finakõiyanã, Jesús Apa kĩfini nã omiskõiai shinãyanã. Nãskaino ãfe nĩskaya ãfe imi mai ano tosini.
45 Mã Apa kĩfita fininãkafãta, aõxõ tãpimisfo ari kani. Kaxõ õia oxafo inifo shinãmitsai finakõikani ãto Ifo omiskõiaino. 46 Nãskaxõ ato yoini: “¿Afeskai mã oxaimẽ? Fininĩfofãkãfe Epa kĩfixikakĩ Satanás chakata mato afaa chakafamayamanõ,” ato fani.
Jesús achinifo
(Mt. 26.47-56; Mr. 14.43-50; Jn. 18.2-11)
47 Jesús ato yoiaino yorafã rasi nokotoshinifo. Nã ãfe ane Judas, nãri Jesúsxõ tãpimis iyopaoni, nã Judas rekẽ oaino acho yorafã rasi fenifo. Nã Judas Jesús ari kani kokoikai. 48 Askafaito Jesús yoini iskafakĩ: “¿Judas, ea mĩa kokoxõ mĩ ea ato achimanimẽ?” fani.
49 Askafaito õikakĩ a aõxõ tãpimisfãfe Jesús yõkanifo: “¿Ĩfo, nõ ato kenopa rerapaketiromẽ?” ixõ yõkanifo.
50 Nãskata fẽtsa nã ato Nios kĩfixomisto ãfe xanĩfãfe ina ãfe pacho kayakai aõri paxteni. 51 Askafaito õikĩ Jesús yoini iskafakĩ: “Enefe. Nãskanõ,” fata afianã koshikõi xanĩfãfe ãfe ina ãfe pacho ramãkaxõ pacho tichixotani. 52 Nãskaxõ ato yoini a Nios kĩfixomis xanĩfofo yafi a Nios kĩfiti pexefã kexemis xanĩfofo, nã anifo tiiri mã ifi feafono ato yõkani: “¿Afeskai kenofoya ifixatefoya mã oamẽ ea achiyoi oa ẽ yometso keskarakẽ? 53 Pena tii ẽ mato fe itiani Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ẽ mato tãpimani, akka mãkai ea achipaimisma. Akka na fakishi mã ekeki oa Satanás mãto ifono,” Jesús ato fani.
“Ẽ Jesús õimisma,” Pedro ini
(Mt. 26.57-58, 69-75; Mr. 14.53-54, 66-72; Jn. 18.12-18, 25-27)
54 Jesús achixõ iyonifo a ato Nios kĩfixomis xanĩfãfe pexe ano. Akka Pedro acho chipo kani. 55 Akka pexe emãiti chii ketefaax tsaoax yoaifono Pedrori nãno ato fe tsaoax yooni. 56 Nãno ato fe tsaoax yooaino xanĩfo yonoxomis xomayato fichixõ yoini iskafakĩ: “A nari Jesús fe imiski,” faito,
57 Akka Pedro iskani: “Ẽkai Jesús õimisma. Mĩ ea pãrai,” faito, 58 fẽtsari tãpixõ yoini iskafakĩ: “Mĩfi na Jesús fe imiski,” faito, Pedro kemani: “Maa. Ẽkai Jesús fe imisma,” fani.
59 Mã askafaafo samaraka pishtano, fetsari anã iskafani: “Chanĩma, a nafi Jesús fe imiski. A na feronãfake Galilea anoa,” faito, 60 Pedro yoini iskafakĩ: “A mĩ yoiaiõnoa ẽ tãpiama tsoaraõnoa mĩ yoi ẽ tãpiama,” Pedro faino takara keoinãkafãni.
61 Pedro askaito Jesús texkeakekafã festani. Festanaino Pedro shinãtani nã ãfe Ifãfe yoia keskara. “A takara keoyoamano, ‘Ẽ Jesús õimismara,’ ixõ mĩ ato yoi tres fakĩ,” Jesús faa nã Pedro shinãtani. 62 Nãskakẽ nãnoax tsekekaini kaax Pedro shinãmitsai oiai finakõini.
Jesús kaxemetsama fanifo
(Mt. 26.67-68; Mr. 14.65)
63 Nãskakẽ nã kexeafãfe Jesús kaxemetsama fanifo koshaketsayanã. 64 Nãskata feopokaxõ yõkanifo: “Noko yoife tsõa mia koshamakĩ.”
65 Nãskakata ĩchaketsanifo afara fetsa yõkaketsayanã.
Xanĩfo tiito Jesús yõkanifo
(Mt. 26.59-66; Mr. 14.55-64; Jn. 18.19-24)
66 Mã penano a judeofãfe ãto xanĩfofo ichanãnifo. Nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofonõ, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfori ato fe ichanãnifo. Nãskakaxõ Jesús iyonifo xanĩfo finakõia ano. Nãrixõ yõkanifo iskafakakĩ: 67 “Noko yoife mĩmãkĩ Cristo.”
Askafaifono ato Jesús kemani: “Ẽje, ẽ mato faitokai mã ea chanĩmara faima. 68 Ẽri mato yõkaito mã ea kemaima. 69 Akka iskaratĩa ẽfe Epa Nios ketaxamei ẽ tsaosharakõi. Nãmãi fasi finakõikẽ afama mĩshti atiro,” ixõ ato yoiaito, 70 keyokõichi yõkanifo: “Akka, ¿mĩmẽ Niospa Fake?” ixõ yõkaifono Jesús ato kemani: “Nã mã yoiai keskarakĩa ẽ,” ato fani.
71 Ato askafaito nikakakĩ anã yoinifo iskafakãkĩ: “¡Nikakapo! Nõkai anã aõnoa meka fetsa nõ nikapaima. Mã nõakõi nõ nika noko yoiaito,” ikanax yoinãnifo.