5
Jesús foe rasi tarafanãfã mẽra ato fospi faxoni, tsõa atiroma keskafakĩ
(Mt. 4.18-22; Mr. 1.16-20)
Pena fetsa Jesúsxõ foe rasi finifo ĩamãfã ketokonõxõ Genesaret anoxõ. Askafaito õikani yora rasi akiki fenifo. Niospa meka niakai fekani. Jesús nãnoa kanõanãfã rafe rakakẽ fichini, nã kanõanãfã mẽranoax mã fotokaxõ ifofãfe ato tarafanãfã chokaifono. Nãskakẽ nã kanõanãfã fetsa mẽra Jesús naneinãkafani, nã Simonã mẽra. Nãskaxõ yoini: “Eaya fenãmãshta kanõanãfã pitsikife,” fani. Nãskata kanõanãfã mẽra tsaoxõ yorafo yoikĩ taefani. Mã ato yoikĩ xatexõ Simón yoini: “Nã ĩa noa ano kanõanãfã fotakãfe. Anoxõ mãto tarafanãfã potaxõ foe fixikakĩ,” fani.
Askafaito Simón kemani: “Maestro, fakishchãi nõ yonoshina tarafanãfãnẽ fipaikĩ. Akka nõ fiama. Akka mĩ noko yoikai ẽ tarafanãfã potenõ,” fani.
Mã ãto tarafanãfã potekaxõ foe ichapakõi finifo. Oa tarafanãfã faxteai keskara meenifo. Nãskakaxõ nã ato fe rafeafo ato kenanifo, kanõanãfã fetsaõnoa, ato feta fii fenõfo. Nãskakaxõ nã kanõanãfã rafe foe rasi fospikõi faafono nã kanõanãfã rafe faka fospikõiax foefoya ikikerani. Nãskara õikĩ Simón Pedro Jesús nãmã ratokonõ mai chachipakefofã yoini: “Ifo, emakinoax katãfe, ẽ feronãfake chakakĩ,” fani.
Simón askaito õi a ãfe rafeafori ratekõinifo Jesús foe ichapa tarafanãfã mẽra ato nanexonano. 10 Akka nã Simón fe rafeafo inifo, Santiago fe Juan ãto apa Zebedeo ini. Nãskakẽ Jesús Simón yoini: “Rateyamafe. Iskaratĩa yorafo ẽfe Yõshi Sharaõxõ mĩ ekeki efeikai,” fani.
11 Nãskakata ãto kanõanãfã fõkata ĩamãfã kesemẽ nexakata mã Jesús fe fõkakĩ ãto afama mĩshti õifainifo.
Jesús yora rashkishiai sharafani
(Mt. 8.1-4; Mr. 1.40-45)
12 Pena fisti pexe rasi ano Jesús ikano nãno feronãfake isinĩ iki rashkishi fetseax akiki oni. Mã akiki oxõ ratokonõ mai chachipakefofã yoini: “Ifo, ea sharafapaikĩ mĩ ea sharafatiro,” faito, 13 Jesús ãfe mẽkemã ramãyanã yoini iskafakĩ: “Ẽ mia sharafanõ. Iskaratĩa mĩ sharaikai,” faino a rashkishi fetseai koshikõi sharatani. 14 Mã sharano Jesús nĩchini iskafakĩ yoiyanã: “Mĩ tsoa yoiki. Akka nã ato Nios kĩfixomis ispatãfe. Nãskaxõ ovejanã fake foxõ inãfe mia retexonõ Moisés yoini keskafakĩ. Nãskaxõ keyokõichi tãpinõfo a mĩ isinĩ imis mã mĩ sharano,” ixõ Jesús yoini.
15 Jesús askafaito aõnoa mẽxotaima nikakĩ finakõinifo. Nãskakanax yora kaya akiki fenifo nikakani, a isinĩ ikaifori ato sharafapanõ. 16 Nãskax Jesús ato makinoax kani, a tsõa istoma anoxõ Apa Nios kĩfikai.
Jesús yora finimisma sharafani
(Mt. 9.1-8; Mr. 2.1-12)
17 Pena fetsa Jesús ato yoiaino nãno fariseofo tsaoafo inifo. A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfori inifo. Pexe rasi Galilea anoax fekãta Judea anoax fẽkata Jerusalén anoax fẽkata inifo. Nãnoxõ Niospa ãfe shara Jesús ato õimani, a isinĩ ikaifo ato sharafapakĩ. 18 Nãskakata feronãfakefo nokonifo. Feronãfake finimisma ratatinĩ rataxõ iyoifokani. Nãskakata pexe mẽra ikimapainifo, Jesús ano iyopaikakĩ. 19 Akka afeskaxma ikitiroma inifo, yorafo ichapakõimãiyakẽ ikipanãfãfe. Nãskakanax pexe fomãkĩa inanifo. Nãrixõ nã finimisma ratatinĩ ratakaxõ fotomapakefofãnifo, yorafãfe ferotaifi Jesús nia nãmã. 20 Jesús õini shinãifãfe iskakakĩ na finimisma Jesús sharafai kiki ikaxõ. Nãskakẽ a finimisma Jesús yoini: “Efe yorashta, mẽ mia chaka soaxona,” fani.
21 Nãskafaito õikakĩ, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo feta fariseofãfe shinãnifo iskakakĩ: “Akka, ¿na tsoamẽ na chanĩai Nios chakafakĩ mekafayanã? Akka Nios fistichi ato chaka soaxotiro,” fanifo.
22 Akka Jesús tãpini askafaifono. Nãskaxõ ato yõkani: “¿Afeskakĩ iskara mã shinãimẽ? 23 Akka, ¿ẽ afaa fatiromẽ? Mẽ mia chaka soaxona ẽ fatiroraka, askayamakĩ mẽ mia sharafaa ẽ fatiroraka,” ixõ ato yoini. 24 “Akka ẽ mato tãpimanõ Niosxõ ẽ ato chaka soaxotiroki nono mai anoxõ,” ato fani. Nãskaxõ a finimisma yoini: “Ẽ mia yoi, fininĩkafãta mĩ rakati fifaini mĩ pexe ano katãfe,” fani.
25 Nãskafaino a finimisma fininãkafani yorafãfe ferotaifi. Nãskaxõ a kamaki rakamis ãfe rakati fifaini ãfe pexe ano kani. Epa Nioski inimayanã. “Aicho, Epa Nios sharafinakõia,” faafoni. 26 Finikainaito õikani ratei fetsenifo. Nãskakanax, “¡Aicho, Epa Nios sharafinakõia!” inifo. Ratekõiyanã iskafakĩ yoinifo: “Akka mã nõ õi afama mĩshti shara fai,” fanifo.
Jesús Leví ifini aõxõ tãpimis inõ
(Mt. 9.9-13; Mr. 2.13-17)
27 Mã askafata Jesús tsekekaikĩ õini, a ãfe xanĩfo Roma anoa kori fixomis. Nã ãfe xanĩfo kori fixomisto ãfe ane Leví* ini. Akka nã ato kori fixomis ano tsaoa ini. Nãskakẽ Jesús yoini: “Efe kafe,” fani.
28 Nãskafaino Leví fininãkafãta ãfe afama mĩshtifo õifaini Jesús fe kani. 29 Nãskata chipo Leví ãfe pexe anoxõ fista efapa ani Jesús noisharakõiyanã. Yora ichapa rasiri afe inifo. Nã xanĩfo Roma anoa kori fixomisfo. Yora fetsafori afe inifo. Nãno ato fe mĩsa ano tsaonifo. 30 Akka nã fariseofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe Jesúsxõ tãpimisfo mekafakĩ taefanifo. Ato iskafanifo: “¿Afeskakĩ ato feta pita ato feta ayata mã faimẽ? Na ato kori fixomisfo feta na yora chakafo fetari mã pii,” ato faifono, 31 Jesús ato kemani: “A sharafãfe notoro fenakanima, a isinĩ ikaifãfemari notoro fenakanima. Akka nã isinĩ ikaifãfe notoro fenakani. 32 Akka a yora sharafoõnoax ẽ onima. Nã afara chakafakanax shinãmitsaifoõnoax ẽ oni, ato chaka soaxoxiki Epa Nios Ifofanõfo,” ato fani.
Nã foni tenemisfofãfe Jesús yõkanifo
(Mt. 9.14-17; Mr. 2.18-22)
33 Iskafakĩ Jesús yoinifo: “Akka Juan inafãfe, fariseofãferi foni tenekõiyanã Epa Nios kĩfikĩ chai yoimisfo. Akka mĩ inafãfe mẽxotaima piyanã ayakani,” faifono,
34 Jesús ato kemani: “Akka yorafo matoki feafono mã ato foni tenematiroma, feronãfake ãfiyai. Nã feronãfake mato fe ikano inimakõikĩ mã ato feta pitiro. 35 Akka nã feronãfake ato makinoa iyoafono ãfe yorafãfe shinãkakĩ foni tenetirofo. Nãskarifiakĩ eõxõ tãpimisfãfe inimakakĩ pitirofo. Akka mẽ ato makinoax kaano ea shinãkakĩ tsõa pitiroma,” ixõ Jesús ato yoini.
36 Nãskafata afianã Jesús ato yoini iskafakĩ, meka fetsafaxõ: “Tsõa sama fenaya sama xini kishi fatiroma. Nõ askafaino sama fena samama chakanatiro. Nãskatari sama fena fe sama xini isharatiroma. Nãskakẽri nã ẽ mato yoiai keskara mã nikakõixõ a mã ipaoni keskai anã mã itiroma mãmãi ea nikakõiax. A mã ipaoni keskara shinãmakita nãskax mãto yora fena keskara shara itiro. 37 Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ farax akaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskara fe nã ẽ mato yoiai keskara osinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka osinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifikĩ mã shinãsharatiroma. 38 Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ farax akaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskara fe nã ẽ mato yoiai keskara osinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka osinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifikĩ mã shinãsharatiroma. 39 Akka mãmã pae ayatiakaxõ anã tsõa fata ayapaitiroma. Nãskariai iskatirofo: ‘Nã ẽ ipaoni keskara afianã ẽ askapai, ẽfe xinifãfe ea yoimisfo keskara shara nã fisti ẽ shinãi. Akka meka fetsa chaka ẽ nikapaima. Askatari meka fena chaka ẽ shinãima,’ ixõ shinãmisfo fariseofãfe,” Jesús fani.
* 5:27 Leví ane rafeya ipaoni. Ãfe ane fetsa Mateo.