6
Nã judeofãfe pena tenetitĩa Jesúsxõ tãpimisfãfe aros keskara metesfenifo
(Mt. 12.1-8; Mr. 2.23-28)
Nã pena tenetitĩa Jesús aõxõ tãpimisfo fe tarepa kani. Kakĩ aõxõ tãpimisfãfe aros keskara meteskaxõ fonãikakĩ piifonifo. Nãskakẽ fariseofãfe ato yõkanifo: “¿Afeskakĩ mã na aros keskara metesfeimẽ na pena tenetitĩa tsõa yonotiroma ixõ Moisés noko yoifinino?” fariseofãfe ato fanifo.
Ato askafaifono Jesús ato kemani, “Akka, ¿a nõko xini Davidõnoa kirika kenenifo keskara mã õimismẽ David afaa afeska fanimẽ ãfe inafo feta fonãikõi? Nãskax a Nios kĩfiti pexefã mẽra ikikaini. A mẽra ikikaixõ pãa fichixõ pini, nã pãa Nios inãmisfo. Nãskaxõ ãfe inafori inãni akairi pinõfo, akka nã Nios ato kĩfixomisfãfe ares nã pãa pifiamisfono. Akka fonãikĩ finakõikĩ David nã pãa pini ãfe inafo feta. Akka ẽfe Epa Niospa ea katoni. Nãskakẽ eres fisti ẽ yoitiro a nõ atiro keskara na pena tenetitĩa,” ixõ Jesús ato yoini.
Feronãfake mẽke yõshiya Jesús sharafani
(Mt. 12.9-14; Mr. 3.1-6)
Pena fetsa pena tenetitĩa Jesús ikikaini judeofãfe ichanãti pexe mẽra anoxõ ato yoixiki. Anoxõ ato yoiaino, nãno ato fe feronãfake ãfe põya kayakai aõri ãfe mẽke yõshiya ini. A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo feta fariseofãfe õinifo, na pena tenetitĩa na mẽke yõshiya Jesús sharafaimãkai ikaxõ, afara chakafaira ixõ yõapaikakĩ.
Akka Jesús mã tãpia ini a shinãifo keskara. Nãskaxõ a feronãfake mẽke yõshiya yoini: “Fininãkafãta ato nẽxpakĩa nife,” faino, nã mẽke yõshiya fininãkafãta niini. Nãskaxõ Jesús ato yoini: “Ẽri mato yõkanõ. Akka, ¿pena tenetitĩa afaa nõ afeskafatiromẽ, shara fayamakĩ nõ chakafatiroraka? Askatari ato ifiyamata, nõ ato retetiroraka,” ato fani. 10 Nãskaxõ keyokõi ato õiakeni, a kemataima tsaoafo. Nãskata a feronãfake mẽke yõshiya yoini: “Mẽshafe,” faino nã mẽke yõshiya meshatani. Nãskax mẽke sharakõia ini. 11 Akka nã fariseofo fe a Moisés keneni tãpimisfo akiki õitifishkinifo. Nãskax ãa ranã yoinãnifo: “¿Nõ Jesús afeskafatiromẽ?” ikanax.
Jesús aõxõ tãpimisfo doce feronãfake ifini
(Mt. 10.1-4; Mr. 3.13-19)
12 Pena fetsa Jesús kani mãchi keya ano Apa Nios kĩfikai. Arixõ fakishchãi Apa Nios kĩfishini. 13 Mã penano a aõxõ tãpimisfo ato kenani. Nãnoxõ doce faxõ ato katoni, aõnoa ato yoimisfo inõfo. 14 Nã feronãfake docefãfe ãto anefo fetsa Simón ini, ãfe ane fetsa Jesús faxoni Pedro fakĩ; fetsari Andrés ini, nã Simón exto; fetsari Santiago ini; fetsari Juan ini; fetsari Felipe ini; fetsari Bartolomé ini; 15 fetsari Mateo ini; fetsari Tomás ini; fetsari Santiago ini, nã Alfeo fake; fetsari Simón ini. Nãato ãfe kaifo feta romanõfo potapaipaoni, anã israelifo yonomanõfoma. 16 Fetsari Judas ini, nã Santiago fake; fetsari Judas Iscariote ini, nãato Jesús ato achimani. Nã tii Jesús ifini doce faxõ aõxõ tãpimisfo inõfo.
Jesús yora ichapafo tãpimani
(Mt. 4.23-25)
17 Jesús mãchi keya ariax fotoni, aõxõ tãpimisfo fe a mai sapa shara ano. Nãnoax aõxõ tãpimisfo mã ichanãfo inifo. Yora fetsafori ato fe inifo, Judea mai anoax, Jerusalén anoaxri feafo ini fãkafã kesemẽnoaxri. Tiro anoa fekãta Sidón anoaxri fenifo. Ãfe meka nikaxikakĩ Jesúski fenifo, aa isinĩ ikaifori ato sharafapanõ. 18 A niafaka chakata ato fekaxtefaito ato makinoa Jesús potano sharai fetsenifo. 19 Nãskakẽ yorafãfe Jesús ramãpaikani, ãfe sharaõxomãi Jesús ato sharafapaino.
Nã inimaifo yafi a inimaifoma Jesús ato yoini
(Mt. 5.1-12)
20 Jesús aõxõ tãpimisfo õikĩ yoini iskafakĩ: “Afaamaisfiax mã inimakõitiro. Nios Ifofaax afe mã ipaxatiro nõko xanĩfokõimãiyakẽ. Nãskakẽ mã inimatiro.
21 “Nã yorafãfe fonãikĩ pipaiyaifo keskafakĩ mãri mã Nios Ifofasharakõipaiyaito mãto õiti mẽra ãfe meka shara nanetiro, mã inimasharakõinõ. Iskaratĩari omiskõi mã oiafiax chipo mã inimai fitsakõitiro Nios fe ipaxakĩ,” ixõ Jesús ato yoini.
22 Anã Jesús ato yoini: “Inimakõikãfe yorafãfe mato noikaspaifono mato potayanã. Askatari mato ĩchaifono, askatari mato õikaspaifono askatari mato anekĩ chakafaifono. nãskakẽ inimakãfe eõxõ mato askafakani kiki. 23 Nãskakẽ mato askafaifono inimai finasharakõikãfe. Nãskaxõ a nai mẽraxõ Niospa afara sharafo mato mekexona mã fixikai. Akka nã mato chakafaifo keskafakĩ ãto xinifãferi nã Nios ato yoixomisfo chakafapaonifo ato omiskõimayanã,” ixõ Jesús ato yoini.
24 Akka nã kori ichapayafo Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ooa. Iskaratĩa mã kori ichapayax mã inimakõi. Akka chipo naax mã omiskõipakenaka, Nios Ifofamax kori fisti shinãkatsaxakĩ.
25 “Ooa. Iskaratĩa afara ichapayax mã inimakõiyoi; akka chipo mã fonãixii. Askatari iskaratĩa mã fitsakõiyoi; akka chipo shinãmitsai mã oiaxii.
26 “Yorafo sharakõira mato faifono, mã inimakõimis. Mãto xinifori nãskapaonifo, nõ Niospa meka tãpikõikẽ noko yoisharakõikanira ikanax ãa chanĩfikani,” Jesús ato fani.
“Mato noikaspafiaifono mãroko ato noikãfe,” Jesús ato fani
(Mt. 5.38-48; 7.12)
27 Nãskata anã Jesús ato yoini: “Akka mã ea nikaito ẽ mato yoi. A mato noikaspaifo ato kopikima ato noikãfe. Askatari ato axosharakãfe. 28 Mato chakafaifãferi ato yoisharakãfe. Askatari a mato omiskõimamisfo Epa Nios ato kĩfixokãfe. 29 Akka fẽtsa mato tapasaito, ‘Takai fetsari ea afe,’ fakãfe. Askatari fẽtsa mato tari fĩaino ãa fotanõ inãkãfe, rapatiri mato fĩaito inãkãfe ãa fotanõ. 30 Akka fẽtsa mato afara yõkaito inãkãfe. Askatari fẽtsa mato afara fĩaito ferateyamakãfe. 31 Nã mã fichipaiyai keskafakĩ fetsafãfe mato axosharaifono, nãskarifiakĩ mãri fetsafori axosharakãfe.
32 “Akka mã ato noikĩ nã mato noiaifos mã ato noia, askarakai sharama. Yora chakafori nãskariakani; nã ato noiaifos ato noikani. Mã askainokai, ‘Mã afarafo shara faa,’ ixõ Niospa mato yoima. 33 Askatari mã ato afara axoshara nã mato afara axosharaifos, askarakai sharama. Nãskariakani yora chakafori. ‘Mã afara sharafo shara faa,’ ixõ Niospa mato yoima. 34 Akka mã ato kori inãxõ mã ato shinãkõimis nokomãi kopifakõikanira ixõ; akka na yora fetsafãfe ea afaa kopifatirofoma. Nãskakẽ ẽ ato afaa inãpaima ixõ mã shinãkĩ mã afaa inãma, askara sharama. Nãskarifiakani yora chakafo kori inãnõnãmisfo nokomãi kopifasharakõikanira ikanax. 35 Akka ẽ mato yoinõ, nikakapo. A mato noikaspaifãfe mãroko ato noikãfe, ato shara fakãfe. Afara ato inãxõ ea kopifafe iyamakãfe. Mã askai Epa Nios ari mã nokoaito matoki inimayanã afara sharafo mato inãxii. Nãskax mã Nios Sharapa fake mã iki. Nãfi tsoa keskaramãki sharafinakõiaki. Epa Nios sharakõi tsõa fayamafiaino ato noikõi. Nã yora chakafori ato noi. 36 Nãskakẽ mãri ato noikõikãfe, nã Epa Niospa ato noikõiai keskafakĩ,” ixõ Jesús ato yoini.
“Fetsafo mekafakĩ chakafayamakãfe,” ixõ Jesús ato yoini
(Mt. 7.1-5)
37 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Mẽxotaima fetsafo mekafayamakãfe iskafakĩ yoikĩ: ‘Nato afara chakafakĩ Niospa omiskõimapainõ,’ fakĩ. Akka mã ato askafayamaino Niospari mato mekafatiroma iskafakĩ yoikĩ: ‘Na yorafo chakafo,’ mato fatiroma. Akka yorafo fe rafesharaxõ ato raefakãfe. Mã askaino Epa Niospa matori raeshara faxii mã yorafo fe rafesharano. 38 Fetsafo afara inãsharakõikãfe. Mã fetsafo afara inãsharakõikẽ, matori Niospa afara ichapa sharakõifo inãxii. Akka mã fetsafo afara inãsharakẽma Niospa matori afaa ichapa inãxima, mã ato afara inãsharakõikẽma,” Jesús ato fani.
39 Jesús meka fetsafaxõ ato yoini iskafakĩ: “Akka yora fẽxo afe fẽxo iyopaikĩ iyotiroma, mai xato mẽra paketiro. Nãskari fakĩ fẽtsa Niospa meka tãpixoma mato yoitiroma. Askara yorafo yoiyamakãfe, mato anorima yoitirofoki. 40 Akka a aõxõ tãpimisfãfe a ato tãpimamis finõtirofoma. Akka mã tãpisharakõikanax ãto maestro keskara itirofo.
41 “¿Afeskakĩ ifi pasta pishta fetsa feronaki ikano mã õimẽ, mãroko ifi pasta efapa feostamefixõ? 42 Akka, ¿mã shinãimamẽ a mã ifi pasta efapa feostamea? Akka afeskakĩ mã fetsa iskafaimẽ: ‘Yamã, ẽ mia fixonõ a mĩ ifi pasta pishta fero naki ika,’ fakĩ, mãkõi mã kakamepaimis. Mãkai afaa tãpiama. Akka a mã ifi pastafã feostamea mã tsekayokãfe. Nãskaxõ mã mã õisharakĩ a fetsa feronaki ika mã fixosharatiro. Nãskari fakĩ mã chaka xateyamaxõ mã fetsafo chaka xatematiroma. Akka mãto chaka xatexõ fetsafo mã chaka xatematiro,” ixõ Jesús ato yoini.
Ifi ãfe fimioxõ nõ tãpitiro afe keskaramãkĩ
(Mt. 7.17-20; 12.34-35)
43 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ifi shara fimi chakaya itiroma. Ifi chakari fimi sharaya itiroma. 44 Akka ififo ãfe fimioxõ nõ tãpitiro afe keskaramãkĩ. Moxaya õikĩ nõ tãpitiro. Na keoimara nõ fatiro. Nãskari fakĩ nõ tãpitiro moxaya õikĩ, nari uvamara nõ fatiro. 45 Nãskari fakĩ yora sharapa meka shara yoitiro, ãfe õiti mẽraxomãi shara shinãkĩ. Akka yora chakapari meka chaka yoitiro, ãfe õiti mẽraxomãi chaka shinãkĩ. Nãskaxõ nã ãfe õiti mẽraxõ shinãi keskara yoitiro.”
Pexe rafeõnoa Jesús ato yoini
(Mt. 7.24-27)
46 Nãskaxõ anã Jesús ato yoini: “Akka, ¿afeskakĩ mã ea Ifofafiakĩ, a ẽ mato yoiai keskara mã akimamẽ? 47 Ẽ mato yoinõ afe keskarafomãkĩ nã ea nikaifo, nãfãfe nã ẽ ato yoiai keskara amisfo. 48 Nã yõra pexe fai keskara, pexe fakĩ mai chai põkixõ mai teiki nokoxõ pexe kishi nĩchiano. Mã faka faikĩ faka poikõikĩ pexe afeskafatiroma pexemãi kerexkõikẽ. Nãskarifiakĩ yõra ea Ifofasharakõixõ afara afeskara afiaito shinãchakatiroma. 49 Akka nã ẽ yoiaito ea nikaito nã ẽ yoiai keskara akima, nã yora tatimato pexe fai keskara. Pexe fakĩ tãpixoma pexe kishi nĩchisharamano, a nãmã faka faikĩ potatiro. Nãskax mã pexe pãoikax chakanakõitiro. Nãskarifiakĩ fẽtsa ẽfe meka nikafikĩ ea nikasharaima. Nãskakẽ omiskõipakenakafo,” ixõ Jesús ato yoini.