13
Jesús ato yoini na Nios kĩfiti pexefã pãoixii ixõ
(Mt. 24.1-2; Lc. 21.5-6)
Mã Jesús a Nios kĩfiti pexefã mẽranoax tsekeano, a aõxõ tãpimis fẽtsa yoini iskafakĩ: “Maestro, õipo, nõko Nios kĩfiti pexefo tokirifo petsanãmeakea sharashtakõifo,” ixõ yoiaito, Jesús kemani iskafakĩ: “¿Mã mĩ õimẽ na Nios kĩfiti pexefo? Akka, ¿na tokirifo anã petsanamexima chipo maoi fetsexii anãkai na tokirifo petsanãmexima?” ixõ Jesús ato yoini.
Afaa afeskaximãkai mã chaima nõko mai keyoaino Jesús ato yoini
(Mt. 24.3-28; Lc. 17.22-24; 21.7-24)
Nãskakata machi Olivos ano fonifo, anoxõ õiafo Nios kĩfiti pexefã chaima ini. Nãno Jesús tsaoano, Pedro ikaino, Santiago ikaino, Juan ikaino, Andrés ikaino one yõkanifo tsõa ato nikayamanõ iskafakakĩ:
“Nõ tãpipaikai noko yoife. Na mĩ yoiai keskai afetĩa iximãkai, afeskaxõ nõ tãpitiromakĩ. Askayoamano afaa nõ õitiromakĩ noko tãpimafe,” faifono, 5-6 Jesús ato kemani iskafakĩ: “Kexemesharakani mã ato nikaino mato afara chakafamatirofokĩ. Yora ichapafo fekani kiki, ẽfe aneõnoa mato yoikĩ iskafakani kiki. ‘Ẽ Cristoki,’ ikaxõ yora ichapafo ato pãrapaikani kiki.
“Akka yorafo retenãifãfe nikai rateyamakãfe. Nã ẽ yoiai keskai nãskakõixii. Akka fena nõko mai keyoima, chipo ixii. Akka yorafo mai fetsa anoax mẽenãpaiyaifono, yora fetsafori mai fetsa anoax retenãxikani. Nãskaifono mai fetsa anoax mai naya naya ixii. Askatari fonãiki finakõixikani afaa pikanima. Askatari mekai finakõixikani. Nãskai omiskõi taexikani.
“Akka mãroko kexemesharakãfe. Mato achikaxõ xanĩfofo mato inãkani kiki, nãskakaxõ mato koshakani kiki ichanãti pexe mẽraxõ. Xanĩfofofãfe ferotaifi mato iyoxikani. Eõxõ mato askafaifono, mã ato yoisharakõixikai. 10 Akka a omiskõiaifo nokoyoamano efe ĩpaxanõfo ẽfe meka sharaõnoa ato yoikãfe, nã mai tio anoafo. 11 Akka mato achikaxõ mato iyoxikani, xanĩfofo mato inãxikakĩ. Shinãchakayamakãfe nõ ato afaa faikaimẽ iyamakãfe. Mã afaa shinãpaimakai, nã Niospa mato shinãmapaiyai anori mã ato yoikai. Akka mã mekaimakai Niospa Yõshi Shara mekai kiki. 12 A yorafãfe ãto extofo yora fetsafo ato achimaxikani ato retenõfo. Ato apafãferi ãto fakefo yora fetsafo ato achimaxikani. Nãskarifiakĩ ãto fakefãfe ãto apakõifo ato chakafakĩ mekafaxikani, yora fetsafãfe ato retenõfo. 13 Akka eõxõ keyokõichi mato noikaspaxikani. Akka mato noikaspafiaifono mã eõnoax omiskõifiki mã ẽfe meka nikasharakõiaito ẽ mato kexesharakõixii Epa Nios fe mã isharapakexanõ.
14 “Nã Niospa meka yoimisto Daniel a inõpokoai yoikĩ kirika keneni Nios kĩfiti pexefã mẽra afara chakakõi faxikani kiki ixõ yoikĩ. (Nãskakẽ na kirika kenea anexõ tãpikãfe.) Nã chakafinakõia õikanax, nã Judea anoafo machi keya ano ichorisatakãfe. 15 Askatari ãfe pexe mãmãkĩa tsaoxõ ato fichiax koshikõi fotopakekafã ãfe afaa fiamax ichotiro. 16 Askatari a ãfe tare ano yonoaito anã oxõ ãfe rapati fitiroma. 17 Askatari a kẽro fake naneafo fe a fake yome pishta chocho amaifo omiskõixikani mãmãi yorafo omiskõifinakõiaifono. 18 Askatamaroko mã Epa Nios kĩfikãfe mato kexesharanõ ichoxõ yõtaino matsi mexikakĩma. 19 Askatari a omiskõiaifo nokoxii, taeyoi askakatsaxakĩma. Nã Niospa yora onifakĩ taefanitĩa tsõa askara õiyomisma. Askatari anã tsoa chipo omiskõinakama. 20 Akka a omiskõiaifo nõko Ifãfe xateyamano, tsoa nikeranama nai keyokeranifo. Akka afe yorafo ato noikĩ omiskõinõfoma xateni atomãi katonixakĩ.
21 “Akka fẽtsa mato yoikĩ iskafaino: ‘Õikapo nakĩa Cristo,’ mato fayanã: ‘Oa onokĩa, õikapo,’ mato faito nikayamakãfe. 22 Akka nã chanĩmisfo fekani, ẽ Cristora ixikani, nãfo nõ Niosxõ nõ mato yoira ikani. Nãskakaxõ tsõa atiroma keskara fakani Satanás yõshixõ mato pãrapaikakĩ. Nã Niospa ato katoafori nãfo ato pãrapaikani. 23 Akka õisharakãfe afetĩama keyokõi mẽ mato yoiyomiski,” Jesús ato fani.
Niospa Fake fotoaino afe keskara iximãkai ixõ Jesús ato yoini
(Mt. 24.29-35, 42-44; Lc. 21.25-36)
24-25 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka nã penatari, nã omiskõiaifo mã keyoano, xini fakishkõi ixii, oxeri anã chaxaxima. Fishifori nai mẽranoax pakei fetsexii, askatari nã nai mẽranoafo naya naya iki fetsexii. 26 Askatari ea õixikani nai mẽranoax nai kõifoya ẽ fotoaito sharafinakõia ẽfe sharafoya ẽ fotoxii. 27 Nãskatari ẽfe ãjirifo ẽ nĩchixii a ẽ ato katoafo ato ichanãfatanõfo, a chai ikafo ekeki efenõfo.
28 “Akka shinãkapo ẽ mato yoinõ. Mã yõkkafiaino mã tãpitiro ãfe pei sirikiaito. Nãskakẽ ãfe peifo keyopaito õikĩ mã tãpitiro mãmãi chaima xiniaito. 29 Nãskarifiakĩ afarafo afeskaraito õikĩ mã tãpitiro mẽ chaima oaino askai fetsexii. 30 Ẽ mato pãraima ẽ mato yoikõi, na ẽ mato yoiai keskara nono mai anoxõ yorafãfe nayokaxõma õiyokani. 31 Akka nai fe mai keyoi. Akka ẽfe meka fisti keyonakama, nã ẽ mato yoiai keskakõi.
32 “Afetĩara nai mẽranoax ẽ oxii tsõakai tãpiama. Nã ãjirifãfe nai mẽra ifiakaxõ tãpiafoma. Ẽrikai tãpiama. Ẽfe Epa Nios fistichi tãpia.
33 “Nãskakẽ mã itipinĩsharayanã kexemesharakãfe Epa Nios kĩfiyanã. Mã tãpiamaki afetĩara ẽ oxikai. 34 Akka feronãfake fẽtsa fakira chaikakĩ, akka kayoxoma a yonoxomisfo yoini ãfe pexe kexexonõfo. Nãskaxõ ato yono inãketsani yononõfo, akka fẽtsa ãfe pexe fepoti anoxõ kexesharayanã mananõ yoini. 35-36 Nãskarifiai mãri kexemesharakãfe, mã tãpiamaki fatora penata ẽ matoki nokorisatanikai. Xini kaino nokoyamata, yamenakefanaino iyamata, takaranã akaino iyamata, fakishparikõi ẽ matoki nokotiroki. Iskaratĩa oimara ea faax mã oxakẽ ẽ mato fichitoshitiroki, nãskakẽ itipinĩsharaxõ ea yonoxosharakãfe isharakõixõ. 37 Nã ẽ mato yoiai keskafakĩ, keyokõi ẽ yorafo yoi itipinĩsharakãfe ixõ ẽ ato yoi,” Jesús ato fani.