14
“¿Afeskaxõ nõ Jesús retetiromẽ?” ixõ shinãnifo
(Mt. 26.1-5; Lc. 22.1-2; Jn. 11.45-53)
Mã chaima oxa rafeta ãto fista Pascua ikaino, nã fistatĩa pãa faraxatimais pipaonifo, nã Niospa ãjirinĩ Ejipto anoxõ ãto fake iyoafo rẽtenima shinãkakĩ. Nãskaifono a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe, afeskaxoma Jesús pãrapainifo pãrakaxõ retexikakĩ. Akka achixõ retepaifikani, iskanifo: “Fistatĩakai nõ achitiroma yorafã rasi mekai fetsekani nokoki õitifishkitirofo,” ikanax yoinãnifo Jesús retepaifikani.
Kẽromã Jesús shinãkĩ ãfe mapoki pirofomã nachini
(Mt. 26.6-13; Jn. 12.1-8)
Akka Jesús Betania ano ini, Simón pexe ano. Nã Simón “Rashkishiai” fapaonifo. Nãato pexe ano Jesús mĩsa kamaki tsaoano, nãno akiki kẽro fisti oni manishomo “alabastro” foikai. Na manishomo mẽra xinia pirofomã osia nanea nakas sharakõi ini, ãfe ane “nardo.” Nã pirofomã kopipaekõi ini, na manishomo ãfe fepoti fepexõ maneakefofã Jesús ãfe mapoki nachini, nã kẽromã. Askafaito õikani nã anoafo õitifishkiyanã ãa ranã yoinãnifo iskakani: “¿Afeskakĩ na kẽromã na pirofomã sharakõi chakanafaimẽ? Ato minixõ, aõxõ kori ichapa fixõ a afaamaisfo ato inãkerana,” ikaxõ nã kẽro feratenifo.
Askafaifãfe õikĩ Jesús ato yoini iskafakĩ: “Enekãfe. ¿Afeskafakĩ na kẽro mã fekaxtefaimẽ? Na ea iskafai sharakĩ,” ato fani. “Akka nã afaamaisfori mato fe ipanakafo, fatora penata mã ato sharafaxopaikĩ mã ato sharafaxotiro. Akka eakai mẽxotaima mã ea anã õima. Akka na kẽromã ea iskafakĩ ea sharafa. Ẽ nayoamano taefakĩ ẽfe yoraki pirofomã nachia. Ẽ mato pãraima, fanĩxõra na meka shara eõnoa yoikakĩ nã mai tio anoxõ na kẽromã ea iskafaõnoa yoixikani. Askatari na kẽroõnoa shinãpakenakafo, shinãmakiyamaxikakĩ,” ixõ Jesús ato yoini.
Judaspa aõxõ tãpifikatsaxakĩ Jesús ato achimani
(Mt. 26.14-16; Lc. 22.3-6)
10 Nãskafakĩ Jesús ato yoiaino nã afe rafemis fetsa nã docefo anoa, nã Judas Iscariote a ato Nios kĩfixomis xanĩfofo fe mekaikai kani. Mã kaxõ ato yoini iskafakĩ: “¿Afe tii mã ea kopifatiromẽ ẽ mato Jesús achixonõ?” ato faito, 11 nikakani inimakõiyanã yoikĩ iskafanifo: “Nõ mia kori ichapa inãikai,” faifono, nãskakẽ Judaspa shinãni: “Afeskaxomãi ẽ Jesús ato achimanõ,” ixõ shinãni.
Mã chaima reteaifono Jesús aõxõ tãpimisfo feta yãtapake pini
(Mt. 26.17-29; Lc. 22.7-23; Jn. 13.21-30; 1 Co. 11.23-26)
12 Akka nã fistatĩa pãa faraxatimais pipaonifo. Afia penatari Pascua fistatĩa ovejanã fake retexõ pinifo. Nãskano aõxõ tãpimisfãfe Jesús yõkanifo. “¿Fanĩ mĩ fichipaimẽ ano kaxõ nõ itipinĩ fanõ, anoxõ Pascuatĩa yãtapake pixiki?” ixõ yõkaifono, 13 nãskakẽ Jesús aõxõ tãpimis rafe nĩchini, iskafakĩ ato yoiyanã: “Pexe rasi ano fotakãfe. Nãnoa feronãfake fisti mã fichikaikai keshoki faka tetsaomexõ foikaino, nã feronãfake fe fõtakãfe. 14 Akka nã feronãfake ikiai ano afe ikixõ, nãnoa pexe ifo yõkakãfe iskafakĩ: ‘Nõko Maestro noko yoikĩ iskafaa: “Nã pexe ifo yõkakãfe, ¿Fato kene mẽraxõ Pascua fistatĩa eõxõ tãpimisfo feta yãtapake ẽ pitiromãkĩ?” ixõ yõkakãfe.’ 15 Mã askafakĩ yõkaito pexe kene efapa fomãkĩanoa mato ispai kiki mã itipinĩkõia. Nãno noko itipinĩsharafaxokãfe,” Jesús aõxõ tãpimisfo rafe fani.
16 Ato askafaino aõxõ tãpimis rafe fonifo. Mã fokanax pexe rasi ano nokonifo. Mã nokokaxõ nã Jesús ato yoia keskarakõi fichitoshinifo. Nãnoxõ itipinĩ fanifo Pascua fistatĩa pixikakĩ.
17 Mã fakishaino Jesús aõxõ tãpimis docefo fe nokonifo. 18 Mã fokaxõ mĩsa ano tsaoxõ piaifono Jesús ato yoini. “Ẽ mato pãraima fatora na mã efeta piai fẽtsa mã ea ato achimafainaka,” ato faino, 19 nikakani shinãmitsakõiyanã maikiri fepepakefofãnifo. Nãskakanax ãa ranã yoinãnifo iskakani: “¿Tsoamẽ, ẽraka?” Fetsari iskani: “Õitsai, ẽraka,” iki fetsenifo.
20 Askaifono Jesús ato kemani: “Nã mã docefo anoafãfe, nã mã efeta sapaki piai fẽtsa mã ea yõaikai ea achinõfo. 21 Nã Niospa meka yoiki, eõnoa yoikĩ kenenifo keskai ẽ askakõi. Akka na feronãfãke ea ato achimafiax akairi omiskõikõixii. Akka na feronãfake shara ikerana fakeyamanixakĩ,” ixõ Jesús ato yoini.
22 Piaifono Jesús pãa tsomainĩfofã. Apa Nios kĩfiki aicho fata, mã kaxkepakexõ ato inãni, iskafakĩ ato yoiyanã: “Na ẽfe nami keskaraki pĩkãfe,” ato fani.
23 Nãskata mã Apa Nios aicho faxõ, kecho tsomainĩfofã ato inãni. Nãskakẽ mã ato inãno keyokõichi ayanifo. 24 Nãskaxõ ato yoikĩ iskafani: “Nafi ẽfe imi keskaraki. Mẽ naino ẽfe imi foxii. Keyokõi yorafãfe afara chakafamisfono ẽ atoõnoax naikai. Ẽ askaino Niospa ato potapakenakama. Ẽ ato naxõi ãto chaka ato soaxoxiki. 25 Ẽ mato pãraima. Ẽ mato yoikõi ẽ anã mato feta na fimi ene ayaima. Mẽ nai mẽra kai. Nã ẽfe Epa Nios xanĩfokõi ika anoxõ ẽ anã mato feta na fimi ene shara ayaxii,” ixõ ato yoini.
“Ẽ Jesús õimisma,” Pedro ixiaino Jesús ato yoini
(Mt. 26.30-35; Lc. 22.31-34; Jn. 13.36-38)
26 Nãskata mã fanãiki xatekata machi Olivos ano fonifo. 27 Nãskata Jesús ato yoini iskafakĩ: “A na fakishi keyokõi mã ea shinãmakĩ fetsei. Akka kirika ano kenekĩ iskafakĩ yoinifo: ‘Ãfe ifo reteaifono, ãfe ovejafo ichoi fetsetirofo,’ ixõ kirika ano kenenifo,” ato fani. 28 “Akka ea retefiafono mẽ otoax Galilea ano ẽ nokoi taexii mã nokoamano,” ixõ ato yoini.
29 Ato askafaito nikakĩ Pedro kemani. “Akka keyokõi shinãmakifiaifono ẽkai mia shinãmakima,” ixõ yoiaito, 30 nikakĩ akka Jesús yoini iskafaki: “Ẽ mia pãraima na fakish fistichi takara keoi rafeyamano, ‘Ẽ Jesús õimismara,’ mĩ ato fai tres fakĩ.”
31 Askafaito nikakĩ anã Pedro kemani. “Maa. Mia retefiaifono ẽ mefe nai. Ẽ õimismara ẽ mia faima,” fani.
Pedro askafaito nikakakĩ keyokõichi askafakĩ fetsanifo.
Getsemaní anoxõ Jesús Apa Nios kĩfini
(Mt. 26.36-46; Lc. 22.39-46)
32 Nãskakata nã ifi mapoa ãfe ane Getsemaní ano nokonifo. Nãnoxõ Jesús aõxõ tãpimisfo yoini iskafakĩ: “Nono tsaokãfe. Ẽ Epa Nios kĩfiyotanõ,” ato fani.
33 Akka Pedro iyota, Santiago* iyota, Juan iyota ato fani. Nãskaxõ ãfe yora meeni shinãmitsakõiyanã fekaxtekõiaito, 34 nãskakĩ ato yoini: “Ẽfe yõshi shinãmitsakõi napaiyaito ẽ meikai. Nono nẽtekãfe, akka mã oxaki,” ato fani.
35 Nãato askafata ori chaimashta Jesús ares kani. Nãnoxõ ratokonõ mai chachipakefofã Apa Nios kĩfikĩ iskafani: “Epa, ea mĩa kexetiromakĩ ea kexefe ea reteaifono ẽ omiskõinõma. 36 Epa, mĩ keyokõi tãpiakĩ. Ea mĩa ifipaikĩ ea mĩa ifitiro ẽ omiskõinõma. Akka nã ẽ apaiyai keskafakĩma nã mĩ ea amapaiyai keskafafe,” Apa fani.
37 Nãskata mã aõxõ tãpimisfo ano oxõ õia oxafo ato fichitoshini. Nãskaxõ Pedro yoini: “Simón, ¿mã mĩ oxamẽ? ¿Afeskakĩ mĩ pishta oxa tenetiromamẽ? 38 Moikaxõ Epa Nios kĩfikãfe Satanás chakata mato chakafamapaiyai keskara axikakima. Chanĩma, nã Epa Niospa mato amapaiyai keskara mãto shinã mẽraxõ mã apaifikĩ mã atiroma. Akka mãto yora pachikõikĩ,” ixõ Jesús Pedro yoini.
39 Ato askafata anã kani Apa Nios kĩfikai a yoitana keskafakĩ. 40 Nãskata anã oxõ ato fichitoshini aõxõ tãpimisfo oxafono, oxa paemei fetsoafono, a Jesús ato yoiai keskara tãpikaxoma tsõa kemanima. 41 Nãato askafata anã ato makinoax kani orishtaxõ Apa Nios kĩfikai. Mã Apa Nios kĩfitani oxõ ato yoitoshini iskafakĩ: “¿Ai mã oxamẽ tenekõiyanã? Moikãfe. Akka iskaratĩa a ea ato achimaniyoai mã chaima oi kiki. Yora chakafãfe ea achifenõfo ato efe ikiki. 42 Fininĩfofãkãfe nõ kanõ. Mã chaima oi kiki a ea ato achimaniyoai,” Jesús ato fani.
Jesús achinifo
(Mt. 26.47-56; Lc. 22.47-53; Jn. 18.2-11)
43 Jesús ato yoiaino Judas nokoni, nã Judaspa Jesúsxõ tãpifikatsaxakĩ, yorafã rasifo fe oni. Nã yorafo kenofoya ifi xatefoya fenifo, a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo feta a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe, a xanĩfo fetsafãferi ato nĩchiafono. 44 Judaspa nã ato efeaito iskafakĩ ato yoiyoni: “A ẽ kokoki tsoo akaito õikĩ koshi achirisafaxikãki metexkere axõ iyotaxikãki,” ixõ ato yoini.
45 Nãskata Judas mã Jesús ano nokoxõ iskafakĩ yoini: “¿Maestro, mĩmẽ?” ixõ kokotoshini. 46 Nãskafaito õikakĩ nã Judas fe foafãfe Jesús achinifo.
47 Akka Jesús achiaifãfe õikĩ a aõxõ tãpimis fẽtsa ãfe keno chainipa tsekainĩfofã, a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe ina paxteni. 48 Nãskakẽ Jesús yorafo yoini iskafakĩ: “¿Afeskai kenofoya ifi xatefoya mã oamẽ ea achiyoi oa ẽ yometso keskarakẽ? 49 Pena tii ẽ mato fe itiani Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ ẽ mato tãpimani, akka mãkai ea achipaimisma. Akka nã eõnoa yoikĩ kenenifo keskafakĩ mã ea achi,” ixõ Jesús ato yoini.
50 Ato askafaino aõxõ tãpimisfo Jesús õifaikani. Ichoi fetsenifo a makinoax.
51 Akka naetapa fistichi sabanãnã rakoxõ Jesús chĩfafainaito õikakĩ achinifo. 52 Akka achiaifono ãfe sabanã potafaini chitoria ichoni.
Xanĩfo finakõiafo ano Jesús iyonifo
(Mt. 26.57-68; Lc. 22.54-55, 63-71; Jn. 18.12-14, 19-24)
53 Nãskakẽ Jesús achikaxõ iyonifo a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe pexe ano. Nãskakẽ keyokõi anofistiax ichanãnifo a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfofo fe a judeofãfe ãto xanĩfofo a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfori ato fe inifo. 54 Akka Pedro acho kakĩ chai ixõ õifoni. Nãskata a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe pexe emãiti nokoni. Nãnoax a Nios kĩfiti pexefã kexemisfo fe chii ketefax ato fe yooni.
55 A ato Nios kĩfixomis xanĩfofofãfe a ãto xanĩfofinakõiafo fe iskai yoinãnifo: “Afeskaxomãi nõ pãranõ na Jesús afara chakafara ixõ retexiki. Akka afaakai chakafa nõ nikaima,” inifo. 56 Nãskaifono yora ichapafãfe, “Na Jesús afara chakafaito nõ õia,” ixõ pãraketsanifo. Askafafiakakĩ anoris yoiketsanifoma. Ãa chanĩ fetsenifo. 57 Askafaifono ranãri fininĩfofãkãta ãa mekafakakĩ chakafakĩ fetsanifo iskafakakĩ: 58 “Nõ nikaino na feronãfake iskaita: ‘Na Nios kĩfiti pexefã yorafãfe akafo ẽ pãofaxii. Nãskata tres nia oxata ẽ anã fetsafaxii, anã yorafãfe efeta akanima, eres fisti ẽ aki,’ ixõ yoiaito nõ nikaita.”
59 Askafakĩ yoifikakĩ tsõa anoris yoinifoma, ãa chanĩ fetsenifo.
60 Nãskafaifono a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe ato nẽxpakĩa niinãkafã iskafakĩ Jesús yõkani: “¿Mĩ kemamitsaimamẽ afamẽ na mĩõnoa meka chaka yoiaifo?” ixõ yoini.
61 Askafaino akka Jesús tooxinima, pishtakai kemanima. Afianã a ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe iskafakĩ yõkani: “¿Mĩmẽ Cristo? ¿Nã Nios nipanakato ãfe Fakemẽ, mĩ?”
62 Askafaito nikakĩ Jesús kemani: “Ẽje, ẽkĩa Niospa Fake. Akka mã ea õixii ẽfe Epa ketaxamei ãfe põya kayakai aõri ẽ tsãokẽ xanĩfo finakõia ẽfe Epa fe. Askatari mã ea õixii nai kõi mẽranoax ẽ anã fotofaito,” Jesús ato fani.
63 Askafaito nikakĩ a Nios ato kĩfixomisfãfe ãto xanĩfãfe ãfe rapati faxteni fetsafãfe tãpinõfo nã xanĩfo õitifishkikaito. Nãskaxõ ato yoini iskafakĩ: “Mã nõakõi nõ nikakĩ noko anã tsõa yoitiromaki nõ tãpinõ. 64 Mã mã nikakĩ na feronãfake ãfe mekapa Nios chakafakĩ mekafaito. Akka, ¿nõ afeskafaimẽ?” ato faito keyokõichi, “Nanõki,” fanifo.
65 Nãskakata mã fenexkaxõ ãfe femãnãki kemo mechoketsayanã koshaketsanifo iskafakĩ yoiyanã: “Tsõa mia koshamakĩ tãpipo noko yoixiki,” faifono, a Nios kĩfiti pexefã kexemisfãferi fepasketsanifo.
“Ẽ Jesús õimisma,” Pedro ini
(Mt. 26.69-75; Lc. 22.56-62; Jn. 18.15-18, 25-29)
66-67 Pedro pexefã emãiti ato fe tsaoano, nãno akiki a xanĩfo yonoxomis xomaya nokoni. Nãno ato fe chii ketefaax tsaoax yooaito õikĩ, iskafakĩ yoini: “Mĩri Nazarete anoax Jesús fe kafãsamis,” faino, 68 akka Pedro iskafakĩ kemani: “Ẽkai Jesús õimisma. Ẽkai afaa tãpiama tsoaraõnoa mĩ yoi,” fata, pexefã kãiti ano Pedro nasteinĩfofãnaino, takara keonãkafãni.
69 Afianã nã xanĩfo yonoxomis xomayato Pedro õiki, nãnoafo iskafakĩ ato yoini: “A na feronãfake Jesús fe rafemis õikapo, a nã Jesús Nazarete anoa fe kafãsamis,” fani.
70 Akka Pedro anã iskani: “Maa, ẽkai Jesús fe rafemisma,” ini. Nãskaino nã anoafãfe anã Pedro yõakakĩ iskafanifo: “Chanĩma, mĩri Jesús fe rafemis. Mĩri Galilea anoakĩ mĩ mekai nã Jesús mekai keskarakĩ,” faifono, 71 akka Pedro ato yoikĩ iskafani: “Ẽ mato pãraima, ẽ chanĩaito ea Niospa omiskõimatiro. Niospa tãpia chanĩmakõi ẽ mato yoi. Ẽkai na Jesús õimisma tsoaraõnoa mã yoi,” Pedro ato fani.
72 Pedro nãskaino anã takara keoinãkafãni. Nãskaino Pedro shinãtani nã Jesús iskafakĩ yoita keskara: “Taeyoi takara keofi rafeamano, ‘Ẽ Jesús õimismara,’ mĩ ea faxii tres fakĩ,” ixõ yoitano, nã shinãtani Pedro shinãmitsai oiakõini.
* 14:33 Santiago ãfe ane fetsa Jacobo ini.