2
Jesús yora finimisma sharafani
(Mt. 9.1-8; Lc. 5.17-26)
Mã samaraka pishtata Capernaúm ano anã oni Jesús. Mã nokoano, “Mã Jesús anã oa ãfe pexe ano,” fanifo. Nãskakata Jesús fe anã ichanãnifo pexe mẽraxõ. Jesús nikakani. Pexe ano fospikõikanax ãfe emãiti ninifo ãfe fepoti ano ikitiroxakãkima. Nãnoxõ Jesús ato tãpimani Niospa meka. Mã ato tãpimanaino feronãfake cuatro nokotoshinifo. Yora finimisma ãfe xefapa efenifo. Mã xĩtiafono ikitirofoma, Jesús ano nã yora finimisma efepaiyaifono ikitirofoma ini. A pexe sapa mãnãoxori paitinĩ mãpekaxõ fotomanifo ãfe xefapa ratakaxõ. Risfi rafeta nexati fãkaxõ a mãnãoxori kini fakaxõ, nã finimisma fotomanifo, ãfe xefapa. Jesús ato õikĩ tãpikõia ini. “Naato nõko yama noko sharafaxotiroki,” faifono Jesús tãpini. Nãskafaifono a finimisma Jesús yoini iskafakĩ: “Efe yorashta, mĩ chaka mẽ mia soaxona,” Jesús fani.
A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe ranãrito ano tsaoxõ nikakĩ shinãnifo. Nãnoxõ shinãnifo: “¿Afeskai Jesús mekaimẽ iskai? Tsõa noko chaka soaxotiroma. Nios fistichi noko axotiro. ¿Jesús ãa shinãimẽ Nios?” ixõ shinãnifo.
Askafaifãfe Jesús ato tãpini ãto shinã mẽraxõ shinãifãfe. Jesús ato yoini: “¿Afeskai mã iskara shinãimẽ?” ato fani. 9-10 “Akka ea Niospa shinãmani. Nãskakẽ ẽ mato õimanõ Niosxõ na feronãfake ẽ sharafatiro. Tsõa iskara atiroma, Niospa shinãmanai fistichi atiro. Nãskakẽ ẽ na feronãfake sharafa mã tãpinõ Niosxõ ẽri ãfe chaka soaxotiro,” ixõ ato yoini. Nãskafata anã yoini feronãfake finimisma, 11 “Fininãkafãfe. Mĩ xefa fifaini, mĩ pexe ano katãfe,” fani.
12 Askafaino fininãkafani. Fininãkafaxõ ãfe xefa fifaini, ãfe pexe ano kaito keyokõichi õinifo. Nãskakaxõ, “¡Aicho, Nios sharakõi! Na keskara nõ õimisma, sharakõi,” fanifo.
Jesús Leví ifini aõxõ tãpimis inõ
(Mt. 9.9-13; Lc. 5.27-32)
13 Nãskax Jesús anã kani ĩa efapa ano. Anoxõ yora ichapa rasichi õinifo. Nãnoax Jesúski ichanãnifo. Nãnoxõ ato tãpimani. 14 Nãnoax kakĩ Jesús finõfãikĩ Leví* õini, a yonoai ãfe tsaoti mĩsa ano tsaoxõ, ato keyokõi kori fĩaito. Nã Leví ãto kori fĩamis ini ãfe xanĩfo minixiki Roma anoa. Leví Alfeo fake ini. Jesús õixõ yoini: “Leví, efe kafe ẽ mia tãpimanõ,” fani. Askafaino Leví afe kani.
15 Nãskax Jesús aõxõ tãpimisfo fe kani Leví ato kenano a anoxõ pii fokani. Ato kori fĩamisfo fe yora chakafori a Moisés keneni nikamisfomafãferi Jesús feta pinifo. Yora ichapa Jesús fe foafofãinifo. Nãskakẽ yora ichapakõichi Leví pexe mẽraxõ pinifo. 16 Nãskakẽ a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo nãfori fariseofo inifo. Afãfe Jesús õinifo yora chakafo feta piaito. Nãskaxõ a Jesúsxõ tãpimisfo yõkanifo: “¿Afeskakĩ mãto maestro na ato kori fĩxomisfo feta piimẽ? Yora chakafo fetari pii,” ato faifono, 17 Jesús nikaxõ ato yoini: “A sharafãfe notoro fenakanima, a isinĩ ikaifãfemari notoro fenakanima. Akka nã isinĩ ikaifãfe notoro fenakani. Nãskakẽri ẽ ato yora sharafos kenatapa ikerani ẽ oama. Nã yora chakafo ẽ ato tãpimaniyoi ẽ oanõ,” ato fani.
Nã foni tenemisfofãfe Jesús yõkanifo
(Mt. 9.14-17; Lc. 5.33-39)
18 Juan Maotista ãfe inafãfe ãto feyafati ipaoni fisti rasi pikakĩ pipaonifoma foni tenemisfo ipaonifo Nios shara shinãkakĩ. Nã fariseofo nãskarari ipaoni ãto feyafati. Nãskakẽ yora fetsafãfe Jesús yõkanifo tãpipaikakĩ, “Jesús, ¿afeskakĩ mĩ inafãfe mẽxotaima piimẽ? Juan ãfe inafãfe foni tenekaninõ Nios shinãsharakakĩ. Askatari fariseofãferi foni tenekaninõ. Akka, ¿afeskai mĩõxõ tãpimisfo askaramamẽ?” fanifo.
19 Askafaifãfe anã Jesús ato yoini: “Feronãfake ãfiyaino, yorafo ano fisti ichanãkaxõ afara fetsa fetsatapafo afeta pitirofo inimayanã, aicho fakakĩ akiki inimakakĩ. Akka feronãfãke ãfi fikĩ foni tenetiroma. Askafixõ inimakĩ pitiro. 20 Akka mã fene rẽteafono ãfe yorafãfe shinãkakĩ foni tenetirofo,” Jesús ato fani. (“Nãskakẽ ẽ nono ikano inimakĩ eõxõ tãpimisfãfe efeta pimisfo. Akka mẽ naano ea shinãkakĩ tsõa pitiroma eõ noikakĩ,” ato fani.)
21 Askata anã fetsa ato yoini: “Tsõa sama fenaya sama xini kishi fatiroma. Nõ askafaino sama fena samama chakanatiro. Nãskatari sama fenafe sama xini isharatiroma. Nãskakẽri nã ẽ mato yoiai keskara mã nikakõixõ a mã ipaoni keskara anã mã itiroma mãmãi ea nikakõiax. A mã ipaoni keskara shinãmakita nãskax mãto yora fena keskara shara itiro. 22 Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ faraxakaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskara fe nã ẽ mato yoiai keskara osinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka osinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifi mã shinãsharatiroma. Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ faraxakaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskarafe nã ẽ mato yoiai keskara osinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka osinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifi mã shinãsharatiroma.”
Nã judeofãfe pena tenetitĩa Jesúsxõ tãpimisfãfe aros keskara metesfenifo
(Mt. 12.1-8; Lc. 6.1-5)
23 Jesús aõxõ tãpimisfo fe kani a judeofãfe tenetitĩa. Tarepa kakĩ ãfe inafãfe aros keskara meteskaxõ fikaxõ pinifo. 24 Nãskafaifãfe fariseofãfe õikakĩ ato iskafanifo: “Õipo. ¿Afeskakĩ mĩ inafãfe na aros keskara metesfekanimẽ na pena tenetitĩa tsõa yonotiroma ixõ Moisés noko yoifinino?” fariseofãfe fanifo.
25 Ato askafaifono Jesús ato kemani: “Akka, ¿a nõko xini Davidõnoa kirika kenenifo keskara mã õimismamẽ? ¿David afaa afeska fanimẽ ãfe inafo feta fonãikõikĩ? 26 Nãskakẽ David Nios kĩfiti pexefã mẽra ikikaini. Akka nã Nios kĩfiti pexefã anoax Abiatar nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfo ini. Akka nã Nios kĩfiti pexefã mẽranoa David pãa pini a pãa tsõa pishta pifiatiromano. Akka nã ato Nios kĩfixomisfãfe arese a pãa pimisfo ini. Nãskafekẽ nã pãa David pini a afe foafori ato pikĩni.
27 “A Niospa taefakĩ feronãfake onifani. Askata teneni. Nã feronãfake Niospa tenemani, pena tenetitĩa yonoyamanõ. 28 Nãskakẽ Niosxõ ẽ yoitiro na pena tenetitĩa ẽmãi xanĩfokõixõ afeskaimãkai ẽ yoitiro. Nãskakẽ ẽ mato yoi ẽfe inafãfe afaa chakafakanima aros keskara meteskakĩ pena tenetitĩa fonãiki finakõikaxõ,” ato Jesús fani.
* 2:14 Leví ane rafeya ipaoni. Ãfe ane fetsa Mateo.