3
Feronãfake mẽke yõshiya Jesús sharafani
(Mt. 12.9-14; Lc. 6.6-11)
Jesús anã ikikaini judeofãfe ãto ichanãti pexe mẽra. Nãno feronãfake mẽke yõshiya ini. Aas õinifo, judeofãferi. “Jesús sharafaimãkai nõ õinõ na pena tenetitĩa,” fanifo yõaxikakĩ. Askata Jesús yoini nã feronãfake mẽke yõshiya: “Fininãkafata ano nife nakirafe,” fani.
Askata yorafo yõkani: “¿Afaa nõ afeska fatiromẽ pena tenetitĩa? ¿Shara nõ atiromẽ? ¿Chaka nõ atiroraka? ¿Nõ ifitiromẽ? ¿Nõ retetiroraka?” ixõ ato yõkani.
Ato askafaito tsõa kemanima. Ato feratexõ Jesús ato õini, yora fetsafoõnoax shinãyamaifãfe. Askatari Jesús shinãmitsani. Shinãmitsaxõ yoikĩ iskafani feronãfake: “Mẽshafe,” fani. Askata nikax mẽshatani. Mẽshatanaino sharatani. Askaito õikani fariseofo õitifishkinifo. Tsekefainifo ichanãti pexe anoax. Taefakakĩ shinãnifo: “¿Afeskafaxõ na Jesús nõ retetiromẽ?” fanifo. Herodes ãfe inafo feta shinãnifo.
Yora ichapa ini ĩamãfã ano
Askata Jesús anã kani aõxõ tãpimisfo fe ĩamãfã kesemẽ ano. Nãskakẽ Galilea anoafo yora ichapa rasi fonifo. Jesús chĩfafainifo. Mã yorafãfe nikakanax fonifo, nã Jesús ato sharafaino nikafaikani fonifo Jesús ari. Judea anoafori, Tiro yafi Sidón anoafori fonifo. Jesús ano nokonifo.
“Kayakõi yorafo fei kiki,” ato fani aõxõ tãpimisfo Jesús. “Ea shoi aki fetirofoki, ea kanõa fexokãfe ẽ nanenõ,” ato fani. 10 Jesús ichapa yora rasi sharafaino, nãskakẽ na yora isinĩ ikani akiki fenifo Jesús shinãfãikani ramãpaikani ato sharafanõ. 11 Nãskaino a niafaka chakafoyafãfe Jesús õinifo. Nãskakẽ Jesús fichikanax feopakefofãnifo Jesús nãmã. “Jesús mĩ Niospa Fakekõiki,” niafaka naneafãfe fãsikõi fanifo.
12 Askata Jesús ato yoini: “Tsoa yoiyamakãfe ẽ Niospa Fakeki,” ato fani.
Jesús aõxõ tãpimisfo doce feronãfake ifini
(Mt. 10.1-4; Lc. 6.12-16)
13 Nãskata Jesús mãchi keya mãpeni. Ari kakĩ aõxõ tãpimisfo ichapa ato kenani ato yoixiki arixõ tãpinõfo. Askata Jesús ano fonifo aõxõ tãpimisfo. 14-15 Feronãfake doce faxõ ato ifini, afe rafeafono ato nĩchixiki aõnoa ãfe meka shara ato yoitanõfo, nãfãfe yorafo makinoa niafaka yõshi chakafo ato potaxotanõfo. Nãskata nãfo ato aneni, “Ẽfe meka yoimisfo” ato fakĩ. 16 Nã tii ato ifipakeni fisti rasi. Taefakĩ Simón ifini. Ãfe ane fetsafaxoni, Pedro kenaxiki. Simón ikaino, 17 Jacobo yafi ãfe onefetsa Juan kenani, ãto apa Zebedeo ini. Jesús ato ane fetsa kenani Boanerges fakĩ. Nõ askafatiro, “Yora finakõia oa nai tiri ikai keskara” fakĩ. 18 Askatari Andrés kenani, Felipe ikaino, Bartoloméri ikaino, Mateori ikaino, Tomásri ikaino, Jacobo fetsari ikaino, Alfeo fake. Askatari Tadeori ikaino, Simón fetsari ikaino. Na Simón nãskara ipaoni nã yora xanĩfo chakafapaikĩ, potapaikĩ fetsafo feta. Mã ato makinoax ota Jesús fe rafeni. 19 Askatari Judas Iscarioteri ifini. Nã Judás Iscariote Jesús fe iyopaoni. Nãskaxõ chipo chakafakĩ ato achimani Jesús retenõfo. Nã tii Jesús ifini aõxõ tãpimiskõi inõfo.
Yora fetsafãfe, “Jesús niafakaõxõ ato sharafaira,” fanifo
(Mt. 12.22-32; Lc. 11.14-23; 12.10)
Nãskata mãchifã ariax fotota, ãfe inafo fe ikikaini pexe mẽra. 20 Anã yora rasi ichanãfatishoni. Askaito õikĩ, yora ichapa õikĩkakĩ, pitirofoma inifo. 21 Jesús afe yorafãfe tãpinifo mã pexe mẽra kaano fõkaxõ Jesús anoa ifipainifo. Yoiaifãfe nikakakĩ ifipainifo fõkaxõ Jesús anã shinãsharaima faifãfe.
22 Askatari a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo Jerusalén anoax Jesús ano feafono ato yoini: “Na Jesús nã niafaka chakafãfe ãto xanĩfoõxõ nã Beelzebú ãfe shara miniano aõxõ ãto niafaka põtai,” fanifo.
23 Jesús nikakĩ ato kemani meka fetsafaxõ: “¿Afeskax Satanás ãa potametiromẽ? Ãa itiroma. 24 Nãskakẽri yorafo paxkanãkanax ãa ranã retenãi keyotirofo. Askatari pexe rasi anoax ãa ranã retenãi keyotirofo. Nãskax isharatirofoma ãa ranã retenãtirofo. 25 Fetsari nã nofe yorafo mĩshti paxkanãtirofoma. Paxkanãx keyotirofo. 26 Nãskakẽri Satanás ãfe inafo fe paxkanãtiroma. Paxkanãx keyotiro anã xanĩfo itiroma.
27 “Askatari feronãfake mitsisipakõi taefakĩ metexkere akaxoma tsoa ãfe pexe mẽra ikitiroma ãfe afama mĩshti fĩaxikakĩ. Nãskarifiakĩ nõ yora nexaxõ ãfe afara nõ fĩatiro keskafakĩ, nãskarifakĩ ẽ Satanás nexaxõ Niospa Yõshi Sharaõxõ ẽ Satanás ãfe ina põtatiro.
28-29 “Chanĩma ẽ mato yoikõi, keyokõi chaka Niospa soaxotiro. Askatari keyokõi meka chakari Niospa soaxotiro. Askafixõ fẽtsa yoixõ, ‘Jesús Niospa Yõshi Sharaõxõ askara ato sharafatiroma, Satanás ãfe yõshioxõ ato sharafai,’ askafaito Niospa ato ãfe chaka soaxotiroma, ãto neepakexanõ,” ato fani Jesús.
30 Anori yorafãfe yoini: “Jesús yõshi chakaya,” fanifo. Nãskakẽ Jesús ato yoini Epa Niospa Yõshi Sharaõxõ ato sharafai.
Jesús õifekani ãfe afanõ ãfe extonõ fenifo
(Mt. 12.46-50; Lc. 8.19-21)
31 Jesús ãfe afanõ onefetsanõ nokonifo a Jesús ano. Mã nokokanax pexe mẽra ikinifoma. Xafakĩa ninifo pexe emãiti. Nãnoxõ yora fetsa nĩchinifo Jesús yoitanõfo. 32 A Jesús foaketifaya kekanax tsaoafãfe yoinifo: “Jesús, mã mĩ efanõ mĩ extonõ nokoafo. Mia yõkakamekani,” fanifo.
33 Askafaifãfe ato Jesús kemani: “Ẽfe efanõ, ẽfe poinõ, ẽ ato fistis shinãima. Yora fetsafori ẽ ato shinãi efe yora keskarafo. ¿Tsoamẽ ẽfe efa, ẽfe extofori? ¿Mã tãpipaimẽ tsoamãki ẽfe efa, ẽfe extofori? Ẽ mato yoinõ,” ato fani.
34 Askafaxõ Jesús õini a tsaoafo. Nãskaxõ ato yoini: “Nã ea Ifofaifo, ea nikaifo efe yorafo. Nakĩa ẽfe extofo, ẽfe efafo,” nãskafani. 35 “Nã Niospa fichipaiyai mã akaino Niospa mato fichipaiyai keskarifakĩ nã ẽfe extofo, ẽfe chikofo, ẽfe efa keskara,” ato fani Jesús.