23
Jesús ato yõani fariseofoya a Moisés yoini keskara ato tãpimamisfo
(Mr. 12.38-40; Lc. 11.37-54; 20.45-47)
Mã askafata Jesús yorafo yoini aõxõ tãpimisfoya: “A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo feta fariseofãfe a Moisés yoini keskara mato tãpimakani. Akka ato nikakãfe. Nã mato yoiaifo keskara akãfe. Akka nãfãfe nã yoiaifo keskara akanima. Nãskakẽ nã yoiaifo keskara akãtama afara fetsafo amisfo. Nãskakẽ mãri ato keskara iyamakãfe. Ãto patoronõ ato yoitiro iskafakĩ: ‘Na efekõi pefexõ fõtakãfe,’ ato fafiaxõ ẽri foyoikanõ ato fatiroma. Nãskarifiakĩ a Moisés keneni ato tãpimamisfo feta fariseofãfe mato afara fekaxkõi yoimisfo afeskax Epa Nios fe mã itiromãkĩ Epa Nios matoki inimanõ ikaxõ. Nãskafikaxõ mato afara axosharamisfoma. Afama mĩshti sharafo apaikani yorafãfe noko õinõfora ikaxõ kakapaiyanã. Niospa meka kirikaki kenekata koiro kafo pishta fakãta a mẽra Niospa meka nanekaxõ ãto fishpi ano nẽtamisfo. Askatari ãto põya anori nẽtamisfo. Askatari tari kepanãtia chainipa safemisfo sharakõira noko fanõfo ikaxõ. Askatari sharakõi anoxõ pipaimisfo, askatari tsaoti sharakõi anori tsaopaimisfo ichanãti pexe anoax, keyokõichi noko õinõfora ikanax. Nãskakata nã yora ichapa rasi ano fopaikani noko finõkakĩ noko yoisharakakĩ, ‘Maestro noko fanõfora,’ ikanax.
“Akka mã, ‘Maestro, noko fakãfe,’ ato fayamakãfe. Akka keyokõi mã yora fisti keskara. Tsoa fetsakai finama. Akka mãto Maestro fisti finakõiaki. Nãskakẽ iskaratĩa nono mai anoxõ tsoa Ẽpa fayamakãfe. Akka nõko Epa Nioskõi nai mẽra ikaki. Nã fisti Epa nõ fatiroki. 10 Askatari tsoa ifofayamakãfe. Akka nã Epa Niospa katoni fisti na Cristo fisti mã Ifofatiro. 11 Nã fatora fetsa xanĩfo ipai nã ato yonoxomis keskara itiro. Nãskaxõ ato afara axosharatiro. 12 Akka fatora fẽtsa ato finõpaiyaito a keskara Niospa ato nãmã nĩchitiro anã afaa inõma. Akka a shinãi iskai: ‘Ẽkai afama, ẽ fetsafo finõpaima, ẽ ato keskarama,’ ixõ shinãito Niospa fetsafo finõmainĩfofã sharakõi nĩchitiro,” ixõ Jesús ato yoini.
13 Nãskata Jesús a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfoya fariseofo yoini iskafakĩ: “Moisés meka ato tãpimamisfãfe, mãri fariseofãfe ea nikasharakãfe. Mãfi ato pãrapaimiski. Mãkai a mã yoia keskara mã ato yoimisma. Mã ato xĩtimis Epa Nios Ifofayamanõfo. Mãri mã Nios Ifofamisma. Nã Nios Ifofapaiyaifo mã ato xĩtimis. ¡Ooa! Epa Niospa mato fãsi omiskõimaxii.
14 “¡Ooa! Mã omiskõikai, Moisés meka ato tãpimamisfãfe fariseofo fe. Mã ato yoimiski iskafakĩ: ‘Nõ mato afara shara faxõira,’ ixõ mã ato pãramis. Akka kẽro ifomafa mã pãraxõ mã pexe fĩamis. Nãskaxõ mã Nios kĩfikĩ mã chaikõi kĩfimis yorafãfe sharakõi shinãnõfora ixõ. Nãskakẽ Epa Niospa mato fãsi omiskõimaxii.
15 “¡Ooa, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe, mã omiskõixii fariseofo fe! Akka mã judeofoma ari kafãsamis ato yoikai noko keskara inõfora ikax, nõ mato Niospa meka tãpimanõra ixõ. Askafixõ mã ato yoisharamisma. Nãskakẽ mato nikakanax mato keskarari ikani kiki. Mã chakakõifo nãfori chakafinakõia ikani kiki. Nãskakẽ mã nakanax Epa Nios ari foxikanima. Mato fe nã omiskõipakenakafo mẽra foxikani.
16 “¡Ooa! Niospa mato omiskõimaxii, mã ato mẽstekõi yoimiskẽma. Mã tãpiamafixõ mã ato paramiski ato tãpimapaikĩ. Mã fẽxo keskarakĩ fẽxo afe fẽxo iyoikai nã rafe fenotirofo. Nãskarifiakĩ Niospa meka anoriyamafiano mã ato paramiski iskafakĩ mã ato yoikĩ: ‘Ẽ mato paraima. Nãskakẽ ẽ mato yoi, nã ẽ mato yoiyoa keskara ẽ ayamaito Nios kĩfiti pexefãnẽ ea omiskõimatiro,’ mã imis. ‘Akka nã Nios kĩfiti pexefã aneõxõ mã yoiyoa keskafakĩ mã ato axoyamaxõ shinãchakayamakãfe. Askafixõ nã Nios kĩfiti pexefã mẽranoa oro aneõxõ mã ato yoiyoa keskafakĩ ato axokãfe,’ ixõ mã ato yoimis. 17 Mã tatimakõifo, askatari mã fẽxo keskarakõifo. Akka, ¿fato sharafinakõiamẽ? Nã Nios kĩfiti pexefã mẽranoa oro raka sharafinakõia, askayamai Nios kĩfiti pexefã raka sharafinakõia. Akka oro ares rakax shara itiroma. Akka Nios kĩfiti pexefã mẽramãi rakax shara itiro.
18 “Nãskarifiakĩ, ‘Nã ẽ mato yoiyoa keskara ẽ ayamaito nã a kamakixõ yoinã koati mĩsamãfãnẽ ea omiskõimatiro,’ ixõ yoimisfo. Akka mã fariseofãfe, anorima mã ato yoikĩ iskafamis: ‘Nã mĩsamãfã aneõxõ mã ato yoiyomis keskafakĩ mã ato axoyamafixõ shinãchakayamakãfe. Askatari nã mĩsamãfã kamakixõ yoinã koaki nã yoinã aneõxõ mã ato yoiyomis keskara akãfe,’ ixõ mã ato yoimis.
19 “Akka mã fẽxo keskarakõi. Akka, ¿fato sharafinakõiamẽ? Nã afarafo mã Nios inãi raka sharafinakõia, askayamai a kamakixõ yoinã koati mĩsamãfã raka sharafinakõia. Akka nã yoinã ina ares shara itiroma. Askafiax nã shara, mãmãi mã Nios inãno mĩsamãfã anoxõ koakĩ. Nãskakẽ nã yoinã inapa nã koati mĩsamãfã finõama. 20 Akka nã koati mĩsamãfã aneõxõ afara yoiaito nã koati mĩsafã fistiõnoa aneima. Akka nã mĩsamãfã kamaki rakaõnoari yoi. 21 Akka nã Nios kĩfiti pexefã aneõxõ afara yoikĩ Nios kĩfiti pexefã fistiõnoa yoima. Akka Niosri a mẽra ikano mã yoi. 22 Akka nã nai aneõxori mã afara yoikĩ, nai fistiõnoa mã yoima. Nã Nios Xanĩfo nai mẽra ika anoafori mã yoi.
23 “¡Ooa, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe fariseofo feta! Ea nikakapo. Mãfi ato parapaimiski. Mãto afama mĩshtifo mã Nios inãpaifikĩ a Niospa afara fetsa yoia keskara mã shinãmisma. Mã mãto fana mĩshtifo nã korãtorofo fana fetsa mĩshtifori mã Nios inãmis. Akka fetsafo mã ato yonomaxõ afara fichipaifiaifãfe mã ato noikima mã ato afaa inãmisma. Epa Niospa yoini keskafakĩ mã ato noima. Akka a mã yoiai keskara tsõa mãto meka chanĩmara fatiroma. Nãskaxõ mãto fana mĩshtifo mã Nios inãfikĩ a Niospa yoia keskara mã shinãima. 24 Akka mã nã fẽxo afe fẽxo iyotiroma keskarafo. Nãskarifiakĩ mãri mẽstekõi shinãsharaima yorafo Niospa meka tãpimapaifikĩ. Nãskaxõ afara sharakõifo mã ato tãpimasharamisma. Akka afara sharama mã ato tãpimamis. Akka nãpe pishta mãto kecho mẽra naneano, mã fixõ mã potamiski. Akka nã camello efapakõi mã potakaspakĩ mã ayamis.
25 “¡Ooa, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe fariseofo feta! Mã ato parapaimiskõi. Akka mãto kecho yafi mãto sapa femãkĩa fisti chokasharafikĩ, oke mẽrakai mã chokasharamisma, nachoshtax pisikõi itiro. Nãskarifiakĩ mã yorafo õimapai nafo sharafora noko fanõfora ixõ. Akka mãto shinã mẽraxõ mã shara shinãyamafikĩ, oa choshta pisi keskaraxõ. Nãskaxõ afarafo mã ato fĩamis fetsafo ratexõ. Askatari mareskõi mã shinãkĩ, ichapakõi fichipaikĩ mã icha icha famis. Nãskakẽ Epa Niospa mato omiskõimakõixii. 26 Fariseofãfe, mãkai mẽstekõi shinãsharamisma. Akka iskaratĩa mãto shinã mẽraxõ shinãsharakãfe, isharakõixikakĩ. Anã afaa chaka shinãkakima. Nãskaxõ mã yorafo ĩkisharakõitiroki.
27 “¡Ooa, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe, fariseofo feta! Mãfi ato parapaimiski. Mãfi nã mafa kini keskaraki. Akka mafa kini femãkĩa oxo sharakõi nõ õifiaino oke mẽra sharama. A namisfãfe ãto xaofo fospikõia pisia fetsa fetsatapafo. 28 Nãskarari shara keskara yorafãfe mato õikani. Akka mãto shinã mẽraxõ mã shara shinãima. Afara chakakõifo mã shinãmis, ato mã parakõimis.
29 “¡Ooa, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe, fariseofo feta! Mã ato parapaimis. Nãskakẽ Niospa mato omiskõimakĩ finakõixii. Nã mãto xinifo a Niospa meka yoimisfo fetsafãfe ato retenifo maiafo ano mã tokiri famis a mãto xinifo namisfo ato shinãxikĩ. Nãskaxori a maiafo mãnão charofori mã famis yorafãfe õikakĩ na mẽra sharakõira fanõfora ixõ. 30 Nãskaxõ mã yoimis iskafakĩ: ‘Nõko xinifãfe a Niospa meka ato yoimisfo retenifo keskafakĩ nõri niyoxõ nõ ato retekeranima,’ ixõ mã yoimis. 31 Akka nã mã yoiai keskara chanĩma. Mãto xinifãfe ato chakafakĩ ato retenifo. Mãri ato keskarakõifo. 32 Nã Niospa matoki nĩchiari mã retexii. Akka nã mã apaiyai keskafakĩ ayotakãfe.
33 “Mã afara chakafa fafafãini. Nãskakẽ mã rono keskarafo. Mã chakafa fafafãini. Mã rono paekapato fake keskarakõifo. Nãskakẽ mã omiskõipakenakafo mẽra mã kaxii. Akka afeskax mã faki ichotiroma. Askatari tsõakai mato nẽtefatiroma. 34 Nãskakẽ a Niospa meka yoimis ẽ matoki nĩchikai. Askatari a Niospa meka tãpisharakõixõ shinãsharakõimisno ẽ nĩchikai. Nãskatari a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfori ẽ matoki nĩchixii. Nãskakẽ atiri mã ato retexii. Askatari fetsafori ifi cruz ikaki mã ato mastaxii nanõfo. Askatari fetsafori mãto ichanãti pexe mẽraxõ mã ato koshaxii. Nãskakĩ mã ato omiskõimakõixii. Nãskaxori fetsafori mã ato chĩfafofãsa faxii ato omiskõimayanã. 35 Nãskakẽ Epa Niospa matori omiskõimaxii nã mãto xinifãfe nã yora sharafo retenifono. Akka taefakĩ nã Abel sharafiano ãfe õchi reteni. Askatari fetsafori sharafiafono ato retenifo. Chipori mã xini ichapa finõano nã Zacarías, Berequías fake, mãto xinifãfe retenifo. Nã Zacarías feronãfake sharafiano Nios kĩfiti pexefã chaimashtaxõ koati mĩsamãfã nakirafexõ retenifo. Nãskakẽ Niospa atoõxõ mato omiskõimaki finakõixii. 36 Akka chanĩma ẽ mato yoinõ. Na yorafo iskaratĩa niyoafo Niospa ato omiskõimaki finakõixii,” ixõ Jesús ato yoini.
Jesús Jerusalén anoafo ato shinãi oiani
(Lc. 13.34-35)
37 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “¡Ooa, Jerusalén ano ikafãfe! Mãfi a Niospa meka yoimisfo mã ato retemiski. Askatari aõnoa ãfe meka shara yoitanõfo Niospa mato ano nĩchiafori mã ato tokorinĩ tsakakĩ retemis. Oa takaranã ãfe fakefo ãfe pei nãmã onetiro keskafakĩ ẽ mato kexepaifiaito mã ea nikakaspamis. Mãfi ekeki omismakĩ ẽ mato ĩkipanã. 38 Akka õikapo, iskaratĩa anã tsõa mato kexeima nã mã imis anoa. 39 Ẽ mato yoinõ, iskaratĩakai mã ea anã õima. Nã ẽ oaitĩa mã ea õixii. Nã ẽ nai mẽranoax ẽ oaitĩa mã yoikĩ iskafaxii: ‘Nafi Niospa nokoki nĩchia. Fãsi sharafinakõia Epa Niospa na shara fapanaka,’ ixõ mã eõnoa yoixii,” ixõ Jesús ato yoini.