24
Jesús ato yoini: “Na Nios kĩfiti pexefã pãoixii,” ixõ
(Mr. 13.1-2; Lc. 21.5-6)
Nãskata Jesús Nios kĩfiti pexefã mẽranoax tsekekainaino, aõxõ tãpimisfo akiki fẽkaxõ yoinifo iskafakakĩ: “Ifo, õipo. Nõko Nios kĩfiti pexefã sharakõi,” fanifo. Askafaifono Jesús ato yoini: “Na mã õiai, akka ẽ mato pãraima anãkai tokirifo petsanãmẽxima, keyokõi pãoixii. Na tokirifori maoi fetsexii,” ato fani.
Afaa afeskaximãkai mã chaima nõko mai keyoaino Jesús ato yoini
(Mr. 13.3-23; Lc. 21.7-24; 17.22-24)
Askata fonifo mãchifã Olivos ano. Nãno Jesús tsaoni. Nãskakẽ aõxõ tãpimisfo akiki fonifo yõkaxikakĩ iskafakakĩ: “Nõ tãpipai mĩ noko yoinõ afetĩa iximẽ a mĩ yoiai keskai. Afeskaxõ nõ tãpitiromẽ a mĩ anã oxiai mã mai keyoaino noko yoife,” fanifo.
Askafaifono Jesús ato kemani: “Kexemesharakani mã ato nikaino mato afara chakafamatirofoki. Yora ichapa fẽkaxõ, ‘Ẽ Cristora,’ ixõ mato paraxikani. Nãskaxori mã nikaxii yorafo retenãifãfe chai inoax. Nãskatari nonoaxri askaxikani retenãkani. Askara õi, rateyamakãfe. Nã ẽ mato yoimis keskakõi kiki. Nãskafiax nõko mai fena keyoxima kiki, chipo ixii. Akka yorafo mai fetsa anoax mẽenãpaiyaifono yora fetsafori mai fetsa anoax retenãxikani. Askatari fonãiki finakõixikani afaa pikanima. Nãskatari nã mai fetsa anoax mai naya naya ixii. Askatari pae finakõia fetsa fetsatapafo nokoxii kiki. Akka taei nã omiskõiaifo, askai fetsexii.
“Nãskata mato achikaxõ fetsafo mato inãxikani mato omiskõimanõfo. Nãskaxõ mato retenõfo. Nãskaxõ keyokõi nã mai tio anoxõ eõxõ mato noikaspaxikani. 10 Nãskatari yora ichapafãfekai ea anã chanĩmara fakanima. Nãskakanax ãa ranã noikaspa faatanãxikani. Nãskakaxõ yora fetsa yõsixikani ato achinõfo. 11 Nãskatari yora ichapafo ãa chanĩxikani iskakani: ‘Ea Niospa shinãmani kiki ẽ Niospa meka mato yoinõ,’ iki ãa chanĩxikani. Nãskaxõ yora ichapafo ato pãraxikani. 12 Nãskaxõ ato chakakõi faxikani. Ato noimisfo keskafakĩ atirififãfe anã ato noisharaxikanima. 13 Akka nã ea shinãmakixoma ea shinãkõiai nãfi ẽfe Epa Nios fe ipaxatiroki. 14 Nãskakẽ na meka shara Jesúsnoa nikaxakani Jesús noko nãxonikẽ Epa Nios xanĩfo anoax nõ afe ĩpaxanõ. Na maifo tii ano ato yoiaifono, chipo nõko mai keyoxii.
15 “Nã Niospa meka yoimisto Daniel a inõpokoai yoikĩ keneni iskafakĩ: ‘Nios kĩfiti pexefã mẽra afara chakakõi faxikani,’ ixõ kirika keneni. Nãskakẽ na kirika kenea anexõ tãpikãfe. 16 Nã chakafinakõia õikanax, nã Judea anoafo machi keya ano ichorisatakãfe. 17 Askatari ãfe pexe mãmãkĩa tsaoxõ ato fichiax koshikõi fotopakekafã ãfe afaa fiamax ichotiro. 18 Askatari a ãfe tare ano yonoaito anã oxõ ãfe rapati fitiroma. 19 Askatari a kẽro fake naneafo fe a fake yome pishta chocho amaifo omiskõixikani mãmãi yorafo omiskõifinakõiaifono. 20 Akka Epa Nios kĩfikãfe iskafakĩ: ‘Epa Niosi, noko omiskõimayamafe nõko pena tenetitĩa askayamai yõtaino matsi meexikakĩma,’ ixõ yoikãfe. 21 Askatari a omiskõiaifo nokoxii, taeyoi askakatsaxakĩma. Nã Niospa yora onifakĩ taefanitĩa tsõa askara õiyomisma. Askatari anã tsoa chipo omiskõinakama. 22 Akka a omiskõiaifo nõko Ifãfe xateyamano, tsoa nikeranama nai keyokeranifo. Akka afe yorafo ato noikĩ omiskõinõfoma xateni atomãi katonixakĩ.
23 “Akka fẽtsa mato yoikĩ iskafaino: ‘Õikapo, nakĩa Cristo,’ mato fayanã, ‘Oa onokĩa, õikapo,’ mato faito nikayamakãfe. 24 Akka nã chanĩmisfo fekani, ẽ Cristora ixikani, nãfo nõ Niosxõ nõ mato yoira ikani. Nãskakaxõ tsõa atiroma keskara fakani Satanás yõshixõ mato parapaikakĩ. Nã Niospa ato katoafori nãfo ato parapaikani. 25 Mẽ mato yoikai iyoamano shinãsharakãfe. 26 Nãskakẽ mato parapaikani: ‘Cristo mã tsõa istoma ano oa,’ ikaxõ. Nãskakẽ ari foyamakãfe. Askatari mato iskafakani: ‘Õikapo, na Cristo na pexe mẽra,’ mato faifãfe ato nikayamakãfe. 27 Akka nã kana peikĩ fafetanaito nõ õitiro keskara, nãskarifiai ẽ oxii xafakĩakõi ea õixikani ẽ oaito. 28 Akka nã naafo ano ishpifo ichanãtiro. Nãskari fakĩ keyokõichi ea tãpixikani ẽ oaito,” ato fani.
“Niospa Fake fotoaino afe keskara iximãkai,” ixõ Jesús ato yoini
(Mr. 13.24-37; Lc. 17.26-30, 34-36; 21.25-33)
29 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka nã penatari, nã omiskõiaifo mã keyoano, xini fakishkõi ixii, õxeri anã chaxaxima. Fishifori nai mẽranoax pakei fetsexii, askatari nã nai mẽranoafo naya naya iki fetsexii. 30 Nãskatari õixikani nai mẽranoax afara afeskaraito mã tãpinõ ẽ fotoaitĩa. Nãskatari keyokõi nã maitio anoax ratei fetseyanã oiaxikani. Nãskatari ea õixikani ẽ nai mẽranoax nai kõinĩ fotoiyoaito. Ẽ sharafinakõia ẽfe sharaõnoax ẽ fotoaito ea õixikani. 31 Nãskatari ẽfe ãjirifori ẽ yoixii ãto maneti fãsikõi manekakĩ chãi chãisafanõfo a nikakanax efe yorafo a ẽ ato katoa ichanãnõfo. Chai inoax fisti rasi efe yorafo fexikani nãno fistiax ichanãxikakĩ.
32 “Akka shinãkapo ẽ mato yoinõ. Mã yõkkafiaino mã tãpitiro ãfe pei sirikiaito. Nãskakẽ ãfe peifo keyopakeaito õikĩ mã tãpitiro mãmãi chaima xiniaito. 33 Nãskarifiakĩ afarafo afeskaraito õikĩ mã tãpitiro mẽ chaima oaino askai fetsexii. 34 Ẽ mato pãraima ẽ mato yoikõi, na ẽ mato yoiai keskara nono mai anoxõ yorafãfe nayokaxoma õiyokani. 35 Akka nai fe mai keyoi. Akka ẽfe meka fisti keyonakama, nã ẽ mato yoiai keskakõi.
36 “Afetĩara nai mẽranoax ẽ oxii tsõakai tãpiama. Nã ãjirifãfe nai mẽra ifiakaxõ tãpiafoma. Ẽrikai tãpiama. Ẽfe Epa Nios fistichi tãpia. 37 Akka nã Noé niyoano ini keskai, nãskarifiaxii ẽ anã oaino. 38 Nãskata fakafãnẽ ato maiyoamano, Noé kanõanãfã mẽra ikini, yorafo pikãta, ayakãta fĩanãkãta ikaifono. 39 Akka tsõa shinãyamaino mã faka faipafaxõ keyokõi ato ãsakĩ mitokõini. Nãskarifiaxii ẽ oaino ea shinãtama afara chakafaifono. 40 Nãskatari feronãfake rafeta ãto tare ano yonokani. Fetsa ea ari kai yamarisatatiro. Akka fetsa nẽtetiro nã omiskõipakenakafo mẽra kaxiki. 41 Nãskarifiai kẽro rafeta xiki renekani. Fetsa ea ari kai yamarisatanaino akka fetsa nẽtetiro nã omiskõipakenakafo mẽra kaxiki.
42 “Nãskakẽ itipinĩsharakãfe oa mã moinãkafanai keskakãfe. Akka mã tãpiamaki afetĩara ẽ anã oxikai. 43 Nãskakẽ mãri nã keskara tãpisharakãfe. Akka pexe ifãfe mã tãpixõ afetĩa yometso nokoimãkai ixõ ãfe pexe itipinĩshara fatiro mã moixõ, a mẽra ikiax yometsoyamanõ. 44 Nãskarifiai mãri itipinĩsharakãfe. Akka oimara ixõ mã ea manayamaino ẽ matoki nokorisatani,” ixõ Jesús ato yoini.
Ina shara yafi ina chakaõnoa Jesús yoini
(Lc. 12.41-48)
45 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ẽ mato yoinõ afe keskaramãkĩ a yonoxomis shara mã tãpinõ. Xanĩfãfe mai fetsa ari kakĩ, a yonoxomis ãfe pexe ano nĩchifaini nãnoxõ a yonoxomis fetsafo a piaifo pena tii ato inãfafainõ. 46 Mã mai fetsa ari katani oxõ õitoshini a yonoxomisto mã yonoxosharakõiano. Nãskakẽ akiki inimakõini a yonoxomisri inimakõini mãmãi yonoxosharakõiax. 47 Ẽ mato paraima. Nãskaxõ ãfe xanĩfãfe mã xanĩfo imaxõ ãfe afama mĩshtifo kexexonõ inãtiro. 48 Akka nã yonoxomis chakapa shinãtiro: ‘Ẽfe xanĩfo fena oimara,’ ixõ. 49 Nãskaxõ a yonoxomis fetsafori ato seteketsani. Askatari nã pãemisfo fe rafexõ ato feta piyanã askatari ato feta ayayanã. 50 Iskaratĩa ẽfe xanĩfo oimara ixõ manasharayamaino nã penata ãfe xanĩfo nokorisatani. 51 Mã oxõ nã yonoxomis omiskõimaxii. Nã yora keparanãmisfo fomisfo mẽra potaxii. Nãskakẽ anoax oiaiyanã omiskõipakenaka,” ixõ Jesús ato yoini.