5
Machi mãnãnẽxõ Jesús ato yoini
(Lc. 6.20-23)
1-2 Yorafã rasi akiki feaifono õi Jesús ato paxafãini kaax, machi pochinĩ tsaoni. Tsaoano ãfe meka tãpipaimisfo akiki fenifo. Ãfe meka nikai fekani. Akiki feafono ato yoikĩ iskafani:
“Fẽtsa ãto shinã mẽraxõ shinãkĩ iskafax: ‘Ẽakai ẽ isharatiroma. Ẽ Nios yopakõi,’ ikaito Niospa inimamaxii mãmãi Nios Ifo sharafaino ãfe fakekõi inõ.
“Fetsa shinãmitsakõifiaino chipo Niospa noikĩ inimamaxii.
“Fetsa kakapaimisma imisno Niospa inimamasharaxii. ‘Keyokõi maitio atonã ixii,’ ixõ Niospa yoiyoni keskara atonãri ixii.
“Fẽtsa Niospa meka noikõikĩ Niospa ato imapaiyai keskara shara ipaikõikani, nã keskarafo Niospa ato inimamaxii.
“Fẽtsa fetsafori noikĩ ato sharafaito Niospa tãpia. Nãskakẽ ari Niospa noikĩ axosharapakenaka inimamakĩ.
“Fẽtsa Nios shinãsharakĩ, ãfe õiti mẽra afaa chaka shinãtama Nios fisti shinãkĩ chipo Nios õixii. Nãskax inimakõixii.
“Akka noikaspa faatanãifono fẽtsafãfe ato raenã faano, nãfo Niospa ato yoikĩ iskafaxii: ‘Mã ẽfe fakefo,’ ixõ ato yoiaino inimakõixikani.
10 “Fẽtsa Nios Ifofasharapaiyaino, fetsafãfe ato omiskõimafiaifono, Epa Niospa kexesharakõiano nãskakẽ inimakõixii.
11-12 “Mã ea Ifofakẽ fetsafãfe mato ĩchakani, mato omiskõimayanã askatari matoõnoa meka chaka yoikani meka fetsa fetsatapafo. Nã mato chakafaifo keskafakĩri mãto xinifãfe nã Niospa meka ato yoixomisfori ato chakafapaonifo. Nãskakẽ inimasharakãfe eõxõ matori chakafakani kiki. Mã askaito Niospa afara sharafo mato mekexona nai mẽranoa mãtonã inõ,” ixõ Jesús afe imisfo ato yoini.
“Mã tashi keskarata askatari mã pena keskara,” ixõ a Ifofaafo Jesús ato yoini
(Mr. 9.50; Lc. 14.34-35)
13 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Mãfi nono mai anoax tashi keskaraki. Nãskakẽ shinãkãfe. Tashi sharakẽ nõ meetiro. Akka tashi sharayamakekai nõ shara meetiroma. Nãskarakai tsoa pishta fichipaima. Mã paispakẽ anã nõ pitiroma. Nãskakẽ nõ potatiro. Nãskarifiai mã tashi keskara. Mã nono mai ano isharaino yorafãfe mato õikani inimatirofo. Askafixõ mã Nios anã Ifofasharayamaito matoõxõ tsõakai tãpitirofoma Niospa meka shara. Mã tashi paispa keskarakẽ mato potatirofo. Iskafakĩ yoitirofo: ‘Mã chakafoki nonoax fotakãfe. Mãkai afaama,’ ixõ yoitirofo.
14 “Nãskatari mã oa luz peeikai keskarakĩ. Akka pexe rasi mãchi keya mãnãnẽnoax onetiroma. Chai ixõ penakõi nõ õitiro. Nãskarifiai matoõxõ yorafãfe xafakĩa eõnoa nikatirofo. 15 Nãskafakĩri tsõakai fakishaino õipaifikĩ luz fepotiroma. Tapo kamaki luz õtaxõ kẽsho fepotiroma. Askatamaroko tapo kamaki fomãkĩa nõ õtaxõ tsãotiro a pexe mẽra ikafãfe õisharanõfo. 16 Nãskarifiai isharakãfe. Mã askaito mato õikakĩ tãpitirofo mã eõnoax xafakĩa isharakẽ. Askata mãto Epa Nios nai mẽra ikano aõnoa yoikĩ iskafaxikani: ‘¡Aicho! Na yorafo Niosnoax isharakõimisfo. Ãto Nios sharakõi,’ ixõ yoixikani,” Jesús ato fani yoikĩ.
Jesús ato yoini a Niospa shinãmanaino Moisés keneniõnoa nikasharakõinõfo
17 Anã Jesús ato yoini: “Mã shinãiraka iskafakĩ: ‘A Moisés Niospa shinãmanaino keneni, askatari a Niospa meka yoimis fetsafãferi kirika kenenifo afo Jesús noko nikamakaspai,’ ixõ mã shinãiraka. Anori shinãyamakãfe. Ẽkai Moisés feta a Niospa meka yoimis fetsafãfe kenenifo keskara ẽ potayoi onima. Askatamaroko nã kenenifo keskara ẽ ato tãpimaxii ẽ fotoni nai mẽranoax. 18 Akka ẽ mato xafakĩa yoi. Ea nikasharakãfe. Nai fe mai keyoyoamano a Moisés yoini keskara tsõa fetsafatiroma. Askatari afaa nõ potatiroma. Akka mã keyokõi mitokomeano, mai fe nai keyoxii. Mã afama mĩshtifo keyoano nõ anã Moisés mekari nõ yopaxima. 19 Akka fẽtsa Moisés meka nikasharayamaxõ fetsafori ato meka chaka tãpimanaino nikakaspamisfo a Moisés keneni keskara. Nã feronãfake Epa Nios ika ariax anã afaa itiroma. Nãskafekẽ fẽtsa Niospa meka nikasharataifakĩ fetsafori Niospa meka xafakĩa yoiax Epa Nios ika anoax afe xanĩfo itiroki. 20 Askano nã fariseofo fe a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo, ‘Nõfi sharakõi,’ ifiamisxakakĩ Niospa yoini keskara keyokõi nikafoma. Akka a Moisés yoikĩ keneni keskara nikakõikanaxma tsoa Epa Nios ika ari nokotirofoma,” ixõ Jesús ato yoini.
“Õitifishkiyamakãfe,” ixõ Jesús ato yoini
(Lc. 12.57-59)
21 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Mã mã nikamiskĩ a Moisés nõko xinifo ato yoipaoni keskara. Iskafakĩ ato yoini: ‘Tsoa reteyamakãfe. Mã fetsa retekẽ xanĩfofo ano mato iyotirofo matori kopikiri retematirofo,’ ixõ nõko xinifãfe yoinifo. 22 Mẽstekõi anori yoifinikẽ ẽ mato meka fetsari mẽstekõi yoinõ. Ea nikasharakãfe. Fẽtsa fetsa ĩchaito mĩ xanĩfofo ari iyotiro a omiskõimanõ. Askatari fẽtsa fetsa chakafai iskafakĩ: ‘Mĩ afaa tãpiama. Mĩ tatimakõi,’ faito Niospa a omiskõipakenakafo mẽra chiifã mẽra potatiro anoax omiskõipakexanõ.
23-24 “Nãskakẽ mã Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ mã kĩfipaikĩ mã iskafaki shinãino: ‘Ooa, ẽ fetsa chakafaa ẽ raefama,’ ixõ shinãkĩ, anã Nios kĩfixoma nã mã Nios inãpaifafãinai fetsa ano koshi fotakãfe. Akiki nokoxõ yoisharafe anã mikiki raenõ. Nãskaxõ anã mã Epa Nios kĩfitiro.
25 “Mã fetsa nimiano matoki oxõ mato iskafatiro: ‘Mĩ ea nimia. ¿Afetĩa mĩ ea kopifaimẽ? Mĩ ea kopifayamaito ẽ mia xanĩfo ano iyoikai,’ mato faito, xanĩfo ano kayoxoma koshi raefakãfe. Akka mã askafayamaino xanĩfo ano mato iyotiro. Mã mato iyoano xanĩfãfe policia yoitiro iskafakĩ: ‘Na feronãfãke fetsa nimiakĩ kopifaamaki, karaxa mẽra ikimafe,’ fatiro. 26 Ẽ mato paraima. Fẽtsa mato karaxa mẽra ikimanano mã fena tseketiroma. Akka nã mã nimia kopifatĩa mã tseketiro,” ixõ Jesús ato yoini.
“Mãto ãfikõima chotapaiyamakãfe,” Jesús ato fani
27 Anã Jesús ato yoini: “Mã mã nikamis a nõko xini Moisés yoini keskara. Iskafakĩ ato yoini: ‘Mãto ãfima chotayamakãfe. Askatari kẽromãri mãto fenema chotamayamakãfe,’ ixõ ato yoini. 28 Nãskara chanĩma. Nãskakẽ ẽri mato yoi, fẽtsa ãfe ãfima õikĩ ãfe shinã mẽraxõ shinãi: ‘Ẽ na kẽro chotapai,’ ixõ shinãkĩ ãfe shinã mẽraxõ chotai.
29 “Akka mãto fẽro õikĩ mã chakafatiro. Nãskakẽ afara chaka õiyamakãfe afara chakafaxikakima, nã nõko fero tsekaxõ nõ õitiroma keskafakĩ. Mã mãto chaka xateyamax omiskõipakenakafo mẽra mã katiro. Akka mã mãto chaka xateax mã Nios ika ari kaax mã afe ipaxatiro. Askara shara. 30 Nãskarifakĩ mãto mẽke kayakai aõxori mato afara chakafamakẽ, mextemekãfe. Mã askafax shara mã itiroki. Nãskarifakĩ mãto chaka xatekãfe nã mã mextemea keskaraxõ. Akka mã mãto chaka xateyamax, nã omiskõipakenakafo mẽra mã katiro. Akka mã mãto chaka xateax, Nios ari mã kaax afe mã ipaxatiro. Askara shara,” ixõ Jesús ato yoini.
Feronãfake ãfe ãfi fe enẽnãtirofoõnoa Jesús ato yoini
(Mt. 19.9; Mr. 10.11-12; Lc. 16.18)
31 Anã Jesús ato yoini: “Nãskatari Moisés nõko xinifo yoini iskafakĩ: ‘Fẽtsa ãfe ãfi potaxikĩ a potayoxoma iskafatiro kirika kenexõ: “Ẽ anã mia fipaima. Ẽ mia eneikai,” ixõ kenexotiro,’ ixõ Moisés ato yoini. 32 Akka anori Moisés yoifinikẽ anã meka fetsari ẽ mato yoinõ. Tsõa ãfe ãfi chotayamafiano, feronãfake ãfe ãfi eneano nã kẽro feronãfãke fetsa fe chotanãi chakanai. Askatari feronãfake fẽtsa nã kẽro fĩax chakanai ãfe ãfikõima chotai,” ixõ Jesús ato yoini.
“A mã yoiyomis keskara akãfe,” ixõ Jesús ato yoini
33 Askata anã Jesús ato yoini: “Mã mã nikamis a Moisés nõko xinifo yoini keskara. Ato iskafakĩ yoipaoni: ‘A mã Nios yoiyomis keskara axosharakãfe. A mã yoiyomis keskara Epa Niospa mã nikakĩ akka mã ayamano nã chakakõi itiro,’ ixõ Moisés nõko xinifo yoini. 34 Akka nãnori ato yoifinikẽ, ẽri mato yoisharanõ. Nikakapo. Mã fetsafo yoiyomis keskara axosharakãfe. Iskafakĩ yoiyamakãfe: ‘A ẽ mato yoiyoa keskara ẽ axii. Ẽ mato yoiyoa keskara ẽ ayamaino Epa Niospa ea omiskõimatiro,’ ixõ yoiyamakãfe. Askatari, ‘A ẽ mato yoia keskara ẽ akẽma keyokõi nai mẽraxõ ea omiskõimatiro,’ ixõ yoiyamakãfe. Akka nai mẽranoax Epa Nios xanĩfo finakõia iki. Nãskakẽ anori nõ yoitiroma. 35 Askatari, ‘A ẽ mato yoiyoa keskara ẽ ayamaino nono mai anoafãfe ea omiskõimatiro,’ ixõ anori yoiyamakãfe. Keyokõi mai ano Epa Niosnã. Askatari, ‘A ẽ mato yoiyoa keskara ẽ ayamaino a Jerusalén anoafãfe ea omiskõimatirofo,’ ixõ anori yoiyamakãfe. Nã Jerusalén nõko xanĩfo finakõi Niosnã. 36 Askatari, ‘A ẽ mato yoiyoa keskara ẽ ayamaino ẽfe mãpo ea omiskõimatiro,’ ixõ yoiyamakãfe. Akka nõa nõko mãpo shinãxõ nõko foo nõ fetsafatiroma oxo inõ, askatari fiso inõ. Epa Nios fistichi askafatiro. 37 Akka fetsafo parayamakãfe. ‘Ẽ mia axõikai,’ ixõ axokãfe. Askatari, ‘Ẽ mia axõima,’ ixõ axoyamakãfe. ‘A ẽ yoiyoa keskara ẽ ayamaino afaa ranã ea omiskõimatiro,’ ixõ anori yoiyamakãfe. Mã askara yoikĩ mã chakafai,” ato fani.
“Tsoa kopiyamakãfe,” Jesús ato fani
(Lc. 6.29-30)
38 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Mã mã nikamiski a nõko xinifo Moisés yoini. Iskafakĩ ato yoini: ‘Fẽtsa mato fero tsẽkaito, kopikiri mã fero tsẽkatiro. Askatari mato piti tẽkeaito, pitiri mã tẽketiro,’ ixõ Moisés yoini. 39 Akka nõko xinifo anori yoifinifono, ẽ mato meka fetsa yoinõ. Ea nikakapo ẽ mato yoinõ. Fẽtsa mato chakafayanã mato tapasaito, ‘Takai fetsari ea afe,’ fakãfe mato tãpinõfo mã ato kopiyamaito. 40 Fẽtsa mia xanĩfo ano iyoxõ mia rapati fĩapaiyaito, inãfe fotanõ. Mĩ chõpari inãfe. 41 Xanĩfo iyamakĩ soraronõ, ‘Ea pisha chaima foxõikafe,’ mato fafiaito, mã chai foxotiro. 42 Akka fẽtsa mato afarafo yõkaito inãkãfe. ‘Ea inãyope,’ mato faito inãfe fĩshkoyamakãfe,” ixõ Jesús ato fani.
“Mato noikaspafiaifono mãroko ato noikãfe,” Jesús ato fani
(Lc. 6.27-28, 32-36)
43 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Askatari mã mã nikamis a nõko xinifo yoipaonifo keskara. Iskafakĩ ato yoipaonifo: ‘Mãto kaifo noikãfe. Akka a mato noikaspaifo ato kopikiri noikaspakãfe,’ ixõ nõko xinifo yoipaonifo. 44 Anori yoifinifono, akka ẽ mato yoi a mato noikaspaifo ato kopikima ato noikãfe. Askatari ato axosharakãfe. Askatari a mato omiskõimamisfo Epa Nios ato kĩfixokãfe. 45 Mã askafai Niospa fake mã iki. Akka Niospa xini onifani yora chakafoya, yora sharafo ato chaxanõ. Askatari oiri imani nã yora sharafoya a yora chakafori ato onifaxoni. Nãskakẽ mãri a mato chakafaifoya a mato sharafaifo keyokõi ato noikãfe. Nãskax mã Niospa fake ikikai. 46 Akka a mato noiaifos mã ato noia fetsafo noiyamata askarakai sharama. Akka yora chakafo a ato paraxõ kori ichapa ato fĩamisfori aska famis. Mã askaino Nios matoki inimaima. 47 Mato fe yorafos mã noia askarakai afaama. Akka a Nios Ifofaafomari nãskarifiakani aa ranãri noinãkani. 48 Nãskakẽ Epa Nios nai mẽraxõ yorafo noiai keskafakĩ mãri yorafo keyokõi noikãfe. A Epa Niospa shinãsharamis keskafakĩ mãri askafakãfe,” ixõ Jesús ato yoini.