6
“Afaamaisfori ato noikĩ afara ato inãsharakãfe,” Jesús ato fani
Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Mã fetsafo sharafaino, ‘Nã feronãfake sharakõi ea fanõfora,’ ixõ anori shinãyamakãfe yorafãfe ferotaifi. Mã askaino yorafãfe, ‘Sharara,’ mato fafiaifono, akka Epa Nioskai matoki inimatiroma. Nãskaxõ mato afaa inãtiroma. Nã ãa keparanãmisfo keskara iyamakãfe. Afãfe nõko kaifãfe ichanãti pexe mẽraxõ afaamaisfo afara ato inãmisfo, ‘Sharara noko fanõfora,’ ikaxõ. Askatari fofãsakakĩ afaamaisfo ato afara inãfofãsafamisfo, ‘Noko yoisharanõfora,’ ikaxõ. Akka askafiaifono Niospa ato afaa inãxima. A afara yopaifo mã afara inãkĩ tsoa yoiyamakãfe tsõa tãpiyamanõ. Akka tsõa õiyamaino a afaamaisfo mã ato inãino Epa Nios matoki inimani. Nãskaxõ mato afara axosharatiro,” ixõ Jesús ato yoini.
“Epa Nios kĩfikĩ iskafakãfe,” ixõ Jesús ato fani
(Lc. 11.2-4)
Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Mã Epa Nios kĩfiaitĩa a chanĩmisfãfe kĩfimisfo keskara iyamakãfe. Akka afãfe nõko kaifãfe ichanãti pexe mẽraxõ yorafãfe ferotaifi Epa Nios kĩfimisfo: ‘Noko õinõfora,’ ikaxõ. Epa Nios shinãtamaroko ato õimapaikani. Yorafãfe ato õiaifono askamisfo. Akka Epa Nios atoki inimaima. Nãskakẽ ato afara shara inãxiima. Akka mãri ato keskara iyamakãfe. Mã Nios kĩfikĩ tsõa mato õiyamaino nãnoxõ Epa Nios kĩfikãfe. Mãto pexe kene mẽra ikixõ tsõa mato õiyamaino nãnoxõ Epa Nios kĩfikãfe. Akka yorafãfe mato õiyamafiaino Epa Nios fistichi mato nikatiro. Nãskakẽ matoki inimai. Nãskaxõ afara shara mato inãxii.
“Akka a Nios chanĩmara faafãfema kĩfimisfo keskayamakãfe. Nãfãfe mẽxotaima nã meka fisti yoiri famisfo. ‘Nõ na meka fisti yoirifaito noko Epa Niospa nikai,’ ixõ shinãmisfo. Askafiaifonokai Niospa a keskara meka nikapaima. Akka mãri ato keskara iyamakãfe. Mã Epa Niospa tãpiakĩ mã afara yopaito, mã yõkayoamano. Akka mã kĩfikĩ iskafatiro:
Epa Niosi, mĩ fisti sharafinakõia. Mĩ nai mẽra ika. Nõ mia noikõi. 10 Nai mẽra mefe ikafo mĩ ato yoiaito mia nikakõimisfo. Akka nono mai anoxori nã mĩ noko amapaiyai keskara nõ atiro. Na nono mai ano ikafãfe keyokõichi mia Ifofanõfo. 11 Nã pena tii a nõ piai noko inãfafãife nõ afaa yopayamanõ. 12 Nõ afara chakafaito nõko chaka noko soaxõfe nã noko chakafaifãfe nõ ato raefai keskafakĩ. 13 Nokoki Satanás chaka omayamafe, askakimaroko nomakinoa põtafe nõ nikayamanõ,
ixõ kĩfikĩ iskafakãfe.
14 “Akka fetsafãfe mato chakafaifono mã ato raefai keskafakĩ Epa Nios nai mẽranoato mã fetsafo raefai keskafakĩ matori chaka soaxotiro. 15 Akka mã fetsafo raefayamaito Epa Niospari mato chaka soaxotiroma,” ixõ Jesús ato yoini.
Foni tenemisfoõnoa Jesús ato yoini
16 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Ẽ mato yoiyonõ. Mã foni tenei oa shinãmitsai keskara mãto femãnã iyamakãfe a ãa keparanãmisfo ikaifo keskai. Afãfe foni tenekani ãto femãnã shinãmitsai keskara ikani yorafãfe ato õikani. Askatari foaromekanima yorafãfe ato õinõfo. Nãskakẽ Epa Niosnoa shinãkanima. Askaifono Epa Nios atoki inimaima. Nãskakẽ ato afaa inãima. Akka mãri foni tenei ato keskara iyamakãfe. 17-18 Akka mã foni tenei mã Nios shinãyanã mã fechokometiro. Askatari fõxti mã foaromesharatiro. Nãskakẽ Epa Nios fistichi tãpitiro yorafãfe tãpiafomano. Mã askaito yorafãfe tãpitirofoma mã foni teneaito. Akka Epa Nios fistichi tãpitiro. Nãskakẽ Epa Nios matoki inimatiro. Askatari mato afara shara inãxii,” ixõ Jesús ato yoini.
“Epa Nios ika anoxõ afara sharakõifo mato mekexona,” ixõ Jesús ato yoini
(Lc. 12.33-34)
19 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Nono mai anoxõ afama mĩshti ichapa mekeyamakãfe. Mato nakaxa pĩaino mã fenotiroki. Askatari chakanai fetsetiro. Askatari yometsofo mãto pexe mẽra ikixõ mãto afama mĩshtifo keyokõi mato fĩano mã fenotiro. 20 Akka afama mĩshti noitama Nios noikãfe. Nã mato yoini keskara akãfe. Mã akiki nokoaito nã mato afara sharakõi mekexona mato inãxii. Akka ono nai mẽraxõ afama mĩshti mato mekexona, a nakaxa mato pĩatiroma. Askatari chakanaima. Askatari anã mãto pexe mẽra ikiax tsoa yometsotiroma. 21 Akka mãto afama mĩshtifo noikĩ mã shinãfafãini. Nã mãto afama mĩshtifo mã shinãfafãinai keskafakĩ Niosri shinãfafãikãfe, a noikĩ yonoxosharakãfe,” ixõ Jesús ato yoini.
“Nõko õiti sharakẽ nõ shinãsharakõitiro. Akka nõko õiti chakakẽ nõ shinãsharatiroma,” ixõ Jesús ato yoini
(Lc. 11.34-36)
22 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Anã ẽ mato meka fetsari yoinõ mã tãpikõinõ. Akka nõko fero rafeta nã rãparinĩ chai chaxai keskarakẽ, nõko yora shara itiro. Nãskarifiai nõko fero sharano nõ xafakĩa õisharatiro. Nãskatari nõ isharakõitiro. 23 Akka nõko fero chakakẽ nõ õisharatiroma. Fakishkõi itiro. Nãskarifiakĩ nõko õiti mẽraxõ nõ chaka shinãkĩ nõ afara chakafamis nõ itiro. Akka õisharakãfe. Mã Epa Nios shinãi xafakĩa ifiaxõ ãfe meka kachikiri faxõ mã anã xafakĩa shinãtiroma. Fakish keskara mã itiro,” ixõ Jesús ato yoini.
“Nõko afama mĩshti noisharatama nõ Nios noisharakõitiro,” Jesús ato fani
(Lc. 16.13)
24 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Tsõa ãfe ifo rafe yonosharaxotiroma. Fetsa noikaspata, fetsa noisharatiro, nã yoiai keskarakõi axotiro, akka a fẽtsa amapaiyai keskara axotiroma noikaspatiro. Nãskarifiakĩ mã kori fisti shinãkĩ mã Nios shinãtiroma. Nãskatari Epa Nios fisti shinãkĩ mã kori noitiroma,” ixõ Jesús ato yoini.
“Epa Niospa ãfe fakefo kexesharamis,” ixõ Jesús ato yoini
(Lc. 12.22-31)
25 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Anã ẽ mato yoisharanõ. Ea nikasharakãfe. Shinãchakayamakãfe. Nõ afaa piyamata, afaari nõ ayaima iyamakãfe. Askatari afaari nõ safeima ixõ shinãchakayamakãfe. Akka a nõ piaitokai noko imasharatiroma. Askatari a nõ safeatori nõko yora noko imasharaxotiroma. 26 Akka shinãkapo. Peyafãfe afaa fanamisfoma. Afaari topimisfoma. Askaxori afaa mekemisfoma. Nãskafekẽ Epa Niospa ato pimamis. Akka nã peyafo afaayamafoiakẽ Epa Nios nai mẽra ikato ato pimamis. Akka Niospa mato noikĩ nã peyafo finõmainĩfofã mato kexesharakõimis. 27 Nãskakẽ, ¿afeskakĩ mã shinãchakaimẽ? A nõ shinãchakaitokai pena fisti noko anã nimatiroma. Nãskakẽ afaa shinãchakayamakãfe.
28 “Askatari iskakĩ shinãyamakãfe: ‘Ooa. ¿Fanĩa ẽ rapati fitiromẽ safexiki?’ ixõ anori shinãyamakãfe. Akka shinãkapo afeskax charofo foaikamakĩ. Nã charofãfe yonokanima. Askatari xapo toro atirofoma rapati faxikakĩ. 29 Nãskafiax charofo sharamĩshti foaikani. Nãskarari xanĩfo Salomón rapati sharafinakõia safefixõ nã charofo finõama. 30 Akka Niospa nafefo sharashtafo onifani. Sharafiano nõ sepakĩ xateano natiro. Nãskaxõ nõ koofatiro. Akka Niospa nafefo finõmainĩfofã mato noikĩ mato rapati safematiro mato kexesharaxõ. Akka mã shinãchakakĩ mã Nios chanĩmara fasharaima. 31 Nãskakẽ shinãchakayamakãfe. Shinãkĩ iskafayamakãfe: ‘Ooa. Ẽ fonãiki a ẽ piai keyoano, a ẽ ayairi keyoano koriyaxomari ẽ afaa safeima,’ ixõ anori shinãchakayamakãfe. 32 Akka nã Nios Ifofaifãfema iskara shinãmisfo. A piai fisti shinãkata, a safepaiyaifori shinãmisfo. Akka Epa Niospa mã mato tãpia afarafo mã yopaito. 33 Nãskakẽ Nios mãto xanĩfoõnoa shinãkãfe. A Niospa mato amapaiyai keskara nãskara fisti shinãkõikãfe. Mã askafaito afara fetsa mã yopaito Epa Niospa mato inãxii. 34 Nãskakẽ shinãchakayamakãfe. Yoi iskayamakãfe: ‘Ooa. Ẽ tãpiama penama afara chaka afeskara afiaino. Ẽ nã keskara tenetiroma,’ ixõ shinãyamakãfe. Shinãkĩ iskafakãfe: ‘Epa Niospa na penata ea kexesharamis keskafakĩ penamari ea kexesharai,’ ixõ nãnori shinãkãfe,” ixõ Jesús ato yoini.