7
“Fetsafo mekafakĩ chakafayamakãfe,” ixõ Jesús ato yoini
(Lc. 6.37-38, 41-42)
Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Mẽxotaima fetsafo mekafayamakãfe iskafakĩ yoikĩ: ‘Naato afara chakafakĩ Niospa omiskõimapainõ,’ fakĩ. Akka mã ato askafayamaino Niospari mato mekafatiroma iskafakĩ yoikĩ: ‘Na yorafo chakafo,’ mato fatiroma. Akka mãri nãato akai keskafakĩ afara mã chakafaito, matori Niospa omiskõimaxii. Akka mã fetsafo afara inãsharakẽma Niospa matori afaa ichapa inãxima, mã ato afara inãsharakõikẽma. ¿Afeskakĩ ifi pasta pishta fetsa feronaki ikano mã õimẽ, mãroko ifi pasta efapa feostamefixõ? Akka, ¿mã shinãimamẽ a mã ifi pasta efapa feostamea? Akka, ¿afeskakĩ mã fetsa iskafaimẽ?: ‘Yamã, ẽ mia fixonõ a mĩ ifi pasta pishta fero naki ika,’ fakĩ, mãkõi mã kakamepaimis. Mãkai afaa tãpiama. Nãskax mã chanĩkõi mã ato parapaimis. Akka ẽ mato yoinõ ea nikakapo. Akka mãto fero mẽranoa a ifi pastafã mã feostamea tsekayokãfe. Nãskaxõ õisharakĩ, a fetsafo ifi pasta pishta feronaki ika mã tsekaxotiro. Nãskarifakĩ mãto chaka xateyamaxõ mã fetsafo chaka xatematiroma. Akka mãto chaka xatexõ fetsafo mã chaka xatematiro.
“Ẽ meka fetsari mato yoinõ mã tãpinõ. Paxta põfe nõ nami shara inãpaifiaino noko keyotiro mifiki. Askatari kochi nõ afara shara inãino peama peamakĩ chakana fatiro. Nãskari fakĩ yorafãfe Niospa meka shara nikakaspakĩ chakafatirofo, Epa Nios chakafakĩ mekafakakĩ. Askaifono Epa Niospa meka shara anã ato yoipaiyamakãfe,” ixõ Jesús ato yoini.
“Nõ Epa Nios afara yõkaito noko inãtiro,” ixõ Jesús ato yoini
(Lc. 6.31; 11.9-13)
7-8 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Nãskakẽ ẽ mato yoi, afara fichipaikĩ Epa Nios yõkakãfe mato inãi kiki. Fena fena kakĩma manakãfe nã Epa Niospa mato inãitĩa. Nãskakẽ Epa Nios kĩfifafãikãfe mã kĩfiaito mato inãi kiki. Akka nã yõkai Epa Niospa afara shara inãxii. Nãskarifiakĩ fẽtsa afara shara fenaito Epa Niospa fichimatiro. Nãskarifiakĩ fẽtsa Epa Nios kĩfiaito inãsharakõixii.
“Akka mãto fake mato yoa yõkaito, ¿mã tokiri inãtiromẽ? Maa. Mãkai mãto fake mã askafatiroma. 10 Askatari, ¿mãto fãke mato foe yõkaito mã rono inãtiromẽ? Maa. Mãkai mãto fake mã askafatiroma. 11 Akka mã chakafixõ mãto fakefo kexesharaxõ afara sharafo mã ato inãtiro. Nãskarifakĩ Epa Nios nai mẽranoato mã afara yõkaito mato kexesharakatsaxakĩ afara sharafo mato inãsharaxii nã nai mẽraxõ mato mekexona.
12 “Nã mã fichipaiyai keskafakĩ fetsafãfe mato axosharaifono, nãskarifakĩ mãri fetsafo axosharakãfe. Moisés feta a Niospa meka yoimisfãfe nãnori yoinifo kirika kenekakĩ,” ixõ Jesús ato yoini.
Fepoti pishtaõnoa Jesús ato yoini
(Lc. 13.24)
13 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Meka fetsa ẽ mato yoinõ. Nikakapo. Fepoti rafe iskarakĩ: Fepoti fetsa pishtaki nã fepoti pishta ikikãfe. Akka nã fepoti fetsa efapa. Nã fepoti efapato fai efapa kaa. Nãskakẽ nã fai efapato yora ichapa fomisfo a omiskõipakenakafo mẽra. 14 Akka fepoti pishta ano fai kaa, pishta fekax. Nã fai Nios ano nokoa nã fai atsõ pishtakõi. Nãskakẽ ichapama aõ fomisfo,” ixõ Jesús ato yoini.
Ifi ãfe fimioxõ nõ tãpitiro afe keskaramãkĩ
(Lc. 6.43-44)
15 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Õisharakãfe, a chanĩaifãfe mato paratirofokĩ: ‘Nõ Niospa meka yoimis,’ ixõ mato paratirofo. Afãfe Niospa meka yoimisfomaki. Akka afofi ovejafo keskarafo fikanax akka ãto shinã mẽra poomã põfefo keskarakõifo. Nãskakẽ ato fishtayamakãfe. 16 Akka mã tãpitiro afaa afeskafakanimãkai. Akka ifi ãfe fimioxõ nõ tãpitiro afe keskaramãkĩ. Xopa foaikĩ moxaya foaitiroma. Askatari kachafi moxaya foaitiroma. Nãskaxõ nõ tãpitiro moxayafo õikĩ xopakairokokẽ. Nãskarifakĩ nõ tãpitiro kachafimãi moxayakẽ. 17 Akka ifi shara fimi sharaya itiro. Akka ifi chaka fimi chakaya itiro. 18 Nãskakẽ Ifi shara fimi chakaya itiroma. Ifi chakari fimi sharaya itiroma. 19 Akka ififo fimi sharaya iyamaito ifãfe reraxõ koofatiro. 20 Nãskakẽ a ato tãpimamisfoõnoa mã ato tãpitiro sharafo iyamakani chakafo itirofo,” ixõ Jesús ato yoini.
“Akka keyokõi fotirofoma Epa Nios ika ano. Fisti rasi fotirofo,” ixõ Jesús ato yoini
(Lc. 13.25-27)
21 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka yora ichapato yoimis iskafakakĩ: ‘Jesús, mĩ ẽfe Ifokõi,’ famisfo. Nãskafikaxõ atirito ea Ifofamisfoma. Nãskakẽ ẽfe Epa Nios ika ari nokotirofoma. Ẽfe Epa nai mẽra ikato nã ato amapaiyai keskara akatsaxakakĩ nãfo ẽfe Epa ari nokotirofo afe ipaxakakĩ. 22 Akka mã mai keyoaino nã onifanifo tii keyokõi Niospa ichanãfaxii. Nã nikakaspamisfo tii omiskõipakenakafo mẽra ato potaxii. Nãskakẽ yora ichapafãfe ea yoikani iskafakakĩ: ‘Ifo, shinãpo. Nõ mĩ aneõxõ nõ yorafo yoimis. Mĩ aneõxori nõ a niafaka chakafo yorafo mẽra nanea nõ ato makinoa potamis. Mĩ aneõxori nõ afama mĩshti famis yorafãfe atiroma keskafakĩ. Noko shinãfe, Ifo,’ ixõ ea yoixikani. 23 Askaifono ẽ ato xafakĩa yoixii iskafakĩ: ‘Mãkai efe yorama. Mãfi ato pãramiski. Afara chaka fisti mã famiski. Emakinoax fotakãfe,’ ẽ ato faxii,” ixõ Jesús ato yoini.
Pexe rafeõnoa Jesús ato yoini
(Mr. 1.22; Lc. 6.47-49)
24 Anã Jesús ato yoini iskafakĩ: “Akka nã ea nikaito nã ẽ yoiai keskara aki, nã yõra pexe fakĩ tãpixõ mai chai põkixõ mai teikĩ pexe kishi nĩchitiro keskafakĩ. 25 Akka oi ikaino, pexe nãmã faka faitiro. Askatari nẽfefakĩ pexe afeskafatiroma. Nãskakẽ pexe paketiroma mã mai teikõikimãi pexe kishi niano. 26 Akka nã ẽ yoiaito ea nikafikĩ a ẽ yoiai keskara nikaima, askara yora nã yora tatimato pexe fakĩ mashi ano pexe fatiro keskarakõi. 27 Akka oi ikaino faka faitiro. Askatari nẽfefakĩ pexe potatiro. Nãskax pexe chakanatiro. Nãskarifiakĩ fẽtsa ẽfe meka nikafikĩ ea nikaima afofi fenoi fetsekani. Nãskakẽ omiskõipakenakafo,” ixõ Jesús ato yoini.
28-29 Nãskata mã Jesús mekai xateano yorafãfe nikakaxõ, “¡Kee! Nikakapo. Nato tãpikĩ finakõia, a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo keskarama, meka sharakõi nato yoi,” fanifo.