8
Jesús yora rashkishiai sharafani
(Mr. 1.40-45; Lc. 5.12-16)
Askata Jesús ato yoikĩ xateta mãchi keya ariax tisirimepakeaito yorafãfe chĩfafainifo afe fõkakĩ. Jesús kaino feronãfake isinĩ iki rashkishi fetseax Jesúski oni. Akiki oxõ ratokonõ mai chachipakefofã yoini iskafakĩ: “Ifo, ea sharafapaikĩ mĩ ea sharafatiro,” fani. Askafaino Jesús ãfe mẽkemã ramãyanã yoini iskafakĩ: “Ẽ mia sharafanõ. Iskaratĩa mĩ sharaikai,” faino, a rashkishi fetseai koshikõi sharatani. Mã sharano Jesús nĩchini iskafakĩ yoiyanã: “Mĩ tsoa yoiki. Akka nã ato Nios kĩfixomis ispatãfe. Nãskaxõ ovejanã fake foxõ inãfe mia retexonõ Moisés yoini keskafakĩ. Nãskaxõ keyokõichi tãpinõfo a mĩ isinĩ imis mã mĩ sharano,” ixõ Jesús yoini.
Jesús sharafani romanõ xanĩfãfe ãfe ina yonaito
(Lc. 7.1-10)
Askafafãini Capernaúm ano kani. Nãno akiki soraro xanĩfo nokoni a yonoxomis sharafamapai. Nokoxõ yoini: “Ifo, a ea yonoxomis isinĩ iki. Ẽfe pexe ano rakax omiskõiferoikima,” fani.
Askafaino, “Ẽ kanõkĩ sharafaxikĩ,” fani.
“Ifo, ẽkai afama. Akka mĩ tsoa keskarama. Mĩ finakõiakĩ ẽfe pexe ano kayamafe. Mĩ mekapa a ea yonoxomis ea sharafaxõfe nonoxõ. Akka eari ẽfe xanĩfãfe yonomamis. Ẽri sorarofo yonomatiro. ‘Katãfe,’ ẽ faino karisatiro. Askatari, ‘Ekeki ofe,’ ẽ faino ekeki orisatiro. Nãskakẽ a ea yonoxomis afara ea axõfe ẽ faino ea axotiro. Akka mĩ afama mĩshti fatiroki. Mĩ mekapa a ea yonoxomis ea sharafaxõfe,” ixõ yoini.
10 Askafaito nikakĩ a afe foafo Jesús ato yoini: “Kee, nikakapo. Na feronãfake israeliyamafixõ ea chanĩmara fakĩ finakõi fetsafo keskarama. Akka Israel anoafãfe ea iskafamisfoma chanĩmara fakakĩ. 11 Ẽ mato xafakĩa yoinõ. Na maitio ano ikafo Nios chanĩmara fakanax nõko xinifo Abrahamnõ Isaacanõ Jacobonõ ichanãxikani Nios yorafo ixikakĩ. 12 Akka atiri nõko kaifo nã israelifo Niospa afe yorafo ato imapaifiaino chanĩmara fakanima. Nãskakanax Nios ika ano nokotirofoma. Niospa ato fakishifã mẽra potaxii. Anoax eaiyanã fasi omiskõixikani,” ixõ Jesús ato yoini.
13 Nãskata Jesús yoini soraro xanĩfo: “Mĩ pexe ano katãfe. Mĩ ea chanĩmara faino a mia yonoxomis mã sharaki,” fani.
Jesús Pedro rayos sharafani
(Mr. 1.29-31; Lc. 4.38-39)
14 Askata Jesús Pedro pexe ano kani. Nãno Pedro ãfe rayos yõxafo yonai oxati kamaki raka ini. 15 Jesús õikĩ ãfe mẽkemã ramãni. Ramãino ãfe yona matsirisatani. Mã Jesús sharafaano anã yonanima. Mã sharaxõ fininãkafãta Jesús pimani.
A isinĩ ikaifo Jesús ato sharafani
(Mr. 1.32-34; Lc. 4.40-41)
16 Nãskano mã xini kaino a isinĩ ikaifo Jesúski efenifo ato Jesús sharafapanõ. Atiri a niafaka chakafo ato mẽra nanea Jesús ãfe mekapa ato makinoa põtapakeni. Keyokõi Jesús ato sharafapani. 17 Nãnori Niospa meka yoimisto Isaías a inõpokoai yoikĩ kirika kenekĩ iskafani: “Nõ isinĩ imisno Cristo mã noko sharafaa. Askatari nã noko pãefaifo nomakinoa mã noko potaxona,” ixõ Isaías kirika keneni keskara Jesús ani.
A afe fopaimisfoõnoa Jesús ato yoini
(Lc. 9.57-62)
18 Askata Jesús õini yorafã rasi akiki feaifãfe. Askaifono aõxõ tãpimisfo yoini iskafakĩ: “Okiri nõ ĩamãfã pokefainõ fokãfe,” ato fani. 19 Akka Jesús kayoamano a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamis akiki oxõ yoikĩ iskafani: “Maestro, ẽri mefe kapai nã mĩ kai ari ẽri mefe kafãsaxiki,” faito, 20 Jesús kemani: “Akka maxoteneroa kiniya, peyafori naayafo akka ẽkai pexe yama,” fani.
21 Askatari a afe kafãsamis fẽtsa iskafakĩ yoini: “Maestro, ea nĩchiyofe ẽfe epa naito ẽ maifayotanõ. Chipo mia Ifofaxiki,” faito, Jesús kemani: 22 “Iskaratĩa ea Ifofafe. Akka nã ea Ifofaafãfema yora nakẽ maifatirofo,” ixõ Jesús yoini.
Jesús nefe yafi ĩamãfã poo iki meseniaito nishpa fani
(Mr. 4.35-41; Lc. 8.22-25)
23 Nãskata Jesús kanõanãfãnẽ naneinĩkafãni aõxõ tãpimisfori afe naneinĩfofãnifo. 24 Ĩamãfã pokefainaifono atoki nẽfefã nokoni. Jesús kanõanãfã xaki mẽra rakax oxano nefeyanã ĩamãfã poo ini. Kanõanãfã faka fospikõini. 25 Askaino aõxõ tãpimisfãfe mõinifo iskafayanã: “¡Ifo, mã nõ ãsaikai! ¡Nõ ãsayamanõ moife!” fanifo.
26 Askafaifono, Jesús ato yoini: “¿Afeskai mã rateimẽ? Mã ea chanĩmara fasharama. Nãskakẽ mã ratei,” ato fani. Ato askafata, fininãkafãta fãsikõi, “¡Nẽfe, nishpafe!” fata, “¡Ĩamã, nishpafe!” fani. Askafaino anã ĩamãfã feroinima. 27 Askafaito õikani yoinãnifo: “¡Kee! ¿Na feronãfake afe keskaramẽ na nefe feta ĩamãfãnẽ ato yoiaito nikaifo?” ikanax yoinãnifo.
Feronãfake rafeta Gadara mai anoxõ niafaka chakafo nanea- fono Jesús ato makinoa potani
(Mr. 5.1-20; Lc. 8.26-39)
28 Askata Jesús okiri ĩamãfã aõxõ tãpimisfo feta pokefainax Gadara mai ano nokonifo. Nãno feronãfake rafe niafaka yõshi chaka nanekanax Jesúski nokonifo kinĩfã mẽranoax. Nã rafe mesekõi ipaonifo. Nãskakẽ yorafãfe a ikafo ano tsõa ato finõtiroma ipaoni atoki mesekakĩ. Nã maiyafo ano nã rafe ipaonifo. 29 Nãskakẽ Jesús fichikanax fãsikõi fiisiyanã yoinifo: “Mĩfi Niospa Fakeki. Akka, ¿mĩ noko afeskafaiyoamẽ? ¿Mĩ noko omiskõimaniyoamẽ?” Jesús fanifo.
30 Askafaifono chaimaxõ kõchifã rasichi pinifo. 31 Nãskakẽ niafaka chakafãfe Jesús iskafanifo: “Mĩ nã feronãfake rafe makinoa mĩ noko potaimãkai kochifo mẽra noko nĩchife,” faifono, 32 “Fotakãfe,” Jesús ato fani. Nãskax niafakafo feronãfake rafe makinoax tsekekanax kochifo mẽra ikinifo. Nãskakẽ kochi rasi ichoax ĩamãfã mẽra keyopakeni. Nãskax ãsai fetseni.
33 Askaito õikani a kochifo kexemisfo ichonifo. Mã pexefo tii ano nokokaxõ ato yoinifo: “Nã feronãfake rafe nã niafaka naneafo rafe mã Jesús ato makinoa niafaka põta. Askatari nõko kochifo mẽra ikimanano keyokõi nãfoya nõko kochifo ĩamãfã mẽra keyopakeax ãsai fetsea,” ato fanifo. 34 Ato yoiaifono nikakanax keyokõi nã pexefo tii anoax Jesúski fenifo. Akiki nokokaxõ yoinifo: “Na nõko mai anoax katãfe,” fanifo.