9
Jesús yora finimisma sharafani
(Mr. 2.1-12; Lc. 5.17-26)
Askata Jesús kanõanãfã mẽra nanekaini. Ĩamãfã okiri pokefaini kaax ãfe mai ano nokoni. Nãno ikano a feronãfake finimisma yorafãfe akiki efenifo ãfe ratatinĩ ratakaxõ Jesús sharafanõ ikaxõ. Jesús õini shinãifãfe iskakakĩ na finimisma Jesús sharafai kiki ikaxõ. Nãskakẽ a finimisma Jesús iskafani: “Efe yorashta, inimafe. Iskaratĩa mẽ mia chaka soaxonaki,” fani.
Askafaino a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe atirito nikakaxõ ãto shinã mẽraxõ shinãnifo iskafakakĩ: “Natokai ato chaka soaxotiroma. Nios fistichi ato chaka soaxotirokĩ. Akka nato noko feparapai, ‘Ẽ Niosra’ noko fapai,” ixõ ãto shinã mẽraxõ shinãnifo. Askaifono Jesús tãpixõ a shinãifo keskara ato yoini: “¿Afeskakĩ mãto shinã mẽraxõ mã chaka shinãimẽ? 5-6 Ẽfi Cristokĩ ẽ yorafo ato chaka soaxotiro. Akka, ¿ẽ afaa fatiromẽ? Mẽ mia chaka soaxona ẽ fatiroraka. Askatari ẽ mia sharafaa ẽ fatiroraka,” ato fani. “Akka ẽ mato tãpimanõ ẽ Niosxõ mato chaka soaxotiro nono mai anoxõ.” Nãskata Jesús a feronãfake finimisma yoini: “Fininãkafata mĩ rakati fifaini mĩ pexe ano katãfe,” Jesús fani.
Jesús askafaino a finimisma fininãkafãta ãfe pexe ano kani. Askaito õikani yorafo ratei fetsenifo. “¡Kee, õikapo! Nios tsoa keskarama. Fãsi sharakõi. Nõ õimisma keskara mã noko rama õimana. Niospa Yõshi Sharaõxõ na feronãfake finimisma Jesús ãfe mekapa mã sharafaa. Askatari ãfe chakari mã soaxona,” ikanax yoinãnifo.
Jesús Mateo ifini aõxõ tãpimis inõ
(Mr. 2.13-17; Lc. 5.27-32)
Jesús nãnoax kakĩ feronãfake fisti fichini, ãfe ane Mateo,* ãfe xanĩfo kori fixõi tsaokẽ. Nãskaito Jesús yoini: “Efe kofe ẽ mia tãpimanõ,” faino Mateo fininãkafã Jesús fe kani.
10 Nãskafaito Mateo Jesús iyoni ãfe pexe anoxõ pikikakĩ. Askatari a yora chakafori afe inifo a xanĩfo kori fixomisfo. Nãfãfe ãa chanĩxõ kori finõmainĩfofã fimisfo inifo. Askatari a yora fetsafo chakafamisfori fekanax akairi mĩsa ano Jesús fe tsaonifo a feta pixikakĩ. Jesúsxõ tãpimisfori nãno ato fe tsaonifo ato feta pixikakĩ. 11 Askaito õikakĩ fariseofãfe Jesúsxõ tãpimisfo yõkanifo: “¿Afeskakĩ mãto maestro nã ato kori fixomisfo feta piimẽ, a yora fetsa chakafo fetari pii?” fanifo.
12-13 Askafaifãfe nikakĩ Jesús ato yoini: “A sharafãfe notoro fenakanima. Akka nã isinĩ ikaifãfe notoro fenakani. Nãskafakĩri yorafãfe yoimisfo iskakakĩ: ‘Ẽkai afaa chakafamisma. Nãskakẽ ẽ afaa yopaima ẽfe chaka ea soaxonõ,’ imisfo. Nãskakẽ ẽ ato chaka soaxotiroma. Akka fetsafãfe yoikĩ iskafaifono: ‘Ẽ afara chakafamis. Nãskakẽ a ẽ imis keskara ẽ anã ipaima,’ ikaifono ẽ ato chaka soaxotiro. Akka nã nõ sharakõi ikaifoõnoax ẽ onima. Akka ẽ oni a yora chakafo ãto chaka ato soaxoxiki. Akka ẽ mato yoipai mã tãpinõ a Niospa ato shinãmanaino iskafakĩ kenenifo: ‘Mã yoinãfo retexõ ea inãxiki mã koamis mãto chaka soapaikĩ, askara ẽ fichipaima. Akka ẽ fichipai fetsafo mã ato noikĩ mã ato sharafaxõaito,’ ixõ kenenifo.
“Akka ẽ onima a yora sharafoõnoax. Askatamaroko a yora chakafoõnoax ẽ oni ato chaka soaxoxiki,” ixõ Jesús ato yoini.
Nã foni tenemisfofãfe Jesús yõkanifo
(Mr. 2.18-22; Lc. 5.33-39)
14 Juan ãfe inafo fẽkaxõ Jesús yoinifo iskafakakĩ: “Fariseofãfe foni tenekĩ feyafamisfo Nios shinãkakĩ. Nõri askafamis foni tenekĩ Nios shinãkĩ. Akka, ¿afeskakĩ mĩõxõ tãpimisfãfe foni tenekanimamẽ?” fanifo.
15 Askafaifãfe Jesús ato kemani: “Feronãfake ãfiyaino, yorafo ano fisti ichanãkaxõ afara fetsa fetsatapafo afeta pitirofo inimayanã, aicho fakakĩ akiki inimakakĩ. Nã kẽromã ãfe fene ano ato fe ikano tsõa foni tenetirofoma inimakakĩ. Akka mã fene rẽteafono afe yorafãfe shinãkakĩ foni tenetiro,” ixõ Jesús ato yoini.
16 “Tsõa sama fenaya sama xini kishi fatiroma. Nõ askafaino sama fena samama chakanatiro. Nãskatari sama fena fe sama xini isharatiroma. Nãskakẽri nã ẽ mato yoiai keskara mã nikakõixõ a mã ipaoni keskara anã mã itiroma mãmãi ea nikakõiax. A mã ipaoni keskara shinãmakita nãskax mãto yora fena keskara shara itiro. 17 Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ faraxakaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskara fe nã ẽ mato yoiai keskara õsinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka õsinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifi mã shinãsharatiroma. Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ faraxakaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskara fe nã ẽ mato yoiai keskara õsinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka õsinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifi mã shinãsharatiroma,” ixõ Jesús ato yoini.
Jairo fake xotofake mã nakẽ Jesús otofani. Askatari kẽromãri Jesús rapati mẽeax sharani
(Mr. 5.21-43; Lc. 8.40-56)
18 Nãnori Jesús ato yoiaino judeofãfe xanĩfo nokoni. Jesúski nokoxõ xanĩfãfe a nãmã ratokonõ mai chachipakefofã yoini: “Ẽfe fake xotofake rama naa. Akka mĩ kaxõ mĩ mẽkemã mĩ ramãino anã ototiro,” xanĩfãfe Jesús fani.
19 Askafaino Jesús fininãfata aõxõ tãpimisfo fe kani xanĩfo acho. 20 Askatari nãnori kẽro imi nesemisma ini, doce xinia amis imi nesekima. Nã kẽromã Jesús kaito acho kaxõ a kachikirixori ãfe tari kexa ramãkani. 21 “Ẽ ãfe tari mẽeax ẽ sharatirora,” ixõ ãfe shinã mẽraxõ shinãni. 22 Akka Jesús ifiakekafãta nã kẽro fichini. Fichita yoini: “Yõxashta, rateyamafe. Mĩ ea chanĩmara faax mã mĩ sharaki,” Jesús faino nã kẽro imi neserisatani.
23 Askata mã Jesús nokoax xanĩfãfe pexe mẽra ikikaini. Anoxõ Jesús õia yorafãfe ãto xãiti manenifo, yora fetsafo oiakani sheesaifono. 24 Askaifono Jesús ato iskafani: “Nonoax fõtakãfe. Na fakekai naamaki. Oxaki,” ato faito Jesús õsanifo. 25 Ato kãimata xotofake mẽtsoinĩfofãnaino koshikõi fininãkafani. 26 Nãskata Jesús nã xotofake naa otoakẽ nikakanax pexefo tii chanifofãsanifo.
Fẽxo rafe Jesús sharafani
27 Nãskata Jesús xanĩfãfe pexe anoax kaino fẽxo rafetari chĩfafainifo iskafayanã fãsikõi: “Mĩ nõko xini David fenaki, noko noife,” fanifo. 28 Askafaifono Jesús pexe fetsa mẽra ikikaini. Nãno afe ikiafono Jesús ato yõkani: “¿Mã chanĩmara faimẽ a ẽ mato sharafatiro?” ato faito, “Ẽje, Ifo, nõ mia chanĩmara fai,” fanifo. 29 Nãskata ato fero ramãkayanã ato yoini: “Ea chanĩmara faaxfi mã sharaikai,” ato fani. 30 Ato askafaino õisharanifo. Nãskakẽ Jesús ato yoisharani: “Ea nikakapo. A ẽ mato sharafaa tsoa yoiyamakãfe,” ato fani. 31 Akka ato anori yoifekẽ nã Jesús sharafaa nã ano ikafo ato yoifofãsafanifo nã rafeta.
Feronãfake mekamisma Jesús sharafani
32 Nã fẽxo rafe imisfo pexe mẽranoax tsekefainaifono fetsafãfe feronãfake mekamisma Jesúski efenifo Jesús sharafanõ. Niafaka chaka a mẽra naneano mekamisma ini. 33 Jesús mã feronãfake makinoa niafaka chaka potano nã feronãfake mekamisma mekani. Nãskakẽ nã ano ikafo rateyanã yoinãnifo: “¡Kee, õikapo! Na nõko mai Israel anoxõ Jesús akai keskara tsõa õimisma,” ikanax yoinãnifo. 34 Askafaifono fariseofãfe yoinifo: “Nato nĩafaka xanĩfoõxõ niafaka potai,” ikanax yoinãnifo chakafakĩ mekafakani.
Jesús yorafo shinãkõini
35 Nãskakẽ Jesús pexefo tii judeofo ikafo ano kafãsani. Judeofãfe ichanãti pexe mẽraxõ Jesús Niospa meka shara ato yoisharani iskafakĩ: “Isharakãfe. Nios mãto xanĩfokõi ipai kiki,” ixõ ato yoifofãsafani. Nãskaxõ a isinĩ ikaifo fetsa fetsatapafo ato sharafani. 36 Yorafã rasi akiki feaifono õikĩ Jesús ato shinãkõini fekaxteaifãfe õikĩ, nã ovejafo ifomaiskanax tsõa ato kexeyamano fofãsatirofo keskara ato õikĩ. 37 Nãskaxõ a aõxõ tãpimisfo ato yoini iskafakĩ: “Yora ichapafãfe ea nikayamafiaifono ichapatoma ea yonoxokani eõnoa ato yoikakĩ. Nãskakẽ mã Epa Nios kĩfikãfe a yonoxomisfo katonõ eõnoa ato yoinõfo. 38 Akka Epa Nios kĩfikãfe yorafo nĩchinõ ẽfe meka ato yoitanõfo ea Ifofanõfo,” ixõ Jesús ato yoini.
* 9:9 Mateo ane rafeya ipaoni. Ãfe ane fetsa Leví.