9
Niospa judeofo katoni afe yora inõfo
Ẽ Cristo fe rafexõ ẽ mato mẽstekõi yoi. Ẽ mato pãraima. Niospa Yõshi Shara ẽ mẽra naneano ẽfe shinãmã shinãkĩ chanĩma ẽ mato yoi. Ẽ mato yoi iskafakĩ, ẽfe kaifo atirito Cristo Ifofaafoma. Nãskakẽ ẽfe shinã mẽra ẽ atoõnoax omiskõi kakaini. Ẽ ato shinãkõikĩ finamis afomãi efe yorafokẽ. Nãskakẽ ẽ shinãmis iskafakĩ: “Epa Niospa, ẽfe kaifo nã israelifo ẽ ato axopai fenoyamanõfo, mefe nipaxanõfo omiskõipakenakafo mẽra fonõfoma. Nãskaxõ Cristo makinoa ea potãfe ato potakima ẽ ato omiskõixonõ afo omiskõipakexanõfoma. Nã ẽ fichipai ẽfe kaifo judeofo Cristo fe ĩpaxanõfo,” ixõ ẽ shinãmis. Nõ judeofo, Jacobo ãfe fenafo. Epa Niospa noko ifini ãfe fakefo nõ inõ. Nãa Nios sharafinakõixõ nõko kaifo israelifo ato õimapaoni. “Ẽ mato afara sharafaxõikai. Cristo nã oxiai judeokõi ixii. Aõxõ ẽ mato sharafaxõikai,” ixõ Niospa yoini. Nãskara Moisés Niospa meka yoikĩ israelifo ato kirika kenexoni nikanõfo. Nãskaxõ ato tãpimani afeskaxõ Nios kĩfitirofomãki ichanãxõ. Nãskata afara sharakõi ato axoxiai keskara ato yoiyoni. Judeofãfe xinifãfe Epa Nios Ifofasharapaonifo. Cristori judeo fake kãini, Niospa Fakekõifiax. Nãskax arifi nõko xinifãfe ãto fena. Nãfi yorafãfe ãto Ifokĩ, nãatomãi keyokõi ato ĩkikẽ. Nãskakẽ, “Nios fãsi finasharakõia,” nõ fapaxanõ. Askapainõ.
Epa Niospa noko yoisharayoni keskara judeofo atirito chanĩmara fayamafiaifono ãfe meka chanĩmakõi. Afe yorafo yoiyoni keskara axii. “Nã judeofo Israelifãfe ãto fenafo ẽ katoa efe yora inõfo,” ixõ Niospa yoini. Askafafiano atirito Nios chanĩmara famisfoma. Nãskakẽ afe yorakõi keskara Niospa ato õima. Nãskarifiakakĩ Abraham apaoni keska fakĩ ãfe fena atirifãfe Nios chanĩmara famisfoma. Afokai Niospa yorakõifoma. Akka Niospa Abraham yoini iskafakĩ: “Mĩ fakekõichi Isaaca ãfe fakefo mĩ fenakõifo ixii, mĩ fake fetsafãfe ãto fakefori mĩ fenakõifo ixiima,” ixõ yoini. Nãskano nõ tãpitiro Abraham ãfe fenafo atiri ãfe fakekõifo Niospa ato õima. Akka Niospa Abraham yoiyoni ãfe ãfinĩ Sara fake fixiai. “Nã fakefi mĩ fakekõi ixii. Mĩ fakẽ ãfe fakefori mĩ fenakõifo ixii,” fani. Nã yoini keskara Abraham Nios chanĩmara fani. Nã Abraham Nios chanĩmara fai keskafakĩri Nios chanĩmara faifono nãfofi Niospa fakekõifoki. Abraham ãfe ãfinĩ Sara fake naneamatai Epa Niospa yoiyoni iskafakĩ: “Xinia fẽtsa ẽ anã mikiki nokoxii. Nãskano mĩ ãfi Sara fake kãixii feronãfake,” ixõ Niospa Abraham yoini.
10 Nãskata Sara ãfe fake kãini. Nãskaxõ aneni, Isaaca fakĩ. Nãskakẽ nã Isaaca nõko xini. Isaaca naetapaxõ Rebeca fini ãfe ãfi inõ. Rebeca fake rafe naneni. Nã fake rafeta ãto apakõi Isaaca ipaoni. 11-12 Rebeca fake kãini fake rafe naneax. Esaú kãi taeni. Chipo Jacobo ini. Akka kãiyoafomano tsõa tãpiyonima fatoto shara shinãimãkai, fatotori chaka shinãimãkai. Nãskano Niospa fisti katoni afe yora inõ. Kãiyoafomano Niospa ãto afa yoiyoni iskafakĩ: “Mĩ fake chipokoto ãfe ochi yonomaxii,” fani. Akka Niospa nã apaiyai keskara fatiro, yorafãfe apaiyai keskara Niospa faima. Askano nõ tãpitiro Niospa a inõpokoai keskara shinãyoni nãskarakõi aki. 13 Nãskara Niospa meka yõra kirikaki keneni iskafakĩ: “Ẽ Jacobo ifipai efe yora inõ. Esaú ẽ fichipaima,” fani.
14 Nãskakẽ ¿iskara nõ yoitiromẽ, “Niospa mã fake fisti katoa kãiyoafomano, afaa chakafayoafomano fisti mã katoa akka fetsa katoama õixoma. Nãskakẽ Niospa shinãsharaima,” ixõ nõ shinãtiromẽ? Maa, anori nõ shinãtiroma. Akka Niospa tãpisharakõia. Nã apaiyai keskara fatiro. Nã fichipaiyai katotiro. 15 Niospa Moisés yoini iskafakĩ: “Nã ẽ axopaiyai ẽ axosharaikai. Nãskarifiakĩ nã ẽ noipaiyai ẽ noisharaikai,” ixõ Niospa yoini. 16 Askatari nõ Nios nikasharatama nõakõi nõ afe yora isharapaiyaito askara noko axõima. Askatamaroko Niospa noko noikĩ noko ifitiro afe yora nõ inõ, nãatomãi noko õiti tãpikaxõ. Nãskaxõ noko noikĩ nã apaiyai keskara shara axõi. 17 Moisés kirika keneni iskafakĩ: “Epa Niospa Egipto anoa ãto xanĩfo yoini iskafakĩ: ‘Ẽ mia xanĩfo imapaikĩ ẽ mia xanĩfo imani mĩoxõ nã maitio ikafãfe tãpinõfo ẽ afama mĩshti faito. Akka mĩ afara chakafaito ẽ mia potai mĩ anã xanĩfo inõma. Ẽ mia askafaito õikakĩ eõnoa ato yoitirofo nã maitio ikafãfe: “Nios tsoa keskarama ãfe shinãõxõ mã Faraón pota,” ixõ eõnoa yoitirofo,’ ixõ Niospa Faraón yoini.” 18 Akka shinãkapo. Nã Niospa ato noipaiyai ato noikĩ axosharatiro. Nãskarifiakĩ fẽtsa afara chakafakĩ xateamano Niospa ãfe õiti nikayospakõi imatiro afaa shinãpaiyamai keskara imatiro.
19 Nãskakẽ fẽtsa shinãtiro iskafakĩ: “¿Afeskakĩ Niospa noko yoitiromẽ afara chakafamisfora fakĩ? Akka nãato noko amai nã apaiyai keskarafakĩ. Nãskakẽ noko omiskõimatiroma nõ nikayospaito,” ixõ fẽtsa yoitiro. 20 Askafayamafe. ¿Afeskakĩ mĩ Epa Nios kemapaimẽ? Mĩfi yoraki. Aafi Nioski nã apaiyai keskara atiro. Akka a Niospa onifatokai yoikĩ iskafatiroma: “¿Afeskafakĩ mĩ ea iskara onifaamẽ?” ixõ yoitiroma. 21 Kẽromã kesho rafe faxõ nã apaiyai keskara fatiro. Kesho fetsa mẽra afara shara nanetiro, fetsa mẽrari afara chaka nanetiro. Akka na kẽsho iskafatiroma: “¿Afeskakĩ mĩ ea iskara faamẽ?” ixõ yoitiroma.
22 Nãskarifiakĩ Epa Niospa keyokõi yorafo onifafiaxõ atiri ato potatiro ãfe meka nikakaspaifãfe. Fenãmãshta ato yoiyofiaito nikayospamisfo. Nãskakẽ anã teneima, mã atoki õitifishkikĩ ato omiskõimaxii. Nãskaxõ yorafo ato õimapai ato potakĩ omiskõinõfo chaka fisti shinãifãfe. 23 Akka nõfi ato keskarama. Noko Niospa noikĩ noko tãpimamis. Nãskatari noko itipinĩsharafamai inimakõikai nõ nai mẽra shara afe ĩpaxanõ. Noko askafamakĩ yorafo õimani nã noiaifo Niospa ato noikõia. 24 Noko judeofo fisti Niospa katonima nõ afe ĩpaxanõ. Akka judeofomafori ato katoni. 25 Nãnori Oseas Niospa meka yoikĩ kirikaki keneni iskafakĩ:
Fetsafo judeofomari ẽ katoxii efe yorafori inõfo. “Ẽ mato noi,” ẽ ato yoiyamafikatsaxakĩ, ẽ ato yoixii iskafakĩ: “Ẽ mato noikõi,”
ixõ Epa Niospa yoini keskara Oseas kirikaki keneni. 26 Askata anã keneni iskafakĩ:
Niospa judeofoma ato iskafani: “Mãkai efe yorafoma,” ato fayoni. Nãskata chipo anã Epa Niospa ato ifixii afe yora inõfo. Nãskakẽ yorafãfe ato yoixikani iskafakakĩ: “Nafo Niospa fakefo. Epa Nios finakõia afama mĩshti fatiro,”
ixõ yoixikani. 27 Isaías israelifoõnoa yoini iskafakĩ: “Na Israel ãfe fenafo ichapakõifo ixii oa makex mĩshtifo nõ tanãtiroma tiikõi. Nãskarifiai judeofo ichapakõi kaixikani. Askafikaxõ fisti rasichi Nios Ifofaxikani Nios fe ipaxakakĩ. 28 Nãskaxõ nã yoiyoni keskara nã maitio ikafãfe nã chanĩmara faafoma. Nõko Ifãfe ato omiskõimaxii anã ato manayoima ãto chaka potayonõfo,” ixõ Isaías yoini. 29 Isaías yoiyoni keskara nãskakõi. Nãskata anã yoini iskafakĩ:
Nõko Ifo finasharakõia nõko fenafo fetsafo ifini afe ĩpaxanõfo. Askafayamafiano anã judeofo ikeranama. Akka nõ nai keyokerana Sodoma anoa fe Gomorra anoafo ini keskai,
ixõ Isaías kirika keneni.
Nã judeofoma na meka shara Jesúsnoa Pablo ato yoini
30 Nãskakẽ ẽ mato yoi. Nã judeofomafãfe shinãyonifoma iskafakakĩ: “Nõko chaka nõ soapai,” ixõ shinãyonifoma. Akka iskaratĩa Cristo chanĩmara faifãfe Epa Niospa mã ato chaka soaxona afaa chakafamisma keskara ato õixiki. 31 Akka ẽfe kaifo israelifãfe Epa Niospa Moisés yoini keskara ifo sharafapainifo. Nãskaxõ shinãnifo iskafakakĩ: “A Moisés keneni nõ ifofasharaito Niospa noko shara õitiro,” ixõ shinãfiaifono Moisés kenenioxõ Niospa ato chaka soaxotiroma ato shara õixiki. 32 ¿Afeskakĩ Niospa ato shara õimamẽ? Ẽ mato yoinõ. Afãfekairoko Jesucristo chanĩmara faifono ato chaka soaxopanã. Askatamaroko Moisés ato yoini keskaraõnoax isharapaikĩ ãto chaka soapaikani Niospa ato shara õinõ. Akka Moisés yoinioxõ Niospa ato chaka soaxotiroma. Ẽ mato afara fetsa anã yoinõ. Tokiri fai nẽxpakĩa rakano finõpai akiki nõ otisikainãi nõ paketiro. Nãskarifiakĩ Jesús finõpaiyaifãfe chanĩmara fakanima afe nĩpãxakakĩma. Akka nã yorafo oa nõ tokiriki otisikai paketiro keskarafo. Nãskakĩ Jesús finõpaikakĩ shinãchakatirofo. Akka tsõa Jesús finõtiroma. 33 Nãnori Isaías Niospa meka yoikĩ kirika keneyoni iskafakĩ:
Nikakapo, judeofãfe ãto pexe rasi ano Niospa tokiri keskara nĩchixii yorafo akiki otisikĩ shinãchakaxinõfo. Nã tokiri efapaki yorafo otisikani paketirofo. Akka nãskarari nã Jesucristo chanĩmara faafo tiikai paketirofoma. Anã shinãchakakanima,
ixõ Jesúsnoa Isaías kirika keneni. Akka Jesús nã tokiri efapa keskarakõi.