12
Ndø quengøpøcta'i Jesús
Y yøti tø øjtzi como si fuera tø vo'cøvitu'yajpa sone pø'nis tø isindzi'yajupø'is jujche va'cø tø va'ṉjajmoya; por eso como va'cø ndø tzac aunque tiyø tzømi, jetse hay que va'cø ndø tzac aunque tiyø ji'n tø yac tzøquipø'is vøjpø tiyø. Y tiene va'cø ndø tzactamø mumu yatzitzoco'yajcuy yøticøtoya tø yaj quecpapø'is. Como si fuera tø po'is qui'psispase, jetse con pasencia va'cø ndø tzøc como Diosis syunbase, jana ndø nindu'yaye. Y ndø tzøcta'i cuenda mø'chøqui Jesús porque je'is ñøcøtzo'tzu ndø va'ṉjajmoṉguy; y je'is tø yac vø'ajoctujcapya ndø va'ṉjajmoṉguy. Jesusis tyon toya cruzcøsi, pero ja chøjcay cuenda aunque cyotza'ayajpapøna'ṉete jetse va'cø cya' yatzita'mbø pøn yaj ca'yajpase. Jesusis tyonu porque myusu que jøsi'cam maṉba casøyi, y yøti Diosis chø'naṉgø'mø po'csu aṉgui'mguy pocsucu'yomo.
Qui'pstamø jujche ñømaṉ pasencia ndø Comi'is cuando yac isyaj toya cojatzøquita'mbø pø'nis. Como je'is ñøman pasencia, muspa mi nømaṉdaṉgue't pasencia mijtzi va'cø jana mi i'nbø'tamø ni jana mi myaya'ndamø. Nø mi ṉgoquiptam mi ⁿvin ndø tøvø'ajcuji'nda'm va'cø jana mi ṉgojapa'jtamø. Pero ni jutipø mijtzomda'm ja otøc yaj ca'tøji cuando mi yacsutzøctandøju ji'n mi ṉgyojapa'te ancø. Parece que mi ⁿjajmbø'tamu'am mi nchajmatyamupø Diosis como 'yunese; nømu:
Ø mi une, tzøjcay cuenda cuando ndø Comi'is mi ṉgyastigatzøcpa ticøtoya nø mi ṉgyastigatzøjcu.
Y cuando mi ⁿ'yojnapya, u mi ⁿmyaya'u.
Porque o'ca tø sunba ndø Comi'is, tø castigatzøcpa;
y o'ca tø pøjcøchoṉba 'yunese, como si fuera tø nacspa.
Entonces tiene que va'cø mi ndondamø cuando mi ṉgyastigatzøctamba ndø Comi'is. Porque cualquierapø jata'is tiene que va'cø ñacs 'yune o'ca ji'n cyøma'nøy 'yote. Pero o'ca Diosis ji'n mi ṉgyastigatzøctame como si fuera une ndø nacspase, cuando ji'n mi 'yondemandame, entonces ji'ndyet mi mero je'is 'yune, eyapø'sti mi 'yune. Como jujche ndø cøna'tzøtyam ndø janda nascøspø cuando tø nacstamu, jetseti más vøjø va'cø ndø cøna'tzøy ndø Janda tzajpombø va'cø tø quena. 10 Porque nascøspø ndø janda'is tø nacsyajpana'ṉ usa'n horati como ñe qui'psyajpase que vøjø, pero Diosis como si fuera tø nacspa va'cø tø it más vøjø, masanbø va'cø tø tzø'tyamø como ñe'c masanbøte. 11 Pues cuando nø tø castigatzøctøju'øc, misma hora ji'n tø it vøjø, tø maya'pa. Pero jøsicam cuando cøjtu'cam castigo, ndø tzøcpa más vøjpø tiyø y contento tø itpa.
Tiene que va'cø ndø cøna'tzøy Diosis 'yote
12 Como cuando mochi'ajyajpa ndø cø' y ndø coso tiene que va'cø tø pømipøctamø, jetsetique't o'ca mochi mi va'ṉjajmoṉgutya'm tiene que va'cø mi mbyømipøctangue'ta. 13 Y seguitzøctamø viyuṉbø tu'ṉomo va'cø jana quecyaj ti jana va'ṉjajmoyajpapø, jetse cotzoṉdam maya'yajpapø va'cø pyømipøcyajø.
14 Qui'psta'm møchøqui va'cø mi ijtam vøjø mumu pønji'ṉ, y ijtam masanbø. Porque ni i'is ji'n ma is Dios o'ca ji'n it masanbø. 15 Tzøjcaytam cuenda mumu mijta'm va'cø mi nbøjcøchoṉdam Diosis mi nchi'tambapø tiyø ñe'c vyø'ajcupit, va'cø jana it ni ti qui'syca'cuy. Como cuando tumbø tacapya ta'nø'is ñøctøjcøpya vi'jcuy y yac taca'yajpø'pase mumu vi'jcuy, jetse tucpa pøn. O'ca tumbø pø'nis ñø'itpa yatzipø qui'psocuy y entonces mumu pøn jetseti tucpa, yatzi'ayajque'tpa qui'psocuy, pero u mi ndzøctam jetse. 16 Tzøctam cuenda ni i'is jana myøtzi nø'it yomo, y ni i'is jana cyonoc aunque tiyø Diosis ñe' como Esau'is cyonojcayuse. Porque Esau'is nøjay myuqui que jet muspa aṉgui'm ñe'c 'yatzi'is pyartecøsi na's tum nacti va'cø chi' vi'jcuy myuqui'is. 17 Y mi mustamba como jøsi'cam Esau'is syunjo'yu va'cø cyømasa'nøy jyata'is, pero jyata'is ja cyømasa'nøyø. Aunque cyøvo'uti'am, y mye'tzjo'yu jujche va'cø pyøcvitu'ø atzipø'is cuenda pero ja musam pyøcvitu'ø.
18 Porque mitz ja mi nu'ctam mismo cotzøjcø'mø nu'cumø Moisés. Jic cotzøc nascøspø cotzøctite. Pero nømna'ṉ ñemu jic cotzøc, yøjcajpø'nømu y pi'tzø'ajnømu y poy pømipø sava. 19 Y mu'nømu y myañaj møjipø ote; pero myañaju'is je ote vya'cayaju va'cø jyana o'nøyaja'm. 20 Porque ña'chaj ote y tzu'ṉyaju jiṉø, porque aṉgui'mdøju va'cø jana pi'quis cotzøc ni pø'nis ni copø'nis. Aunque i'is pi'quispa, aunque sea pø'nis, sea copø'nis, tiene que va'cø pyu'ṉga'tøjø tza'ji'ṉ, o si no, va'cø vyotztøjø votztøcji'ṉ. 21 Y como na'tzcupø ti nø tyujcu, nøm Moisés: “Vøti nø'ø na'tzcomø'nu hasta nø'ø søtøjtu”.
22 Pero yøti mitz ja mi nu'ctama'm jic cotzøjcø'mø, sino Sión gotzøjcø'mdi mi ñu'ctamu, ijtumø quenbapø Diosis cyumguy; tzajpombø Jerusalén gumguyete. Y jiṉ ityaj vøti angeles ji'n musi'csye'ṉom ndø maṉgopa'tø tu'myajupø va'cø cyøna'tzøyaj Dios. 23 Jiṉ ityajque'tu tu'myajupø Diosis 'yune ityajupø'is ñøyi jachø'yupø lista'om tzajpomo. Y jendi itque't Dios aunque i cyøme'tzpapø'is cyojaji'n. Jendi ityajque't vyø'om putyajupø pø'nis 'yespiritu vøjøtzøcyajupø. 24 Y jendi itque't Jesús tø cø'ondamupø'is va'cø tø tzøjcay jomepø contrato va'cø tø tzi'tam vøjpø tiyø. Jendi itque't Jesusis ñø'pin yøjpø'upø. Y je'is ñø'pin jyøtpø'u va'cø chøc vøjpø tiyø tø øtzcøtoyata'm. Abejlis ñø'pin jyøtpø'que'tu, pero ji'n tø yaj cotzoc je'is.
25 Tzøj cuenda va'cø mi ṉgøma'nøtyam nø mi ⁿ'yo'nøndyam Diosis. Porque o'ca jicø ja cyotzocyajø porque ja cyøma'nøyajø cuando nascøspø pø'nis 'yo'nøyaju; entonces cuando tzajpombø'is tø o'nøtyamba y ji'n ndø cøma'nøtyame, más peor ji'n ma tø cotzoctame. 26 Ya'møc cuando Dios vejvejneyu Sinaí cotzøjcøsi, mics nas. Pero yøti chamu'am que mati micsque't ijtuse nas y tzap. Nømu Dios: “Tum nactøc ma'ṉbø yac mics ijtuse nasacopac, pero ji'n na's san nasti ma micsi, mati micsque't tzap”. 27 Cuando nømu: “Tumnactøc”, jetse ndø cønøctøyøpa que mumu yajpapø tiyø lo que jyomejcupø Diosis maṉba yac jøcø'i, y maṉba tzø'y na's ji'n yajepø nuṉca. 28 Como Diosis tø tzi'tamba itcuy ñe'c aṉgui'mbamø que ni i'is ji'n musipø yajø, por eso hay que va'cø tø tzi' cuenta que Diosis chøcpa vøjø tø øtzcøtoya. Por eso muspa ndø yosay Dios como syunbase ñe'cø y va'cø ndø cøna'tzøy Dios y va'cø ndø na'ndzø. 29 Porque Dios ndø va'ṉjambapø juctyøcsepøte, pyoṉbø'papø'is aunque tiyø.