9
Tzojpombø masandøc y nascøspø masandøc
Entonces como vi'na ijtusena'ṉ aṉgui'mguy, ijtuna'ṉ aṉgui'mguy jujche va'cø cyøna'tzøyaj Dios, y ijtuna'ṉ nascøspø masandøc nacapø. Y ijtuna'ṉ metzcuy cuarto. Y vinbatcuy cuarto'omo ijtuna'ṉ no'a po'cscuy, ijtuna'ṉ mesa, y mesacøs ijtuna'ṉ cyømasa'nøyupø pan. Jic cuarto ñøjayajpana'ṉ masanbø cuarto. Y más jojmo tucu vo'tecøtu'maṉ ijtuna'ṉ eyapø cuarto ñøjayajpana'ṉ más masanbø cuarto. Y je'tom ijtuna'ṉ masanbø mesa oropø yac jo'cøyajpapøcøs pomo, ijtuna'ṉ caja puro oro cønecsøyupø; je'tom cyotyajpana'ṉ Diosis cyontrato. Y caja'omo itque'tutina'ṉ oro tzica 'yaṉnecpapø'om maná cu'tcuy. Itque'tutina'ṉ caja'om Aaro'nis cyutacus oyupø cøvo'me, y itque'tutina'ṉ tza'ta'mbø tabla y jetcøs jachø'yuna'ṉ aṉgui'mguy. Y cajacøs ityajuna'ṉ sø'ṉyajpapø angeles chøqui como seña que myøja'ṉombø Dios jen itpa, y cyømøṉdzøjcayajpana'ṉ syaji'ṉ caja'is 'yaṉmucsø yajpamøna'ṉe cyoja. Pero jetseta'mbø tiyø ji'n mus ndø cøyin ndzam yøti.
Entonces cuando vøjøtzøcyajtøjumna'ṉ jetse, tøjcøyajpana'ṉ pane tumdum jama vinbatcuy masanbø cuarto'omo va'cø chøcyaj cøna'tzø'yocuy. Pero más masanbø cuarto'omo tøjcøpyana'ṉ más myøja'ṉombø pane tyumgø'y tumdum amepit. Ñøtøjcøpyana'ṉ copøn nø'pin va'cø cyoyojay ñe cyoja y eyata'mbø pø'nis cyojata'm. Jetse tø yac mustamba Masanbø Espiritu Santo'is que ji'na'n mus tøjcøyaj aunque iyø más masanbø cuarto'omo mientras que ijtutøc vinbø masandøc nacapø. Pues jetse jic masandøjcomo chøcyajuse señatite como jujche Cristo'is chøjcuse, y jetse it yøti. Chi'ocuyajpa chi'ocuy y yaj ca'ayajpa pø'nøcuy Dioscøtoya, pero ji'n ndø qui'psi seguro o'ca yaj ndø coja aunque ndø tzøc jetsepø cøna'tzø'ocuy. 10 Porque aṉgui'myajtøjuse, puro na's ndø siscøtoyapøtite. Aṉgui'myajtøju ti va'cø cyu'tyajø, 'yucyajø, jujche va'cø cyøtze'yaj vyin. Pero na's jetsena'ṉ aṉgui'myajtøjuse va'cø chøcyajø hasta que Diosis cyacpø'u jetspø aṉgui'mguy.
11 Pero yøti minu'am Cristo myøja'ṉombø panete y más vøjpø ti chøcpa tø øtzcøtoya; y jetse yøti it más vøjpø aṉgui'mguy. Porque Cristo yospa más myøja'ṉombø y más vøjpø masandøjcomo, ji'ndyet pø'nis chøjcupø'omo; porque ji'ndyet nascøspø. 12 Ni ji'ndyet chivu'is ñøpin ñøtøjcøjayu, ni ji'ndyet vacas une'is ñø'pin ñøtøjcøjayu; sino ñe' ñø'pin ñøtøjcøjay tumnac más masanbø cuarto'omo; jetse tø jupyujtamu mumu jamacøtoya. 13 Porque cyøyøjøyajpana'ṉ toro ñø'pinji'ṉ y chivu nø'pinji'ṉ pøn cøyu'cøyajupø ca'upøji'ṉ. Y poṉbø'yaj vacas une hasta que jamdi ma chø'y. Y je'is jyam ñuṉyaj nø'cømø y jetji'ṉ va'cø cyømasa'nøyajø cyøyøjøyajque'tpana'ṉ pøn va'cø cyøvajcøyajø, pero vingøstite. 14 Pero Cristo'is chi'ocuyaj vyin Dioscøsi jana cojapø; ji'n yajepø Espiritu'is cyotzoṉu. Ñe ñø'pinji'ṉ je'is tø yaj cøvajcøjapya ndø qui'psocuy va'cø ndø musø que ja it ndø coja. Entonces o'ca copø'nis ñø'pinis tø cøvacpa vingøsi, entonces más vøjpø tiyøte que Cristo'is ñø'pi'nis tø yaj cøvajcøjapya ndø tzocoy va'cø jana ndø tzøc tocoy ndø vin, sino va'cø ndø cøna'tzøy quenbapø Dios.
15 Y por jetcøtoya yøti Cristoji'ṉ tujcu jomepø contrato, porque Cristo o ca'e va'cø cyoyojayaj pø'nista'm cyoja chøcyajupø cuando ijtu'cna'ṉ vi'napø contrato. Por eso Cristo o ca'e va'cø mus pyøjcøchoṉyaj erejencha mumu jamacøtoya mumu pø'nis lo que Diosis vyejayajupø. Je erejencha Diosis chamdzi'upøte ya'møc. 16 Y o'ca aunque i'is chamdzi'u tzacpa i'is maṉba ñøtzø'y lo que ñø'ijtupø cuando ca'pa; entonces je'is ji'n pyøjcøchove hasta que ca'pa cyomi, jicsye'tøc pyøcpa. 17 Jetse lo que chamdzi'u tzajcupø, eyapø'is pyøjcapya solamete después que ca'pa'c vø'ne. Mientras que ijtutøc vø'ne, ji'n pyøqui. 18 Por eso también je vi'ṉapø contrato que Diosis chamdzi'upø, ja yosa hasta que jø'tu nø'pin. Entonces yospana'ṉ. 19 Porque cuando Moisesis chajmayaju mumu pøn aṉgui'mguy jujche va'cø chøcyajø; entonces myojtu vacas une'is ñø'pin, y chivu'is ñø'pinji'ṉ y nø'ji'ṉ y pyøjcu tzapas cøṉupø borrego'is pyøc y hisopo ta'nø; y jetji'ṉ cyøyøjøyaj mumu pøn. Y cyøyøjøcye'tuti aṉgui'mguy libru. 20 Y Moisés nømu: “Yøṉ nø'pin señate que nøm yosu contrato Diosis tø tzi'tamupø”. 21 Y jetseti cyøyøjøcye't nø'pinji'ṉ masandøc y mumu tiyø yosyajpapø cøna'tzø'yocu'yomo. 22 Y aṉgui'mocu'is chamba que casi mumu tiyø cøvajcøpya nø'pinji'ṉ, y o'ca ji'n jyøt nø'pin, ji'n tø cøtocoye.
Ca'u Cristo va'cø tø yac tzu'ṉay ndø coja
23 Entonces nascøspø ti'is tzajpombø'is cyene ñø'ijtayu y je nascøspø tiene quena'ṉ va'cø yaj cøvajcøyø copøn nø'pinji'ṉ; pero mero tzajpombø'is syunba más vøjpø'is ñø'pin. 24 Cristo ja tyøjcøy pø'nis chøjcupø masandøjcomo, porque je masandøc chøcyaju na's va'cø chøjcaṉgøpujtøyajø mero vøjpø masandøc. Sino Cristo tøjcøy mero tzajpomo, y yøti jiṉdi ijtu Diosis vyi'naṉdøjqui va'cø 'yo'nøy Dios tø øtzcøtoyata'm. 25 Y ji'n chi'ocuyaj vyin vøti velta, na's tumnactite. Ji'n chøqui como chøcyajpase myøja'ṉombø pane'is. Porque myøja'ṉombø pane tumdum amepit tøjcøpya más masanbø cuarto'omo nø'pinji'ṉ lo que ji'ndyet je'is ñe. 26 Pero o'ca Cristo tumdum amepi'jna'ṉ tøjcopya tzajpomo ñe' nøpinji'ṉ, entonces vøtinacna'ṉ toya' isu desde que Diosis chøctzo'tz nasacopac. Pero ja chøc jetse, sino yøti cuando nøm tya'ṉbø'u'cam jyama, Cristo tumnacti chi'ocuyaj vyin ndø coja va'cø tø coca'ayø. 27 Y como tumdum pøn tumnacti tø ca'pa, pero jøsi'jcam maṉba tø cøme'tz Diosis ndø cojapit, 28 jetse tum nacti yaj ca'tøj Cristo va'cø yac tzu'ṉay vøti pø'nis cyojata'm. Pero maṉba vøcø mingue'te menajcøsi, pero ji'ndyet va'cø yac tzu'ṉay pø'nis cyojata'm, sino va'cø tø yaj cotzojcoctuctamø nø ndø ⁿjo'ctamu'is.