10
Porque cuando yaj ca'yajpana'ṉ copøn como aṉgui'mdøjuse Moisés, jetse chøjcaṉgøpujtøyaju vøjpø tiyø maṉbapø tuc jøsijcam. Chøcyajpasena'ṉ vi'na, ji'ndyet mero vøjpø. Porque 'yamepit 'yamepit yaj ca'yajpana'ṉ pø'nøcuy cyojacøtoya porque Diosji'ṉna'ṉ sunba ityajø, pero nunca ja mus chi'yaj cuenta seguro o'ca ja itam cyoja. Porque o'ca chi'yajøna'ṉ cuenta que ja itam cyoja, entonces ji'naṉ syeguitzøcyaje va'cø yaj ca'yaj copøn jetse cyøna'tzøyajupø'is Dios. Cuando chøcyajpana'ṉ jetse, jyajmutzøcyajpana'ṉ cyoja 'yamepit 'yamepit. Porque toro nø'pi'nis ni chivu nø'pi'nis nunca ji'n mus yac jøcøjay ndø coja.
Por eso cuando minu'c Cristo nascøsi, ñøjmay Jyata Dios:
Copøn nø'pin y aunque ti tzi'ocuy ja mi sunø,
sino mi ndø yac min como nascøsta'mbø pønse.
Cuando yaj ca'yajpa copøn y pyoṉbø'yajpa cyojacøtoya, entonces ja mi ñchø'y contento jetsepø tzi'tøjcu'is.
Jicsye'c nø'møjtzi: “Jatay Dios, yø'cø ijtøjtzi: jujche mi sunbase mijtzi, øtz listo'tzi va'cø ndzøcø; como ijtuse jacho'yupø libru'omo va'cø jujche ndzøc øjtzi”. Entonces jetse nømu vi'na: “Ja mi sunø copøn nø'pin, ni tzi'ocuy, ni poṉbø'yajupø copøn va'cø mi yac tzu'ṉayaj cyoja. Ja mi ñchø'y contento jetse aunque ijtu aṉgui'mguy va'cø jetse chøcyajø”. Jicsye'c nømgue'tu: “Jatay Dios, yø'cø ijtøjtzi; jujche mi sunbase mijtzi, øtz listo'tzi va'cø ndzøcø”. Jetse nømu va'cø yac jøcø vi'napø aṉgui'mguy y tzø'y jomepø. 10 Y jomepø'omo Jesucristo'is chøc Diosis syunbase, tø yac tzø'tyamu masanbø, porque tumnacti mumu jamacøtoya chi'ocuyaj vyin va'cø tø coca'atyam ndø coja.
11 Pero tumdum Israel pane te'ṉba y tumdum jama chøcpa pyane'ajcuy y vøti yaj ca'yajpa copøn vøti pø'nis cyojacøtoya. Pero jetse nunca ji'n cyøvajcøyaj cyojaji'ṉ. 12 Pero Cristo'is tumnacti chi'ocuyaj vyin va'cø tø coca'atyam ndø coja mumu jamacøtoya y después po'csu Diosis chø'na'ṉomo. 13 Y jeni nø jyo'cu hasta que yac mochi'ajyajtøjpa 'yenemigo y ni tim ji'nam musi'csye'ṉom chøcyajø como si fuera cyøte'nøyuse. 14 Porque tumnacti o chi'ocuyaj vyin va'cø tø yac masa'najtamø va'cø tø yac pujtam vyøjomo Diosis vyi'naṉdøjqui mumu jamacøtoya. 15 Porque jetseti tø tzajmacye'tpa Masanbø Espiritu Santo'is porque vi'na nømu:
Yøcse nøm ndø Comi Dios: 16 Cuando cøjtu'cam jic jama, yø'csepø contrato ma'ṉbø ndzøc pønji'ṉ:
Ma'ṉbø yac musyaj choco'yomo ø aṉgui'mguy
y ma'ṉbø yac jajmutzøcyajø como si fuera jachø'yuse.
17 Y después Masanbø Espiritu Santo nømgue'tu:
Øtz nunca ji'n maṉ ⁿjajmundzøjcayaje cyoja ni yatzitzoco'yajcuy.
18 Y yøti como ndø coja cøtocoyu'am, ji'nam pyena va'cø yaj ca'ayaj copøn ndø cojacøtoya como vi'nase.
Hay que va'cø ndø to'møy Dios
19 Jetcøtoya ø mi ndøvøta'm, como jø'tu Jesusis ñø'pin øtzcøtoya, yøti jana na'tzcuy muspa tø tøjcøtyam Diosis vyi'naṉdøjqui como si fuera tø tøjcøpya más masanbø lugajromo. 20 Muspa tø tøjcøtyam jeni porque quenbapø'is tø aṉvajcatyamu jomepø tøjcøcuy. Ijtupøna'ṉ tucu vo'te va'cø jana tø tøjcøy más masanbø lugajromo y jet aṉvactøju'am cuando ca' Jesús. 21 Y yøti Jesús myøja'ṉombø ndø panete tø coquenbapø'is Diosis tø 'yuneta'm. 22 Por eso tø jajmundzøcta'i Dios vøjpø tzocoji'ṉ y jana na'tzcuy porque ndø va'ṉjamba viyuṉsye como si fuera tø to'møyuse; cøvajcøyupø ndø tzocoji'ṉ va'cø ndø musø que ja it ndø coja, como si fuera cøtze'upø ndø coṉñø vøjpø nø'ji'ṉ. 23 Ndø va'ṉjamda'i viyuṉsye y ndø tzamda'i que ndø mustamba que Diosis maṉba tø tzi'tam vøjpø itcuy, jana tø metzaṉgui'pstama'am. Porque Diosis chamu ti maṉba tø tzi'; y Diosis siempre chøcpa lo que chambase. 24 Hay que va'cø ndø qui'pstamø jujche muspa nay tø cotzoṉdandøjø y va'cø nay tø sundandøjø y va'cø ndø tzøctam vøjpø tiyø. 25 Como siempre va'cø tø tu'mdamø va'cø jana ndø jajmbø'tamø tu'mguy, como veneta'mbø'is jyajmbø'yajpase, ji'nam tu'myaje. En cambio hay que va'cø nay tø tzajmatyandøjø va'cø ndø tzøc vøjpø tiyø, y jet pyenate yøti porque nøm ñu'c jama va'cø min ndø Comi.
26 Porque o'ca ndø musu'am viyuṉsyepø tiyø y todavía ndø ngustopit ndø tzøjca'ṉøpya ndø coja ndø ne'ṉgø, entonces ja itam eyapa maṉba'is tø coca'ay ndø coja. 27 Ni ti más ja itø sino que va'cø tø na'ndzø cuando maṉba min jic jama cuando Diosis maṉba tø cøme'tztam ndø cojaji'ṉ, y qui'sca'pa maṉba poṉbø'yaj 'yenemigo juctyøjcomo. 28 O'ca pø'nis ja yaj copujtay Moisesis 'yaṉgui'mguy, y metzcuy tu'cay pø'nis isyaj que ja yaj coputø, y cyøtza'møyaj aṉgui'mbacøsi, entonces yaj ca'yaju jic pøn, ja tyoya'ṉøyajø. 29 Pero o'ca ja tyoya'ṉøyaj jete, entonces qui'pstam mi ne'ṉgø jujchepø más vøti castigø manba tzi'tøje tum pøn o'ca syaṉgonojcapya Diosis 'Yune, y cyomo'pya aunque tise Jesusis ñø'pin. Jet møja'ṉgojate porque Jesusis ñø'pinji'ṉ chøc Diosis contrato va'cø tø yac masa'najtamø, y jic pøn yac masa'najupøte jic nø'pinji'ṉ. Y también chøquipit cyonocpa jic pø'nis Espiritu Santo tø tzi'papø'is vøjpø tiyø ñe vyø'ajcupit. Por eso tiene que va'cø cyastigatzøctøj más vøti, que menos maṉba cyastigatzøcyaj ja yaj copujtapyapø'is Moisesis 'yaṉgui'mguy. 30 Porque ndø mustamba que ndø Comi nømu: “Ø ne'c ma'ṉbø ṉgastigatzøcyaje; ma'ṉbø ndzi'yaj cyoyoja”. Y emøc nømgue'tpa que ndø Comi'is manba cyøme'chaj ñe 'yune cyojaji'ṉ. 31 Por eso tø na'tzpa va'cø tø quec quenbapø Diosis cyø'omo.
32 Pero jajmutzøctamø como jujche tujcuse cøjtupø jama cuando jometøc nu'cu'øc sø'ṉgø mi ndzoco'yomda'm. Jicsye'c vøti mi ndzi' pømi va'cø mi ndondamø cuando mi istam toya mi ⁿyacsutzøctandøjumø. 33 Hay veces mi syijcayaju y mi ndyopo'o'nøyaju aunque i'is vyi'naṉdøjqui. Y mi ⁿyacsutzøcyaju y hay veces oyu mi mba'jtam mi ndøvø cuando jetse nø yacsutzøcyajtøjupø. 34 Porque mi ndoya'ṉøtyamu somyajtøjupø, y cuando mi ṉgyøpøctandøju mumu tiji'ṉ mi nø'ijtamupøji'ṉna'ṉ, mi ṉgyasøtyamu. Porque mi mustamba mi ne'ngø que mi nø'ijtam tzajpomo más vøjta'mbø tiyø ji'n yajepø nunca. 35 U mi i'nbø'tam mi ⁿvin, jajmutzøcta Dios. Y jetse maṉba mi mbøjcøchoṉdam vøjpø tiyø mø'chøqui como que mi ṉgoyoja. 36 Pero tiene que va'cø mi ndondam aunque tiyø pasencia'ajcupit, y va'cø mi ndzøctam como Diosis syunbase. Entonces maṉba mi mbøjcøchondam lo que Diosis mi nchamdzi'tamuse. 37 Porque it Diosis 'yote jachø'yopø, nømba:
Jø'nøti maṉba mini maṉbapø mini, que ji'n maṉ ya'e.
38 Pues chøcpapø'is ø aṉgui'mguy maṉba quen vya'ṉjajmocupit, pero o'ca chacpa vya'ṉjajmocuy, øtz ji'n maṉ sun jetsepø. 39 Pero tø øtzta'm ji'n tø jetseta'm, uy ndø ndzactam ndø va'ṉjajmoṉguy, porque chacyajpapø'is maṉba tocoyaje. Pero ndø va'ṉjamdamba ndø Comi va'cø tø cotzoctamø va'cø tø quendam mumu jamacøtoya.