1 Hué dan ni̱ nahuin yuꞌ gaꞌi̱ mil ni ngüi̱ rian huaj Jesús. Ni̱ da run ꞌngo̱ run ango ni sij.

Ni̱ gaxi̱ꞌi Jesús gaꞌmi síꞌ. Ni̱ gataj sini síꞌ rian ni tsínj nicoꞌ síꞌ:

―Ga̱ cuidado ni é re̱ꞌ nga̱ si-levadura ni tsínj fariseo. Daj si tsínj digyaꞌ yunꞌunj huin ni sij. Nitaj si ꞌyaj ni sij da̱j rúnꞌ aꞌmi ni sij. 2 Si̱ gaꞌue ga̱ri hui̱ ni ngüi̱ ꞌngo̱ ni nuguanꞌ mánj. Ni̱ si̱ gaꞌue ga̱ri hui̱ ni ngüi̱ si ꞌyaj ni sij mánj. Sani̱ hua ꞌngo̱ güi, ni̱ na̱xiraꞌ daranꞌ ni nuguanꞌ gari hui̱ ni ngüi̱ aj. 3 Hué dan ni̱ daranꞌ si gaꞌmi a ni é re̱ꞌ rian hua ru̱miꞌ, sani̱ gu̱nun ni ngüi̱ ni nuguanꞌ daj rian hua xigui̱n yanꞌa̱n. Ni̱ daranꞌ ni nuguanꞌ gaꞌmi hui̱ ni é re̱ꞌ ngaa naránj ni é re̱ꞌ rian ducuá re̱ꞌ ngaa gaꞌmi hui̱ ni é re̱ꞌ, ni̱ ga̱guaj ni sij xe̱ꞌ gu̱nun daranꞌ ni ngüi̱ aj. ―Daj gataj Jesús.

4 Ngaa ni̱ gataj Jesús gunun ni sij:

―Ni̱ huin ni é re̱ꞌ ni tsínj nicaj dugüiꞌ ngāj. Ni̱ ataj snanꞌān gu̱nun ni é re̱ꞌ sisi̱ si̱ guxuꞌuiꞌ ni é re̱ꞌ rian ni tsínj ga̱ꞌue da̱gahuiꞌ nnee̱ cúj néꞌ. Ngaa síj ni̱ nitaj ango si gui̱ꞌyaj ni sij nga̱ néꞌ ga̱ mánj. 5 Sani̱ ga̱tā gu̱nun a ni é re̱ꞌ u̱n sin ri̱an gu̱xuꞌuiꞌ ni é re̱ꞌ: Hué gu̱xuꞌuiꞌ ni é re̱ꞌ rian Yanꞌanj xa̱ngaꞌ. Daj si ngaa ga̱huiꞌ ni é re̱ꞌ, gui̱ꞌyaj Yanꞌanj, ni̱ ga̱taj Yanꞌanj u̱n ngüi̱ ga̱nꞌanj rian yanꞌa̱n. Ngaa ni̱ hua si xi̱ꞌi xuꞌuiꞌ ni é re̱ꞌ rian Yanꞌanj anj.

6 ’Xa̱ngaꞌ aneꞌ u̱nꞌunꞌ xataj le hui̱j sanꞌanj moneda aj. Sani̱ nitaj si ni̱ꞌyun ruhua Yanꞌanj go̱ꞌngo ni xuj mánj. 7 Hué daj nga̱ ni é re̱ꞌ, ni̱ aya Yanꞌanj daꞌ go̱ꞌngo hueé chra̱ ni é re̱ꞌ. Xiꞌí daj ni̱ si̱ guxuꞌuiꞌ ni é re̱ꞌ mánj. Daj si huaj níꞌyanj ni é re̱ꞌ rian ni xataj aj. ―Daj gataj Jesús gunun ni sij.

8 Ngaa ni gataj Jesús:

―Ataj snanꞌān gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ daranꞌ ni tsínj na̱taꞌ sisi̱ nicoꞌ ni sij yūnj rian ni ngüi̱, ngaa ni̱ na̱tāj rian ni ángel nne nga̱ Yanꞌanj sisi̱ tsínj nicoꞌ manꞌānj huin ni sij. 9 Sani̱ daranꞌ ni tsínj naꞌuej ruhua na̱taꞌ rian ni ngüi̱ si nicoꞌ ni sij manꞌānj, ni̱ naꞌue na̱tāj rian ni ángel nne nga̱ Yanꞌanj sisi̱ tsínj nicoꞌ manꞌānj huin ni sij mánj.

10 ’Ga̱ꞌue gui̱nicaj Yanꞌanj ꞌngo̱ niman nico xiꞌí ni ngüi̱ ga̱ꞌmi quij rian daꞌníj ni ngüi̱ huin manꞌānj. Sani̱ si̱ gui̱nicaj Yanꞌanj niman nico xiꞌí ni ngüi̱ ga̱ꞌmi quij xiꞌí Espíritu Santo mánj.

11 ’Ni̱ ngaa ni̱caj ni sij ni é re̱ꞌ ga̱nꞌanj án re̱ꞌ si-nuhui ni tsínj israelita nga̱ rian güesi̱ nga̱ rian ni tsínj nicaj sun, ngaa ni̱ si̱ gahuin ruhua á re̱ꞌ si da̱j ga̱taj á re̱ꞌ ngaa na̱chinj snanꞌanj ni sij ni é re̱ꞌ mánj. 12 Daj si ngaa gui̱sij hora ga̱ꞌmi a ni é re̱ꞌ, ni̱ di̱gyán manꞌan Espíritu Santo si ga̱ꞌmi a ni é re̱ꞌ rian ni síꞌ. ―Daj gataj Jesús gunun ni tsínj nicoꞌ sij.

13 Ngaa ni̱ gataj ꞌngo̱ tsínj niquinꞌ scanij ni ngüi̱ gunun Jesús:

―Maestro, ga̱taj re̱ꞌ gu̱nun jnān si gu̱raꞌ daꞌaj sij si dunáj chrej nu̱ngüej únj. ―Daj gataj tsínj daj.

14 Ngaa ni̱ gataj Jesús:

―Jnánj néꞌ, u̱n sin huin ani ruhuá re̱ꞌ sisi̱ ga̱huin manꞌānj tsínj gui̱ꞌyaj yya scanij ni é re̱ꞌ únj. Ni̱ u̱n sin huin ni̱ ga̱ꞌmī xiꞌí rasu̱n hua rian nu̱ngüej jnánj re̱ꞌ, ruhuá re̱ꞌ únj. ―Daj gataj Jesús.

15 Ngaa ni̱ gataj Jesús gunun ni ngüi̱:

―Ga̱ cuidado ni é re̱ꞌ sisi̱ si̱ gahuin xicoj ruhua ni é re̱ꞌ nga̱ ni rasu̱n mán chruhua xungüi̱ nan mánj. Sisi̱ gui̱riꞌ néꞌ nico ni rasu̱n ga̱huin siꞌyaj néꞌ, ni̱ sé ni rasu̱n daj gui̱ꞌyaj si xa̱caj néꞌ ꞌngo̱ chrej sa̱ꞌ mánj. ―Daj gataj Jesús.

16 Ngaa ni̱ nani Jesús ꞌngo̱ cuento si digyán sij rian ni ngüi̱. Ni̱ gataj sij:

―Hua ꞌngo̱ tsínj xuruꞌue. Ni̱ sa̱ꞌ ni̱nꞌ ruhua gaꞌuej xina̱ sij. 17 Ngaa ni̱ gani ruhua tsínj xuruꞌue daj: “Da̱j gui̱ꞌyā, ni̱ nitaj rian na̱ra sa̱ꞌāj ni rasu̱n nan mánj.” Daꞌngaꞌ daj gani ruhua sij. 18 Hué dan ni̱ gataj sij gunun manꞌan sij: “Hua niꞌīnj da̱j gui̱ꞌyā. Ga̱ꞌnē ni si-gu̱rūj, ni̱ na̱guiꞌyaj xa̱chij ru̱huaꞌ yūnj angoj. Ni̱ na̱ra sa̱ꞌāj daranꞌ ni si gui̱riꞌīj nga̱ daranꞌ ni rasu̱n mán nej. 19 Hué dan ni̱ ga̱tā gu̱nun nimānj sisi̱ ma̱n nico ni rasu̱n daj riānj. Ni̱ gui̱si gaꞌi̱ yoꞌ. Ni̱ ga̱ꞌue na̱ranj ruhuāj, ni̱ xa̱j, ni̱ go̱ꞌōj nej. Ni̱ ga̱ꞌue ga̱huin nia̱ꞌ ruhuāj nej. Daj ga̱tā gu̱nun nimānj.” Daj gani ruhua tsínj xuruꞌue daj. 20 Sani̱ gataj Yanꞌanj gunun sij: “Tsínj ni̱ꞌyun huín re̱ꞌ. Hué gue̱ ni̱ nan ga̱huiꞌ re̱ꞌ. Ni̱ u̱n sin siꞌyaj ga̱huin si nara sa̱ꞌ re̱ꞌ, ruhuá re̱ꞌ únj.” Daj gataj Yanꞌanj. 21 Daꞌngaꞌ daj ga̱huin gui̱ranꞌ tsínj riꞌ nico ni rasu̱n ngaa huin-ínꞌ güenda urin manꞌan sij. Ni̱ niqui niman sij rian Yanꞌanj si nitaj ni rasu̱n sa̱ꞌ nicaj sij güenda Yanꞌanj mánj. ―Daj gataj Jesús.

22 Hué dan ni̱ gataj Jesús gunun ni tsínj nicoꞌ sij:

―Xiꞌí daj ga̱tā gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ si̱ gahuin ruhua ni é re̱ꞌ nga̱ si xa̱ ni é re̱ꞌ gui̱man ni é re̱ꞌ mánj. Ni̱ si̱ gahuin ruhua á re̱ꞌ nga̱ atsij gu̱nun ni é re̱ꞌ nej. 23 Niꞌi ni é re̱ꞌ sisi̱ hua ni̱ꞌnaꞌ néꞌ, guiꞌyaj Yanꞌanj. Ni̱ sisi̱ hué daj huin, ni̱ nucuaj Yanꞌanj gui̱ꞌya sisi̱ hua si xa̱ néꞌ nej. Ni̱ guiꞌyaj Yanꞌanj nnee̱ cúꞌ. Ni̱ sisi̱ nucuaj Yanꞌanj guiꞌya nnee̱ cúꞌ, ni̱ ga̱ꞌue ri̱qui sisi̱ hua si-ganꞌ néꞌ nej.

24 ’Ni̱ꞌyaj ni é re̱ꞌ ni xaca̱. Nitaj si unu̱n xuj nna̱. Ni̱ nitaj si ri xuj nna̱ nej. Ni̱ nitaj si-gu̱ru xuj nej. Sani̱ aꞌuiꞌ Yanꞌanj si xa xuj. Ni̱ níꞌyanj doj ni é re̱ꞌ daj nga̱ ni xataj nej aj. 25 Ni̱ ga̱ꞌue ga̱huin xa̱can ni é re̱ꞌ doj xiꞌí si na̱ni ruhua ni é re̱ꞌ níꞌ. Si̱ gaꞌue mánj. 26 Hué dan ni̱ sisi̱ si̱ gaꞌue gui̱ꞌyaj á re̱ꞌ nuguanꞌ le doj, ni̱ da̱j ga̱ꞌue gui̱ꞌyaj á re̱ꞌ nuguanꞌ nico doj, ruhua á re̱ꞌ únj.

27 ’Ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ da̱j achij yaj lirio. Nitaj si ꞌyaj sun yaj. Ni̱ nitaj si huaꞌa yaj yuꞌuej nej. Sani̱ atā gu̱nun ni é re̱ꞌ sisi̱ hua nia̱ꞌ ni̱nꞌ ruhua yaj daj, daj nga̱ tsínj gu̱ꞌnaj Salomón ngaa gunu̱n síꞌ atsij sa̱ꞌ ni̱nꞌ ruhua. 28 Ni̱ yya̱j ni̱ ma̱n coj riqui quij. Ni̱ aꞌyoj ga̱ri yanꞌa̱n ni sij coj daj. Ni̱ ga̱ca-áꞌ. Ni̱ sisi̱ Yanꞌanj ꞌyaj sisi̱ hua nia̱ꞌ ni coj, ni̱ huaj ni̱nꞌ ruhua riqui-íꞌ si-ganꞌ ni é re̱ꞌ nej. Sani̱ huin ni é re̱ꞌ ni tsínj xuman do̱j ruhua niꞌyaj Yanꞌanj.

29 ’Hué dan ni̱ si̱ gahuin ruhua á re̱ꞌ nga̱ si xa̱ á re̱ꞌ nga̱ si go̱ꞌo ni é re̱ꞌ mánj. Ni̱ si̱ guiriun ruhuá re̱ꞌ mánj. 30 Daj si hué xiꞌí ni rasu̱n nan huin si nani ruhua ni ngüi̱ nitaj si xuman ruhua niꞌyaj Yanꞌanj. Sani̱ niꞌi chrej ni é re̱ꞌ u̱n rasu̱n achin rian án re̱ꞌ. 31 Sani̱ na̱noꞌ sini a ni é re̱ꞌ sisi̱ ni̱caj Yanꞌanj sun niman án re̱ꞌ. Hué dan ni̱ ri̱qui Yanꞌanj daranꞌ rasu̱n nan rian án re̱ꞌ nej.

32 ’Rúnꞌ huin ꞌngo̱ xiꞌninꞌ xachij dugumīj da̱j huin ni é re̱ꞌ. Yuꞌuj daj si̱ guxuꞌuiꞌ ni é re̱ꞌ mánj. Do̱j ni é re̱ꞌ huin, sani̱ hua ani ruhua chrej ni é re̱ꞌ ri̱quij rian nicaj sun-únꞌ ga̱ne ni é re̱ꞌ nga̱-áꞌ.

33 ’Gu̱duꞌue ni é re̱ꞌ siꞌyaj ni é re̱ꞌ. Ni̱ ga̱ꞌuiꞌ ni é re̱ꞌ rian ni ngüi̱ yaco ranꞌ. Ngaa ni̱ ga̱ꞌue gui̱riꞌ a ni é re̱ꞌ ꞌngo̱ nnij sa̱ꞌ rian ga̱ra sa̱ꞌ á re̱ꞌ si-sanꞌanj ni é re̱ꞌ. Ni̱ nitaj si xutu̱ nnij da mánj. Ni̱ sanꞌanj daj huin sanꞌanj nara sa̱ꞌ ni é re̱ꞌ xataꞌ rian nitaj si síj tsínj tu̱. Ni̱ nitaj si na̱huij sanꞌanj da mánj. 34 Daj si rian nara sa̱ꞌ ni é re̱ꞌ siꞌyaj ni é re̱ꞌ, ni̱ hué yuꞌuj daj na̱ni ruhua niman ni é re̱ꞌ nej.

35 ’Da̱j rúnꞌ nanun chru̱n ꞌngo̱ tsínj daj si-ganꞌ sij, ni̱ daꞌngaꞌ daj ga̱ chru̱n ni é re̱ꞌ nej. Ni̱ da̱j rúnꞌ arun ꞌngo̱ tsínj daj yanꞌa̱n chra̱ candil sisi̱ xigui̱n chrej huaj sij, ni̱ daꞌngaꞌ daj gui̱ꞌyaj á re̱ꞌ nej. 36 Ga̱naꞌuij a ni é re̱ꞌ da̱j rúnꞌ ꞌyaj ni si-moso ꞌngo̱ tsínj xuruꞌue. Anaꞌuij ni sij si nu̱man síꞌ ganꞌanj síꞌ rian xacaj ꞌngo̱ tsínj yunꞌunj xa̱na. Ni̱ anaꞌuij ni moso daj sisi̱ na̱ꞌni yoo̱ ni sij rian hueꞌ ngaa gui̱ta raꞌa síꞌ na̱tu síꞌ chruhua hueꞌ. 37 Ni̱ hua ꞌueé rian ni moso daj ngaa nu̱n ruhua ni sij anaꞌuij ni sij ꞌna̱ꞌ niqui tsínj du̱cua daj. Xa̱ngaꞌ ataj snanꞌān gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ ga̱ne ni sij rian mesa gui̱ꞌyaj síꞌ. Ni̱ gui̱ꞌyaj sun síꞌ rian ni sij ga̱ꞌuiꞌ síꞌ si xa̱ ni sij. 38 Ni̱ hua ꞌueé rian ni moso daj sisi̱ nu̱n ruhua ni sij anaꞌuij sij mán ni sij si ya̱nꞌ sa̱ꞌ si guere̱ngaꞌ si ꞌna̱ꞌ niqui tsínj du̱cua daj. 39 Gu̱nun sa̱ꞌ á re̱ꞌ nan. Sisi̱ gui̱niꞌi ꞌngo̱ tsínj ꞌdu̱cua daj u̱n hora ga̱ꞌnaꞌ ꞌngo̱ tsínj tu̱, ni̱ du̱gumi sa̱ꞌ sij ducuá sij. Ni̱ si̱ gaꞌnij sij na̱ꞌni síꞌ ga̱tu síꞌ ducuá sij, gui̱ꞌyaj tu̱ síꞌ mánj. 40 Ni̱ daꞌngaꞌ daj gui̱ꞌyaj a ni é re̱ꞌ ga̱ chru̱n gui̱man án re̱ꞌ. Daj si ga̱ꞌnaꞌ manꞌānj hué gue̱ hora nitaj si ani ruhuá re̱ꞌ huīnj daꞌníj ni ngüi̱. ―Daj gataj Jesús gunun ni tsínj nicoꞌ sij.

41 Ngaa ni̱ nachínj snanꞌanj Pedro Jesús. Ni̱ gataj sij:

―Señor, naní re̱ꞌ cuento nan urin rian ni únj níꞌ. Asi̱ rian daranꞌ ni ngüi̱ sa̱ꞌ. ―Daj gataj Pedro.

42 Ngaa ni̱ gataj Señor:

―Ni̱ hua ꞌngo̱ tsínj nicaj yunꞌunj moso. Ni̱ dugumi sij ni moso daj, guiꞌyaj xuruꞌue. Ni̱ aꞌuiꞌ sa̱ꞌ sij si xa ni síꞌ ngaa ruhua gui̱sij hora xa ni síꞌ. Ni̱ sisi̱ da̱gahuin sa̱ꞌ tsínj daj si-sun sij, ni̱ da̱j gui̱ꞌyaj xuruꞌue daj nga̱ sij, ruhua á re̱ꞌ únj. 43 Ni̱ ga̱ ꞌueé rian tsínj nicaj yunꞌunj moso daj sisi̱ hua ga̱cuij sij ngaa ꞌna̱ꞌ niqui xuruꞌue na̱riꞌ síꞌ sij. 44 Xa̱ngaꞌ atā gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ gui̱nicaj tsínj daj sun du̱gumi sij daranꞌ siꞌyaj xuruꞌue daj, gui̱ꞌyaj síꞌ. 45 Sani̱ sisi̱ ga̱ni ruhua tsínj nicaj yunꞌunj moso daj sisi̱ ga̱huin ran ꞌna̱ꞌ niqui si-xu̱ruꞌue sij, ni̱ gaxi̱ꞌi sij ga̱ꞌuiꞌ sij ni tsínj nga̱ ni yunꞌunj xa̱na dugumi sij, ni̱ gaxi̱ꞌi sij xa na̱saꞌ sij, ni̱ goꞌo na̱saꞌ sij da̱ꞌ gaxini sij. 46 Ni̱ xiꞌí si nun anaꞌuij sij ga̱ꞌnaꞌ si-xu̱ruꞌue sij, ni̱ ga̱ꞌnaꞌ síꞌ hué gue̱ hora nitaj si ani ruhua sij si ga̱ꞌnaꞌ síꞌ. Ni̱ ducu gui̱ꞌyaj síꞌ castigo sij. Ni̱ gui̱ranꞌ sij sayun da̱j rúnꞌ gui̱ranꞌ ni tsínj nitaj si ꞌyaj ga̱cuij, gui̱ꞌyaj síꞌ.

47 ’Ni̱ hua tsínj nicaj yunꞌunj niꞌi si huin ruhua si-xu̱ruꞌue sij gui̱ꞌyaj sij. Sani̱ nun gui̱ꞌyaj sij. Ni̱ nitaj hua xugüi ꞌyaj sij ga̱ꞌnaꞌ síꞌ. Yuꞌuj daj ni̱ ducu du̱guayun síꞌ sij. 48 Sani̱ hua ango tsínj nicaj yunꞌunj. Ni̱ nun niꞌi sij si huin ruhua si-xu̱ruꞌue sij gui̱ꞌyaj sij. Ni̱ sisi̱ gui̱ꞌyaj sij rasu̱n nun ga̱ꞌuej ruhua si-xu̱ruꞌue sij gui̱ꞌyaj sij, sani̱ do̱j ga̱yun sij, gui̱ꞌyaj síꞌ xiꞌí si nun niꞌi sij.

’Ni̱ sisi̱ aꞌuiꞌ nico Yanꞌanj rian ꞌngo̱ tsínj daj, ni̱ huin ruhua Yanꞌanj sisi̱ gui̱ꞌyaj ꞌueé sij nga̱ si gaꞌuiꞌ-íꞌ rian sij. Tsínj nicaj sun nico dugumi sij siꞌyaj Yanꞌanj, ni̱ na̱chinꞌ Yanꞌanj cuenta rian sij sisi̱ du̱gumi sa̱ꞌ ꞌueé sij siꞌyaj síꞌ.

49 ’Yūnj ꞌna̱ꞌ ga̱rūn yanꞌa̱n chruhua xungüi̱ nan. Ni̱ ducu huin ruhuāj sisi̱ hua aca yanꞌa̱n daj. 50 Hua nia̱n si gui̱ranꞌānj ꞌngo̱ sayun nico. Ni̱ ducu ani guitsi ruhua nimānj da gui̱sij gui̱ranꞌānj sayun daj. 51 Gani ruhua á re̱ꞌ sisi̱ ga̱ dinꞌinj rian ni ngüi̱ ngaa gaꞌnāj chruhua xungüi̱, ruhua á re̱ꞌ níꞌ. Sé daj huin mánj. Sani̱ atā gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ gu̱nunꞌ ni tsínj nga̱ dugüiꞌ ni sij, gui̱ꞌyaj si-nu̱guanꞌānj. 52 Ni̱ asi̱j yya̱j ni̱ gu̱nunꞌ u̱nꞌunꞌ ranꞌ ni du̱güiꞌ ꞌngo̱ tsínj daj. Ni̱ gu̱nunꞌ hua̱ꞌnij ranꞌ tsínj nga̱ yahuij ranꞌ tsínj. Ni̱ gu̱nunꞌ hui̱j ranꞌ tsínj nga̱ yaꞌnij ranꞌ tsínj. 53 Ni̱ xiꞌí si-nu̱guanꞌānj, ni̱ gu̱nunꞌ nu̱ngüej chrej tsínj daj. Ni̱ gu̱nunꞌ nu̱ngüej daꞌníj síꞌ nej. Ni̱ gu̱nunꞌ nu̱ngüej nni yunꞌunj xa̱na daj. Ni̱ gu̱nunꞌ nu̱ngüej daꞌníj unj nej. Ni̱ gu̱nunꞌ nu̱ngüej nni chre̱j ꞌngo̱ yunꞌunj xa̱na daj. Ni̱ gu̱nunꞌ nu̱ngüej xacoꞌ unj nej. ―Daj gataj Jesús.

54 Ngaa ni̱ gataj Jesús gunun ni ngüi̱:

―Niꞌi sa̱ꞌ á re̱ꞌ da̱j xacaj ni é re̱ꞌ cuenta. Daj si ngaa guiniꞌi a ni é re̱ꞌ sisi̱ nasíj nga rian atuj güi, ni̱ ataj á re̱ꞌ sisi̱ do̱j, ni̱ ga̱manꞌ. Ni̱ daꞌngaꞌ daj amanꞌ yya. 55 Ni̱ ngaa ahui nane̱ ne̱ꞌ sur, ni̱ ataj á re̱ꞌ sisi̱ do̱j, ni̱ ga̱huin ya̱nꞌan. Ni̱ daꞌngaꞌ daj ga̱huin ya̱nꞌan. 56 Tsínj digyaꞌ yunꞌunj huin a ni é re̱ꞌ. Sa̱ꞌ á re̱ꞌ ruhua á re̱ꞌ, sani̱ ani quij ruhua á re̱ꞌ. Niꞌi a ni é re̱ꞌ xa̱caj á re̱ꞌ cuenta da̱j hua xataꞌ nga̱ da̱j hua rian yoꞌój. Sani̱ nun niꞌi a ni é re̱ꞌ da̱j ꞌyaj Yanꞌanj scanij a ni é re̱ꞌ yya̱j mánj. ―Daj gataj Jesús.

57 Ni̱ gataj Jesús:

―Ni̱ u̱n sin huin ni̱ naꞌue xa̱caj a ni é re̱ꞌ cuenta u̱n nuguanꞌ hua ni̱ca yya únj. 58 Ni̱ sisi̱ hua ꞌngo̱ tsínj ununꞌ nga̱ so̱ꞌ, ni̱ nicaj sij so̱ꞌ ga̱nꞌanj sij ducuasun, sani̱ hué gue̱ chruhua chrej ngaa diaj huaj nu̱ngüej é re̱ꞌ daj, ni̱ hué yuꞌuj daj na̱guiꞌyaj yya nu̱ngüej é re̱ꞌ xiꞌí nuguanꞌ ununꞌ nu̱ngüej é re̱ꞌ. Ni̱ sisi̱ si̱ guiꞌyaj yya nu̱ngüej é re̱ꞌ, ngaa ni̱ ni̱caj síꞌ manꞌán re̱ꞌ rian güesi̱. Ni̱ na̱gaꞌuiꞌ güesi̱ manꞌán re̱ꞌ rian caíde. Ni̱ ga̱ri caíde manꞌán re̱ꞌ ducuaga̱ꞌ. 59 Ni̱ ataj snanꞌān gu̱nun re̱ꞌ sisi̱ nitaj si huaj ga̱hui re̱ꞌ yuꞌuj daj da gui̱sij ga̱nahuij na̱ruꞌue re̱ꞌ daranꞌ gaquinꞌ guiꞌyáj re̱ꞌ, da ni̱ ga̱hui re̱ꞌ aj. ―Daj gataj Jesús gunun ni ngüi̱.