1 Ni̱ hué güi daj ni̱ niquinꞌ ꞌngo̱ ni tsínj rian nne Jesús. Ni̱ nataꞌ ni síꞌ da̱j guiranꞌ go̱ꞌngo ni tsínj ꞌna̱ꞌ estado Galilea rian Jesús. Daj si dagahuiꞌ tsínj gu̱ꞌnaj Pilato. Ni̱ nachej Pilato si-tun manꞌan ni tsínj daj nga̱ si-tun ni xucu dagahuiꞌ ni sij gaꞌuiꞌ ni sij rian Yanꞌanj. 2 Ngaa ni̱ gataj Jesús rian ni tsínj niquinꞌ daj:

―Xiꞌí si daꞌngaꞌ daj guiranꞌ ni tsínj daj, ni̱ daꞌui ni sij doj gaquinꞌ daj nga̱ ango ni ngüi̱ nne estado Galilea, ruhua ni é re̱ꞌ níꞌ. 3 Sé daj huin mánj. Ni̱ atā gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ nitaj si na̱nicaj ruhua ni é re̱ꞌ na̱nicoꞌ a ni é re̱ꞌ Yanꞌanj, ni̱ daꞌngaꞌ daj gui̱ranꞌ a ni é re̱ꞌ nej.

4 ’Ni̱ hua gunun ni é re̱ꞌ sisi̱ gahuiꞌ xi̱nunꞌ hua̱ꞌnij ranꞌ ni ngüi̱ ngaa gane ꞌngo̱ hueꞌ xxi xa̱can gataj xiráj ni ngüi̱ daj xumanꞌ Siloé. Ni̱ daꞌui ni sij doj gaquinꞌ daj nga̱ ni ngüi̱ ma̱n xumanꞌ Jerusalén, ruhua á re̱ꞌ níꞌ. 5 Sé daj huin mánj. Ni̱ atā gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ nitaj si na̱nicaj ruhua á re̱ꞌ na̱nicoꞌ a ni é re̱ꞌ Yanꞌanj, ni̱ daꞌngaꞌ daj gui̱ranꞌ a ni é re̱ꞌ nej. ―Daj gataj Jesús.

6 Ngaa ni̱ nani Jesús ꞌngo̱ cuento digyán sij rian ni ngüi̱. Ni̱ gataj sij:

―Nicaj ꞌngo̱ tsínj daj ꞌngo̱ chrun ayu higo mán riqui doꞌój sij rian ma̱n coj uva. Ni̱ ganꞌanj ni̱ꞌyaj sij sisi̱ ayu higo chra̱-áꞌ. Sani̱ a̱ ꞌngo̱-óꞌ nun guiriꞌ sij mánj. 7 Ngaa ni̱ gataj sij gunun tsínj dugumi coj uva daj: “Ni̱ꞌyaj re̱ꞌ síj hua̱ꞌnij yoꞌ ꞌnāj ꞌna̱ꞌ naꞌuīj chruj higo, sani̱ a̱ ꞌngo̱ nun guirīj mánj. Ga̱ꞌninꞌ náj re̱ꞌ si ꞌyaj chru niquinj rian doꞌój aj.” Daj gataj sij gunun síꞌ. 8 Sani̱ gataj tsínj dugumi yoꞌój daj: “Señor, du̱náj acuánꞌ re̱ꞌ si gui̱niquinꞌ acuanj ango yoꞌ nan. Ni̱ na̱chē yoꞌój, ngaa ni̱ ga̱rāj yoꞌój yaꞌnduj xiꞌij aj. 9 Ni̱ sisi̱ gui̱niquinj ga̱yu higo chraj, ni̱ duguꞌna̱j huaj. Ni̱ sisi̱ nitaj ga̱yu chraj, ni̱ ga̱ꞌninꞌ náj re̱ꞌ nánj.” Daj gataj moso daj gunun tsínj do̱ꞌoj. ―Daj gataj Jesús digyán sij rian ni ngüi̱.

10 Hué dan ni̱ ꞌngo̱ güi naránj ruhua ni ngüi̱ israelita, ni̱ digyán Jesús rian ni ngüi̱ ma̱n chruhua si-nuhui ni síꞌ. 11 Ni̱ nne ꞌngo̱ yunꞌunj xa̱na aꞌnanꞌ, guiꞌyaj ꞌngo̱ nane̱ xi̱ꞌi. Ni̱ guisíj xi̱nunꞌ hua̱ꞌnij yoꞌ achéj nitu únꞌ, ꞌyaj nane̱ xi̱ꞌi daj. Ni̱ naꞌue nu̱cua xiráj únꞌ ga̱che únꞌ mánj. 12 Ni̱ ngaa guiniꞌi Jesús yunꞌunj daj, ni̱ gaquínj sij únꞌ. Ni̱ gataj sij:

―Guisíj nahuín re̱ꞌ, ꞌyaj xiꞌi̱ aꞌnánꞌ re̱ꞌ yya̱j, xicaꞌuīj. ―Daj gataj Jesús.

13 Ngaa ni̱ gutaꞌ Jesús raꞌa sij rian únꞌ. Ni̱ ꞌngo̱ hora daj, ni̱ nahuin ni̱ca xiráj únꞌ. Ni̱ gaxi̱ꞌi únꞌ gaꞌmi sa̱ꞌ únꞌ rian Yanꞌanj.

14 Sani̱ gaꞌman ruhua tsínj aꞌninꞌ chruhua nuhui xiꞌí si nahuin yunꞌunj xa̱na daj ꞌngo̱ güi naránj ruhua ni sij, guiꞌyaj Jesús. Ni̱ gataj tsínj daj gunun ni ngüi̱:

―Hua hua̱tanꞌ güi gui̱ꞌyaj sun néꞌ go̱ꞌngo semana. Ngaa ni̱ ga̱ꞌnaꞌ á re̱ꞌ ni güi daj na̱huin a ni é re̱ꞌ. Ni̱ sé güi naránj ruhua néꞌ ga̱ꞌnaꞌ ni é re̱ꞌ na̱huin a ni é re̱ꞌ mánj. ―Daj gataj tsínj aꞌninꞌ daj.

15 Ngaa ni̱ gataj Señor Jesús:

―Sa̱ꞌ á re̱ꞌ, ruhua á re̱ꞌ. Sani̱ ani quij ruhua á re̱ꞌ. Tsínj digyaꞌ yunꞌunj huin a ni é re̱ꞌ. Nitaj si na̱chi go̱ꞌngo ni é re̱ꞌ dán re̱ꞌ sicuj nga̱ dán re̱ꞌ urruj yuꞌuj numi xuj ga̱nꞌanj do̱goꞌo a ni é re̱ꞌ nnee xuj güi naránj ruhua á re̱ꞌ míꞌ. 16 Ni̱ yunꞌunj xa̱na nan huin daꞌníj xíꞌ gu̱ꞌnaj Abraham. Ni̱ síj xi̱nunꞌ hua̱ꞌnij yoꞌ numij sichre Satanás únꞌ. Ni̱ nu̱nj si güi naránj ruhua néꞌ huin güi yya̱j, sani̱ daꞌui néꞌ jna̱chri néꞌ manꞌan únꞌ raꞌa sichre Satanás. ―Daj gataj Jesús gunun tsínj aꞌninꞌ daj.

17 Ni̱ ngaa guisíj gaꞌmi sij daj, ni̱ gahuin na̱ꞌaj ni tsínj ununꞌ nga̱ sij. Sani̱ gahuin nia̱ꞌ ruhua daranꞌ ni ngüi̱ ngaa guiniꞌi ni sij ni si sa̱ꞌ ꞌna̱ꞌ xataꞌ, guiꞌyaj Jesús.

18 Ngaa ni̱ gataj Jesús:

―Da̱j hua rian nicaj sun Yanꞌanj, ruhua á re̱ꞌ únj. 19 Hué dan ni̱ da̱j rúnꞌ achij ca̱n cuej nasa huaj. Ni̱ dagamanꞌ ꞌngo̱ tsínj daj riqui yoꞌój. Ni̱ xi̱raꞌ ca̱n daj. Ni̱ ga̱chi ga̱huin ꞌngo̱ chrun. Ni̱ ꞌna̱ꞌ ni xataj chéj xataꞌ gui̱ꞌyaj xúꞌ si-ga̱caꞌ xúꞌ chra̱ coj daj. ―Daj gataj Jesús.

20 Ngaa ni̱ gataj ru̱huaꞌ yún Jesús:

―Da̱j hua rian nicaj sun Yanꞌanj, ruhua á re̱ꞌ únj. 21 Hué dan ni̱ da̱j rúnꞌ levadura huaj. Ni̱ nachéj hui̱ ꞌngo̱ yunꞌunj xa̱na levadura daj scanij chru harina si na̱chej-éꞌ, gui̱ꞌyaj unj chrachrúnj. Ni̱ gari unj quinj daj chruhua hua̱ꞌnij rio̱. Ngaa ni̱ nara nane̱ riqui quinj daj, ꞌyaj levadura. Ni̱ da̱j rúnꞌ ꞌyaj levadura daj, daꞌngaꞌ daj gaxaꞌni̱ si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj ni̱nꞌ ga̱chraꞌ xungüi̱ nej. ―Daj gataj Jesús.

22 Ni̱ gachin Jesús ni xumanꞌ nico nga̱ ni rancho ngaa huaj sij ganꞌanj sij xumanꞌ Jerusalén. Ni̱ digyán sij si-nu̱guanꞌ sij rian ni ngüi̱. 23 Ni̱ nachínj snanꞌanj ꞌngo̱ tsínj daj Jesús. Ni̱ gataj sij:

―Ni̱ do̱j ni ngüi̱ ga̱ꞌue gui̱nani, gui̱ꞌyaj Yanꞌanj níꞌ. ―Daj gataj sij.

Ngaa ni̱ gataj Jesús:

24 ―Gui̱ꞌyaj fuerza á re̱ꞌ ga̱tu a ni é re̱ꞌ rian hueꞌ chruj huin rian nicaj sun Yanꞌanj. Ataj snanꞌān gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ ga̱huin nico ni ngüi̱ ga̱huin ruhua ga̱tu yuꞌuj daj. Sani̱ si̱ gaꞌue ga̱tu ni sij mánj. 25 Ngaa guisíj naxu̱man tsínj du̱cua naránj sij rian ducuá sij, ni̱ gaxi̱ꞌi ni é re̱ꞌ ga̱quinj ni é re̱ꞌ mán xe̱ꞌ. Ni̱ ga̱taj ni é re̱ꞌ gu̱nun sij: “Señor, na̱ꞌni re̱ꞌ ga̱tu ni únj.” Ga̱taj á re̱ꞌ. Sani̱ ga̱taj tsínj du̱cua daj gu̱nun a ni é re̱ꞌ: “Nun niꞌīnj ni̱ a̱ ꞌna̱ꞌ ni é re̱ꞌ mánj.” Daj ga̱taj Señor daj huin manꞌānj. 26 Ngaa ni̱ ga̱xiꞌi ni é re̱ꞌ ga̱taj á re̱ꞌ gu̱nūnj: “Xa ni únj, goꞌo ni únj nga̱ manꞌán re̱ꞌ. Ni̱ digyán re̱ꞌ nuguanꞌ gaꞌmí re̱ꞌ rian ni únj rian yuꞌue̱.” Ga̱taj á re̱ꞌ nej. 27 Sani̱ ga̱taj manꞌānj rian án re̱ꞌ: “Nun niꞌīnj ni̱ a̱ ꞌna̱ꞌ ni é re̱ꞌ. Gu̱xun anéj daranꞌ ni é re̱ꞌ riānj si huin ni é re̱ꞌ tsínj ꞌyaj gaquinꞌ.” Daj ga̱tā gu̱nun a ni é re̱ꞌ.

28 ’Ni̱ yuꞌuj daj gui̱man ni é re̱ꞌ. Ni̱ ducu ga̱co ni ngüi̱ ma̱n yuꞌuj daj. Ni̱ da xa̱ ruj yanꞌ ni ngüi̱ nej. Ni̱ gui̱niꞌi ni é re̱ꞌ ni xi a ni é re̱ꞌ tsínj gu̱ꞌnaj Abraham nej, tsínj gu̱ꞌnaj Isaac nga̱ tsínj gu̱ꞌnaj Jacob nej, daranꞌ ango ni tsínj gaꞌmi si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj. Ni̱ gui̱niꞌi ni é re̱ꞌ sisi̱ nne ni síꞌ rian nicaj sun Yanꞌanj. Sani̱ guiri Yanꞌanj ne̱ꞌ xe̱ꞌ gui̱man ni é re̱ꞌ aj. 29 Ni̱ ga̱ꞌnaꞌ ni ngüi̱ mán ne̱ꞌ síj güi nga̱ ni ngüi̱ mán ne̱ꞌ rian atuj güi nej, ni ngüi̱ mán ne̱ꞌ norte nej, nga̱ ni ngüi̱ mán ne̱ꞌ sur nej. Ni̱ ga̱ne ni ngüi̱ daj xa̱ ni sij rian mesa rian nicaj sun Yanꞌanj. 30 Ni̱ hua ni ngüi̱ nun gahuin achij xungüi̱ nan. Ni̱ hué ni sij ga̱huin achij ango xungüi̱ ga̱nahuin na̱ca. Ni̱ hua ni ngüi̱ gahuin achij xungüi̱ nan. Ni̱ hué ni sij ni̱coꞌ ne̱ꞌ ru̱cu ango xungüi̱ ga̱nahuin na̱ca daj. ―Daj gataj Jesús.

31 Ni̱ güi daj guisíj go̱ꞌngo ni tsínj fariseo rian nne Jesús. Ni̱ gataj ni síꞌ gunun sij:

―Hué yuꞌuj nan gu̱xun re̱ꞌ manꞌán re̱ꞌ si huin ruhua rey Herodes da̱gahuiꞌ so̱ꞌ aj. ―Daj gataj ni síꞌ.

32 Ngaa ni̱ gataj Jesús:

―Güi̱j ni̱ ga̱taj á re̱ꞌ gu̱nun xune daj: “Ni̱ꞌyaj re̱ꞌ, yya̱j nga̱ aꞌyoj rīj nane̱ xi̱ꞌi chruhua niman ni ngüi̱. Ni̱ nahuin ni ngüi̱ aꞌnanꞌ, ꞌyā nej. Ni̱ xiráj hua̱ꞌnij güi, ni̱ na̱huij si-sūnj, gui̱ꞌyā.” 33 Sani̱ hua nia̱n si ga̱huī ga̱nꞌān yya̱j nga̱ aꞌyoj nga̱ ataj nej si nitaj si huaj ga̱huiꞌ ꞌngo̱ tsínj aꞌmi si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj ne̱ꞌ xe̱ꞌ xumanꞌ Jerusalén mánj.

34 ’Ducu nani ruhuāj xiꞌí a ni é re̱ꞌ ni tsínj ma̱n xumanꞌ Jerusalén. Daj si gahuiꞌ ni tsínj gaꞌmi si-nu̱guanꞌ Yanꞌanj, guiꞌyaj á re̱ꞌ. Ni̱ aꞌuiꞌ ni é re̱ꞌ yej ni tsínj nicaj nuguanꞌ huaj gaꞌníj Yanꞌanj rian án re̱ꞌ. Síj u̱ndaj huin ruhuāj na̱guiꞌyaj yu̱ꞌūj ni é re̱ꞌ du̱gumīj ni é re̱ꞌ. Ni̱ da̱j rúnꞌ ꞌyaj ꞌngo̱ xuchre naguiꞌyaj yuꞌuj xuj daꞌníj xuj riqui si-gachi xuj, ni̱ daꞌngaꞌ daj ruhuāj gui̱ꞌyā nga̱ á re̱ꞌ. Sani̱ nun ga̱ꞌuej ruhua á re̱ꞌ mánj. 35 Ni̱ꞌyaj á re̱ꞌ. Daj si gue̱reꞌ xánj án re̱ꞌ nga̱ ducuá á re̱ꞌ. Ni̱ ataj snanꞌān gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ si̱ guiniꞌi ru̱huaꞌ yún ni é re̱ꞌ yūnj da gui̱sij ga̱ꞌnaꞌ ru̱huaꞌ yūnj chruhua xungüi̱ nan. Ni̱ ga̱taj ni é re̱ꞌ: “Hua ꞌueé tsínj ꞌna̱ꞌ rian si-xugüi Señor.” Ga̱taj ni é re̱ꞌ aj. ―Daj gataj Jesús gunun ni tsínj ma̱n xumanꞌ Jerusalén.