1 Ni̱ ngaa daj, ni̱ gaꞌna̱ꞌ ni tsínj nicoꞌ Jesús rian síꞌ. Ni̱ gataj ni sij:

―Ni̱ u̱n tsínj huin achij doj rian nicaj sun Yanꞌanj xataꞌ ruhuá re̱ꞌ únj. ―Daj gataj ni sij.

2 Ngaa ni̱ gaquínj Jesús ga̱ꞌnaꞌ ꞌngo̱ tsinꞌ gani sij da̱ni ni síꞌ. 3 Ni̱ gataj sij:

―Xa̱ngaꞌ atā gu̱nun ni é re̱ꞌ sisi̱ si̱ gaꞌue na̱duna ni é re̱ꞌ niman ni é re̱ꞌ, gui̱ꞌyaj ni é re̱ꞌ rúnꞌ ꞌyaj ni tsinꞌ, ngaa ni̱ si̱ gaꞌue ga̱tu ni é re̱ꞌ rian nicaj sun Yanꞌanj xataꞌ mánj. 4 Ni̱ u̱n tsínj gaꞌuej ruhua ga̱huin lij da̱j rúnꞌ huin lij tsinꞌ niquinꞌ nan, ni̱ hué sij ga̱huin achij rian nicaj sun Yanꞌanj.

5 ’Ni̱ u̱n tsínj na̱huin raꞌa ꞌngo̱ tsinꞌ nan xiꞌí si nicaj dugüiꞌ sij ngāj, ngaa ni̱ na̱huin raꞌa sij manꞌānj nej.

6 ’Ni̱ sisi̱ xuman ruhua ꞌngo̱ tsinꞌ nan niꞌyaj sij yūnj, ngaa ni̱ niqui ni̱nꞌ ruhua niman ꞌngo̱ tsínj daj sisi̱ di̱gyán sij gui̱ꞌyaj ꞌngo̱ tsinꞌ nan gaquinꞌ nánj. Sa̱ꞌ huin sisi̱ nu̱mi ni sij ꞌngo̱ to xxi xá tsínj daj, ngaa ni̱ ga̱ꞌnij ni sij ga̱nꞌanj síꞌ chruhua nnee yanꞌanj anj. 7 Niqui ni̱nꞌ ruhua niman ni tsínj ma̱n chruhua xungüi̱ nan. Daj si digyán ni sij sisi̱ gui̱ꞌyaj dugüiꞌ ni sij gaquinꞌ. Ni̱ hua nia̱n sisi̱ daꞌngaꞌ daj ga̱huin. Sani̱ niqui ni̱nꞌ ruhua niman tsínj digyán chrej quij hua daj rian dugüiꞌ sij.

8 ’Hué dan ni̱ sisi̱ gui̱ꞌyáj re̱ꞌ ꞌngo̱ gaquinꞌ, gui̱ꞌyaj raꞌá re̱ꞌ, asi̱ gui̱ꞌyaj dacój re̱ꞌ gaquinꞌ, ngaa ni̱ ga̱ꞌninꞌ re̱ꞌ, ni̱ xa̱caj re̱ꞌ gue̱reꞌ re̱ꞌ. Daj ni ga̱ gundu raꞌa re̱ꞌ nga̱ dacój re̱ꞌ ga̱tu re̱ꞌ rian ga̱ne ni̱ganj re̱ꞌ nga̱ Yanꞌanj sisi̱ hui̱j raꞌá re̱ꞌ nga̱ hui̱j dacój re̱ꞌ, sani̱ ga̱ꞌnij Yanꞌanj manꞌán re̱ꞌ rian yanꞌa̱n aca ni̱ganj ni̱nꞌ. 9 Ni̱ sisi̱ gui̱ꞌyáj re̱ꞌ gaquinꞌ, gui̱ꞌyaj rundij rián re̱ꞌ, ngaa ni̱ gui̱ri re̱ꞌ, ni̱ xa̱caj re̱ꞌ gue̱reꞌ re̱ꞌ. Daj ni urin rundij rián re̱ꞌ ga̱tu re̱ꞌ rian ga̱ne ni̱ganj re̱ꞌ nga̱ Yanꞌanj sisi̱ hui̱j rundij rián re̱ꞌ, sani̱ ga̱ꞌnij Yanꞌanj manꞌán re̱ꞌ rian yanꞌa̱n aca ni̱ganj ni̱nꞌ.

10 ’Si̱ gani ruhua ni é re̱ꞌ sisi̱ nitaj si níꞌyanj ni tsinꞌ hua lij mánj. Daj si ataj snanꞌān gu̱nun a ni é re̱ꞌ sisi̱ dugumi sa̱ꞌ ni ángel ni tsinꞌ da aj. Ni̱ ni̱ganj ni̱nꞌ niquinꞌ ángel daj rian chrē nne ne̱ꞌ xataꞌ. Ni̱ unun chrē si nataꞌ ni ángel daj. 11 Daj si gaꞌna̱ꞌ na̱cā ni ngüi̱ ga niꞌya si huīnj daꞌníj ni ngüi̱.

12 ’Ngaa ni̱ gu̱nun sa̱ꞌ a ni é re̱ꞌ si ga̱ꞌmī nan. Sisi̱ nicaj ꞌngo̱ tsínj daj ꞌngo̱ ciento xachij, ni̱ ga niꞌya ꞌngo̱ xuj, ni̱ da̱j daꞌngaꞌ gui̱ꞌyaj tsínj da̱n daj nga̱ dán sij, ruhua ni é re̱ꞌ únj. Ga̱ra sij ga̱nꞌanj xia xinunꞌ ga̱nꞌanj xachij daj riqui quij. Ni̱ ga̱nꞌanj na̱naꞌuiꞌ sij xachij ganꞌanj niꞌya daj dayun na̱riꞌ sij dán sij aj. 13 Ni̱ sisi̱ gu̱nucuaj sij na̱riꞌ sij xucu daj, ngaa ni̱ xa̱ngaꞌ yya atā gu̱nun ni é re̱ꞌ sisi̱ huaj ga̱huin nia̱ꞌ ruhua sij nga̱ xucu daj nga̱ ango ga̱nꞌanj xia xinunꞌ ga̱nꞌanj xucu nun ga niꞌya aj. 14 Hué ducuánj daj naꞌuej ruhua chrej ni é re̱ꞌ nne xataꞌ sisi̱ ga̱ niꞌya ni̱ a̱ ꞌngo̱ ni tsinꞌ nan mánj.

15 ’Ni̱ sisi̱ guiꞌyaj ꞌngo̱ jnánj re̱ꞌ gaquinꞌ rián re̱ꞌ, ngaa ni̱ ga̱nꞌanj ga̱ꞌmi urín re̱ꞌ nga̱ sij xiꞌí gaquinꞌ daj. Ni̱ sisi̱ gu̱nun sij si ga̱taj re̱ꞌ, ngaa ni̱ ga̱naꞌmi sa̱ꞌ nu̱ngüej é re̱ꞌ nánj. 16 Ni̱ sisi̱ naꞌue gu̱nun sij si ga̱taj re̱ꞌ, ni̱ ga̱quinj re̱ꞌ ga̱nꞌanj ango tsínj yahuij tsínj nga̱ re̱ꞌ rian nne sij. Ni̱ sisi̱ ga̱nꞌanj hui̱j hua̱ꞌnij testigo daj, ni̱ ga̱huin yya ruhua ni é re̱ꞌ xiꞌí si hua hui̱j hua̱ꞌnij ni é re̱ꞌ gui̱niꞌi da̱j hua nuguanꞌ daj. 17 Hué dan ni̱ sisi̱ naꞌue gu̱nun sij si ataj aninꞌ é re̱ꞌ, ngaa ni̱ na̱taꞌ aninꞌ é re̱ꞌ rian daranꞌ ni tsínj nicoꞌ Yanꞌanj. Ni̱ sisi̱ na̱ꞌue gu̱nun sij si ataj daranꞌ ni tsínj nicoꞌ Yanꞌanj, ngaa ni̱ ga̱ni ruhua ni é re̱ꞌ sisi̱ huin sij ꞌngo̱ tsínj ꞌna̱ꞌ anéj chrej, asi̱ huin sij ꞌngo̱ tsínj aꞌnej xa̱can pesto.

18 ’Ngaa ni̱ xa̱ngaꞌ atā gu̱nun ni é re̱ꞌ sisi̱ si̱ gaꞌue ga̱ꞌninꞌ ruhua ni é re̱ꞌ nga̱ ꞌngo̱ nuguanꞌ hua chruhua xungüi̱ nan, ni̱ daꞌngaꞌ daj si̱ gaꞌue ga̱ꞌninꞌ ruhua Yanꞌanj nne xataꞌ nej. Ni̱ hué daj sisi̱ ga̱ꞌue ga̱ꞌninꞌ ruhua ni é re̱ꞌ nga̱ ꞌngo̱ nuguanꞌ chruhua xungüi̱ nan, ni̱ daꞌngaꞌ daj ga̱ꞌue ga̱ꞌninꞌ ruhua Yanꞌanj nne xataꞌ nej. 19 Ni̱ atā gu̱nun ni é re̱ꞌ sisi̱ uyan hua ruhua hui̱j ranꞌ ni é re̱ꞌ xiꞌí ꞌngo̱ nuguanꞌ chruhua xungüi̱ nan, ni̱ ga̱ꞌue ga̱chinj jniꞌyaj nu̱ngüej é re̱ꞌ rian chrē nne xataꞌ. Ni̱ ri̱qui xa̱ngaꞌ chrē si achínj nu̱ngüej é re̱ꞌ daj. 20 Daj si rian hui̱j hua̱ꞌnij ranꞌ ni é re̱ꞌ nahuin yuꞌ ni é re̱ꞌ nga̱ si-xugüīj, ni̱ yuꞌuj daj nnēj da̱ni ni é re̱ꞌ aj. ―Daj gataj Jesús gunun ni tsínj nicoꞌ sij.

21 Ngaa ni̱ gahuin ni̱chrunꞌ Pedro nachínj snanꞌanj sij Jesús. Ni̱ gataj sij:

―Ni̱ u̱ndaj huin gui̱sij gui̱nicā niman nico nga̱ gaquinꞌ guiꞌyaj jnān riānj únj. Asi̱ da ichij níꞌ. ―Daj gataj Pedro.

22 Ngaa ni̱ gataj Jesús:

―Sé si atā gu̱nun re̱ꞌ sisi̱ da ichij mánj. Sani̱ da hua̱ꞌnij xia chiꞌ número nicaj ichij huin, ni̱ daꞌngaꞌ daj gui̱nicaj re̱ꞌ niman nico rian jnánj re̱ꞌ aj.

23 ’Ni da̱j rúnꞌ ꞌyaj ꞌngo̱ rey ngaa ruhua sij na̱guiꞌyaj sij cuenta rian ni tsínj ꞌyaj sun rian sij, ni̱ daꞌngaꞌ daj huin rian nicaj sun Yanꞌanj. 24 Ni̱ ngaa gaxi̱ꞌi naguiꞌyaj sij cuenta, ni̱ nicaj ni sij gaꞌna̱ꞌ sij ꞌngo̱ tsínj daꞌui gaꞌi̱ ni̱nꞌ ruhua millón huin sanꞌanj rian rey daj. 25 Ni̱ ri̱an naꞌue gu̱nucuaj sij na̱ruꞌue sij si daꞌui sij, ngaa ni̱ gaꞌninꞌ rey daj sun sisi̱ gu̱duꞌue ni sij nu̱ngüej nica̱ moso daj nga̱ daꞌníj sij nej, daranꞌ si mán rian sij nej. Asíj ni̱ gui̱riꞌ rey si daꞌui moso daj na̱ruꞌue sij. 26 Ngaa ni̱ ganiquinꞌ ráj da̱coj moso daj rian rey, ni̱ gaꞌmi yaco sij, gataj sij gunun rey: “Señor, ga̱nahuin ꞌi̱ ruhuá re̱ꞌ ni̱ꞌyaj re̱ꞌ do̱j yūnj, ngaa ni̱ na̱ruꞌue ni̱nꞌīnj rián re̱ꞌ aj.” Daj gataj sij gunun rey daj. 27 Ngaa ni̱ ganahuin ꞌi̱ ruhua rey daj niꞌyaj síꞌ sij. Ni̱ gaꞌninꞌ ruhua síꞌ nga̱ si daꞌui sij. Ni̱ naꞌníj síꞌ ga̱nꞌanj sij.

28 ’Sani̱ ngaa gahui moso daj ganꞌanj sij, ni̱ nariꞌ dugüiꞌ sij nga̱ ango moso ꞌyaj sun nu̱guanꞌan nga̱ sij huin moso daꞌui do̱j sanꞌanj rian sij. Ngaa ni̱ guidaꞌa sij, ni̱ gani sij xá síꞌ. Ni̱ gataj sij: “Na̱ruꞌue so̱ꞌ si daꞌuí so̱ꞌ riānj anj.” Gataj sij gunun tsínj daj. 29 Ngaa ni̱ ganiquinꞌ ráj da̱coj síꞌ rian sij. Ni̱ gaꞌmi yaco síꞌ rian sij. Ni̱ gataj síꞌ: “Ga̱nahuin ꞌi̱ ruhuá re̱ꞌ ni̱ꞌyaj re̱ꞌ yūnj, ngaa ni̱ na̱ruꞌue ninꞌīnj rián re̱ꞌ.” Gataj síꞌ. 30 Sani̱ nun ga̱ꞌuej sij. Ni̱ garíj sij ducuaga̱ꞌ gunun síꞌ sisi̱ da na̱ruꞌue síꞌ daranꞌ si daꞌui síꞌ rian sij, ngaa ni̱ ga̱hui síꞌ.

31 ’Ngaa ni̱ ngaa guiniꞌi ango ni moso ꞌyaj sun rian rey da̱j guiranꞌ moso daj, ni̱ ni̱nꞌ ruhua ganani ruhua ni sij. Ni̱ ganꞌanj na̱taꞌ ni sij daranꞌanj rian rey daj. 32 Ngaa ni̱ gaquínj rey ga̱ꞌnaꞌ moso daꞌui nico daj. Ni̱ gataj síꞌ rian sij: “Moso xi̱ꞌi huín re̱ꞌ. Gaꞌninꞌ ruhuāj nga̱ daranꞌ si daꞌuí re̱ꞌ xiꞌí si gaꞌmi yacó re̱ꞌ riānj saj. 33 Ni̱ da̱j rúnꞌ gahuin ꞌi̱ ruhuāj niꞌyā so̱ꞌ, ni̱ daꞌngaꞌ daj hua nia̱n ga̱huin ꞌi̱ ruhuá re̱ꞌ gui̱niꞌyaj re̱ꞌ dugüíꞌ re̱ꞌ saj.” Daj gataj rey rian si-moso sij. 34 Ngaa ni̱ ni̱nꞌ ruhua gaꞌman ruhua rey daj. Ni̱ nagoꞌ sij moso daj rian caíde dugumi rian ducuaga̱ꞌ sisi̱ ga̱huin síꞌ castigo da na̱ruꞌue síꞌ daranꞌ si daꞌui síꞌ rian rey aj.

35 ’Ni̱ da̱j rúnꞌ guiꞌyaj rey daj daꞌngaꞌ daj gui̱ꞌyaj chrē nne xataꞌ nga̱ ni é re̱ꞌ sisi̱ na̱ꞌue gui̱nicaj sa̱ꞌ ni é re̱ꞌ niman nico rian xiꞌí jnánj ni é re̱ꞌ nej aj. ―Daj gataj Jesús.