12
Jesús ruluii xcuent levaduur
Laḻ ni caniini, bidojp xhidajl miḻ bejṉ ro'c, calaro'li sa'reni. Dxejc gusloj canixgaa Jesús loj rexpejṉpacni, räjpni lojreni:
―Coḻnati levaduur xten refarisee, rusgueereni rniitisreni xhidajl diidx luxh direni gunni. Sa'csi xheti xhi niäu lojni ni di guxal lojni luxh xheti xhi naga'tz ni di jienloj. Ni'cni guiraa ni guniitu lo nacäjy, sieṉni lo bianij xten dxej. Luxh ni gunii xhiga'tztu neṉ reyu' ni niäudzu'tz, sibedxa'renini rediidxga yejcli reyu'.
Chuni'c nanab guidxejbtu
(Mt. 10:28‑31)
Räjpzani:
―Rniä lojtu, xamigwä, na'c guidxejbtu rebejṉ ni sajc ju't tiejxhtu, dxejc xhetru sajcdi gunreni. Guiniä lojtu chuni'c nanab guidxejbtu. Coḻguidxejb nani che abadzucajni yäḻnabajṉ rajpni yäḻrnibee gusäḻni la'tu gabijl lo bajl ni cayejc par tejpas. Ni'csii coḻguidxejb.
’Anajntu sajc jio' gaii mane' tio'p melbäz, luxh di Dios jiäḻlajz nicla tej remane'ga. Rexquidxejctu abigab tebgajni. Na'c guidxejbtu; la'tu sajcrutu loj xhidajl remane'ga.
Reni riembee Jesús nez loj rebejṉ
(Mt. 10:32‑33; 12:32; 10:19‑20)
Räjpzani:
―Rniä lojtu, guiraa rebejṉ nani rcäjp rililajzni xtidxä nez loj rebejṉ, narä Xi'n Dios ni gujc Niguii sicäpä najcni xpeṉä nez loj rexangl Dios. Luxh reni di guicäjp rililajzni xtidxä nez loj rebejṉ, sigajcza sunnää́ni nez loj rexangl Dios xhaguibaa.
10 ’Chutis ni guinii te didxnaj xcuentä, susiäjḻlajz Dios laani. Niluxh chutis ni guiniyaj Sprit Dxan xten Dios, di Dios gusiäjḻlajz xtojḻni.
11 ’Cheni chanäreni la'tu nez loj rebeṉ guidobäz o nez loj reguxhtis, na'c guntu xhigab xhi gudzu'tu diidx o xhini'c guiniitu, 12 sa'csi che guidzujṉ oṟ ni guiniitu, Sprit Dxan xten Dios suluiini xhini'c guiniitu.
Reyäḻnasa'c rusajb bejṉ neṉ dojḻ
13 Te niguii ni nadxaag rebejṉ xhidaalga räjpni loj Jesús:
―Dad, Mastr, gojs lo betzä guniidxni gala' xhixtenä ni basa'n toxtadnu loonu.
14 Dxejc räjp Jesús lojni:
―Dade', ¿chuni'c gule narä gunä yäḻguxhtis o gacä abogaad lojlu, ä?
15 Dxejc räjpsac Jesús lojreni:
―Coḻnatiro, coḻgantzu' te di rlajztistu ga'ptu yäḻnasa'ctis sa'csi xcäḻnabajṉ bejṉ dini gac yäḻrajptis xhidajl xhi cos.
16 Dxejcti bij Jesús te cuent, räjpni lojreni:
―Guyu' te beṉ rapduxh. Racduxh cose'ch lo rexcäjlni. 17 Dxejcti gusloj bejnni xhigab: “¿Xhocha gunä? Dina gapä cadro cucheä recose'ch.” 18 Sas bejnni xhigab: “Ananä xhini'c gunä. Gudzuḻä reyu' cadro rgucheä recose'ch, te gustiobä reyu'ga, te ro'c cucheä guiraa recose'ch näjza rexhixtenä.” 19 Dxejcti siniä lo lastoä: “Lastoä, agulucheelu xhidajl xhi cos, sajlni xhidajl ijz. Basilajz ṉaj, gudajw, gu', bibalajz.” 20 Dxejc räjp Dios lojni: “¡Beṉ najd! Lagajc guxhijṉre siniabä xaimlu. ¿Dxejca'? ¿Chu xca' guiraa recos ni gulucheelu?” 21 Si'c sisiajc guiraa rebejṉ ni rguiiltis xcäḻnasa'creni lo guedxliujre, niluxh xhet rajpdireni loj Dios.
Rcanäj Dios rexi'nni
(Mt. 6:25‑34)
22 Che gojḻ stera't, räjp Jesús loj rexpejṉpacni:
―Ni'cni rniä lojtu, na'c rujntu xhigab xcuent xho guibajṉtu o xhini'c gautu te guibajṉtu, niclaza xcuent lajd ni gacwtu. 23 Yäḻnabajṉ sajcruni lo yäḻrajw; tiejxhni sajcruni lo lajd ni rajcw bejṉ. 24 ¡Coḻhuii rebaloo! Direni cue'c binij, dizareni gutojp cose'ch, dizareni ga'p nicla yu' nicla te cadro chuchee cose'ch, per rudeed Dios xhi rajwreni. ¿La xhet sajcdirutu loj rebalooga, ä? 25 Luxh ¿Chu tejtu palga runduxhni xhigab sajc tioobruni sgarol metr? 26 Palga di gacdi guntu nicla te cosbäz, ¿xhicuent ru'tu yärsia' xcuent xhi stee cos?
27 ’¡Coḻhuii xho rga' reguino'ch! Direni gun dzuun, dizareni gun lajd lo dzujb, luxh rniä lojtu, nicla ṟeii Salomón con guiraa xcäḻnasa'cni, dini nisiuchee si'c rsiuchee reguiiga. 28 Palga rusuchee Dios recuaan ni rga' lo niaa, ni rial nadxej, luxh guixee-huijdx, che agubijdzni, rejcni lo däj, aticaxh Dios suniidx xhi gacw la'tu, ¡bejṉ nani guxii rililajz! 29 Ni'cni rniä na'c runtejtu xhigab xho quiiltu xhini'c gautu, xhini'cza yätu, na'c chutistu yärsia'. 30 Si'ctis rujn rebeṉguedxliuj guideb xtijpreni rguiilreni rexhicosre. Niluxh xtadtu ni yu' xhaguibaa anajnni xhini'c rquiintu. 31 La'tu coḻquiiltis xcäḻrnibee Dios, dxejcti laani suniidxzani guiraa recos ni rquiintu.
Yäḻnasa'c ni yu' xhaguibaa
(Mt. 6:19‑21)
32 Räjpzani:
―La'tu ni najc rexilä'ä, na'c guidxejbtu, sa'csi rbaali lajz Dios, aguleni la'tu te la'tu guntu yäḻguxhtis lo xcäḻrnibeeni. 33 Coḻguto' xhixtentu, coḻgudeedni loj rebejṉ ni caquinduxhni, te si'c guntu te bols ni di jiujxh, te chu yäḻnasa'c neṉni xhaguibaa cadro di gubaan jiu' niclaza xcabäj rexhicos. 34 Sa'csi cadro rajptu xcäḻnasa'ctu, ro'cza yu' lastootu.
Nanab susiṉtu
35 Räjpzani:
―¡Coḻsusiṉ! ¡Coḻhualguij rebajl! 36 Coḻyujn si'c remos ni cabäjz guibi' xlam̲reni ni sää te sa', te cheni guibi'ni guxhalgajcreni rolä'. 37 Chicbaa remos ni susiṉ che guibi' xlam̲reni. Rniliä́pac lojtu, lagajc xlam̲reni sajcwni xhajbni sibe'cni rexmosni lo mex, dxejc lagajc laani sudeedni xhi gaureni. 38 Mase guidzujṉni garol yääl, mase guidzujṉni cäjyru, palga guidxälni arexmosni susiṉ, ¡chicbaa remosga! 39 Coḻyacbeepac, paru gacbee baxhuaan xten yu' xhi oṟ guidzujṉ gubaan rolijzni, dini gusaan guxhalreni rolijzni te cuanreni xhixtenni. 40 Näjza la'tu coḻsusiṉ, sa'csi oṟ ni ditu gun xhigab jiäädni, sidzujṉ Xi'n Dios ni gujc Niguii.
Te mos guijdx
(Mt. 24:45‑51)
41 Dxejc gunabdiidx Pedr lojni, räjpni:
―Dad, ¿la lootisnu rujylu cuentre o la najcni par guiraa rebejṉ?
42 Dxejc räjp Jesús lojreni:
―¿Chuni'c najc mos hueen, mos nasiṉ, ni rusannäj xlam̲ni guiraa rexmosni te gudeedni xhi gaureni che gaḻ oor, ä? 43 Chicbaa mosga palga laaca cayujnni che guibi' xlam̲ni. 44 Rniliä́pac lojtu, lam̲ga sudeed guiraa rexhixtenni te xcanäj mosgani. 45 Per palga gun mosga xhigab neṉ lastooni: “Saclaa guibi' xlam̲ä”, sas guislojni gusacsíni resamosni, gunaa sigajc niguii, dxejc guisloj gauni, yäni, soozni; 46 sibi' xlam̲ni te dxej ni xhet cabäjzdinini, oṟ ni dini gun xhigab guidzujṉni. Dxejc sii sudeedni te castigwro lojni, sutiäjlni te duu dejtzni dxejc sinibeeni jiini, guidxaagni rebejṉ ni di gusobdiajg diidx.
47 ’Mosga ni najn xhini'c rlajz xlam̲ni gac, luxh dini susiṉ, dizani guzoob xtiidxni, sutiälduxhreni duu dejtzni. 48 Niluxh mos ni di gan xhi rlajz xlam̲ni gac, ni'c rujnni redzuun ni di xlam̲ni guidxaglajz gac, guxiiru castiigw gacni. Reni rca' xhidajl, xhidajlza riäjḻ gudeedreni; loj reni rca' yäḻrnibeduxh, xhiroobza siniabni lojni.
Rlia' Jesús bejṉ lo sa'ni
(Mt. 10:34‑36)
49 Räjpza Jesús:
―Narä biälä te gucuaguiä guedxliujre; ¡malaii alagusloj cayejcni! 50 Niluxh nanab tedä te yäḻrobnis ni säloj te trabajwduxh, ni'c cayuduxhä yärsia' cheni chale'lini. 51 ¿La rujntu xhigab biälä te jiädnää́ yäḻrbedxi loj guedxliuj, ä? Rniä lojtu, dini gac si'c. Alga biäḻä te guilia'ä bejṉ lo sa'reni. 52 Silia' sa' te famiḻ; loj gaiireni, sidxe'ch choṉreni loj tio'preni, luxh tio'preni sidxe'chza lo choṉreni. 53 Silia' sa'reni; sidxe'ch dad lo xingaanni, luxh xingaanga sidxe'chza lo xtadni; nane' sidxe'ch lo xindxa'pni, luxh xindxa'pga sidxe'chzani lo xnanni; nansuegr sidxe'chni lo xculijzni, luxh gulijzga sidxe'ch lo xnansuegrni.
Reseen xten retiemp
(Mt. 16:1‑4; Mr. 8:11‑13)
54 Caniiza Jesús lo rebeṉ xhidajlga, räjpni:
―Cheni rhuiitu räjs reza nez lad jiät, rniitu: “Siajb nisguij.” Luxh riajbni. 55 Che rbi' bej nez lad danbägw, rniitu: “Sacnalaa nadxej”, luxh si'c rajcni. 56 ¡Bejṉ ni rusguee! La'tu racbeetu xhi säloj reseen ni rieṉ lo guedxliuj näjza xhaguibaa, ¿xhicuent ditu gan xhi säloj retiemp ni dxunnu ṉaj, ä?
Basiäjḻ diidx con rebejṉ ni rdxe'ch lojlu
(Mt. 5:25‑26)
57 Räjpzani:
―¿Xhicuent ditu quiil lagajc la'tu xhini'c najc hueen, xhini'c najc laaca te guntuni? 58 Sa'csi palga yu' chuni'c chale'c xquejlu lo guxhtis, laḻni sanäni luj ro jusgaad, basiäjḻ diidx con laani lo nejz, te na'c chanäni luj lo reguxhtis, sa'csi dxejc reguxhtis suteedreni luj lo reguixhajg te gusäureni luj neṉ latzguiib. 59 Luxh rniä lojlu, dilu guirii ro'c hasta gusa'lu quiixlu guiraa lojreni.