10
Pedro y Cornelio
Ijtuna'ṉ tum pøn Cesarea cumgu'yomo ñøyipø'is Cornelio, soldado covi'najøna'ṉete, y pyartido lo que je'is 'yaṉgui'myajpa ñøjayajpana'ṉ Italiano. Yøṉ Cornelio'is jyajmba vya'ṉjajmocuy y cyøna'tzøpana'ṉ Dios mumu fyamiliaji'ṉducu. Chi'yajpana'ṉ vøti tumin pobreta'mbø pøn y siempre 'yo'nøpyana'n Dios. Nømna'ṉ ñu'c como las tres de la tarde cuando como napasyi'omse Diosis 'yangelesis 'yac is vyin y Cornelio'is is vøjø. Angeles tøjcøy jetcø'mø y ñøjayu:
―Cornelio.
Cornelio'is 'ya'm angeles y na'tzu, y ñøjayu:
―¿Ti'sque'te, øjtzø mi Ṉgomi?
Y ñøjay angelesis:
―Myan Diosis como nø mi ⁿo'nøyuse, y isu'am lo que ti nø mi sajtzi'yaj pobreta'm. Y yøti cø'vejyaj pøn Jope cumgu'yomo va'cø maṉ mye'chaj Simón ñøyipø'sque't Pedro. Yøṉ Pedro tøjcojejpa eyapø pønji'ṉ ñøyipø'sque't Simón, vyøjøtzøcpapø'is naca. Majranvini it tyøc. Pedro'is maṉba mi ñcha'maṉvajcaye jujche vøjø va'cø mi ndzøcø.
Entonces tzu'ṉ angeles oyupø'is 'yo'nøy Cornelio y Cornelio'is ñøveju va'cø miñaj metzcuy mozo y tum soldado cøna'tzø'yopyapø Cornelioji'ṉ yospapø mumu jama. Cornelio'is chajmayaj mumu jujche oyuse is angeles, y cyø'vejyaj mozo y soldado va'cø myaṉyaj Jope cumgu'yomo.
Jyo'pit mientras que nømdøc myaṉyaj ñu'cscuy tu'ṉomo y nømna'ṉ ñu'cyaj tome cumgu'yomo, Pedro qui'm møji tøjcøsi cøjø'ṉbø tøjcø copajcomo va'cø ma 'yo'nøy Dios. Nømna'ṉ pyaṉguc jama'ajnømu. 10 Osenayu, y nømna'ṉ cyu'to'u. Mientras nømdøcna'ṉ tyuc cu'tcuy, napasyi'omse tujcu. 11 Is tzap aṉvajcupø, y nømna'ṉ myø'n como tum cojtocusyepø jujche møjapø sabanasepø macsyaṉguin si'nupø. 12 Je'tomo ijtuna'ṉ yempe jujchepø copøn macsycuy cosota'mbø, y tza'mø copøn, y jyøcøyajpa'is vyin, y sava'om sititvityajpapø paloma. 13 Y Pedro'is myan ote ñøjayupø:
―Te'nchu'ṉø, Pedro, yaj ca'ø y vi'cø.
14 Pero Pedro'is ñøjayu:
―Ji'nø mus vi'ṉgø, øjtzø mi Ṉgomi, porque ni ja vi'ṉguisøtø'ctzi jetseta'mbø copøn o sea ji'n vyøjta'mbø tiyø lo que ya'inducpa aṉgui'mgu'is.
15 Y menajcomo myangue't ote ñøjayupø:
―Lo que Diosis cyotque'tuse aṉgui'mguy va'cø ndø vi'cø, u mi ñømu que ji'ndyet vyøjpø tiyø.
16 Jetseti o tujque't tu'cañajcøsi; y jicsye'cti vøcoqui'mgue'tu tucusepø. 17 Mientras Pedro'is nømna'ṉ qui'ps choco'yomo tina'ṉ oyupø is napasyi'omse, entonces pøn oyupø cyø'vej Cornelio'is nu'cyaj andyuṉgø'mø, nømna'ṉ 'yocva'cayaju Simo'nis tyøc, jute ijtu. 18 Vyejyaju, 'yaṉgøva'cyaju o'ca jen jej Simón, tum ñøyipø'sque't Pedro. 19 Mientras jetse tujcu, Pedro'is nømna'ṉ qui'psu que tiyø isupø napasyi'omse, y ñøjay Pedro Masanbø Espiritu Santo'is:
―Tu'caṉbønbø'is nø mi mye'ndzu. 20 Tzu'ṉø y mø'nø; u mi ṉgui'psu que ji'n vyøjø va'cø mi myaṉ jetji'ṉda'm, porque øjtze ṉgø'vejyajupø.
21 Entonces Pedro mø'nu y nu'cu ityajumø pøn lo que cyø'vejyajupø Cornelio'is, y ñøjayaju:
―Øjchøṉ nø mi me'tztamupø. ¿Ticøtoya nø mi ndø me'tztamu?
22 Je'is ñøjayaju:
―Cornelio'is cø'vejta'møjtzi. Cornelio soldado covi'najøte, vøjpø pønete, cyøna'tzøpyapø'is Dios, vyøcotzøcyajpa mumu Israel pø'nista'm. Masanbø angelesis 'yaṉgui'm Cornelio va'cø mi ñøvejø, va'cø mi myaṉ tyøcmø, y va'cø mi ṉgyøma'nøjay Cornelio'is mi onde mitz mapø mi ndzamsaje.
23 Entonces Pedro'is yac tøjcøyaj tyøjcomo y chi'yaj jejcuy. Jyo'pit tzu'ṉyaju, y Pedro maṉyaj jetji'ṉda'm. Y veneta'mbø'is Jope cumgu'yomda'mbø va'ṉjajmocuy tyøvø'is maṉ pya'tyajque'te.
24 Jyo'pit nu'cyaj Cesarea cumgu'yomo. Y Cornelio'is nømna'ṉ jyo'cyaj jiṉø. Cornelio'is vyejaṉdø'pyajumna'ṉ tyøvøta'm y más syuñajpapø 'yamigota'm, parejo nø jyo'cyaju. 25 Cuando tøjcøy Pedro, Cornelio'is min pyøjcøchove. Cornelio'is myucsquejcay Pedro'is cyosocø'mø va'cø cyøna'tzøy Pedro. 26 Pero Pedro'is yac te'ñchu'ṉu y ñøjmayu:
―Te'ñchu'ṉø, øtz pøndi chøṉgue't como mijtze.
27 Entonces Pedro Cornelioji'ṉ vejvejneyu, y tøjcøyaju, y Pedro'is isu que it vøti pøn tu'myajupø. 28 Y Pedro'is ñøjmayaju:
―Mitz mi mustamba que Israel pø'nis 'yaṉgui'mgu'is ya'inducpa Israel pøn va'cø jyana motyajø eyata'mbø pønji'ṉ lo que ji'ndyet Israel pøn; ni va'cø jyana tøjcøy tyøjcomo. (Y øtz Israel pøn chøṉø, y mitz ji'ndyet jicø. Y por eso ji'na'ṉ mus tøjcøy mi ndøjcomo.) Pero isindzi'ø Diosis que ni jutipø pøn ji'nø mus nømø que ja cyøvajcøyøpøte va'cø jyana mot jetji'ṉ. 29 Jetcøtoya cuando mi ndø nøveju, mi'nøjtzi, ja jye'ṉøjtzi va'cø minø. Jetse nø'ø aṉgøva'cu ticøtoya mi ndø nøveju.
30 Y Cornelio'is ñøjay Pedro:
―Cøjtu'came macsycuy jama ijtuna'ṉ øjtzi ø ndøjcomo yøcse hora como las tres de la tarde. Nømna'n ø o'nøy Dios jana uquipø, jana cu'tipø. Y joviseti ⁿisøjtzi tum pøn sø'ṉbapø'is tyucu te'nupø ø ⁿvi'nomo. 31 Y nøjma'yøjtzi je'is: “Cornelio, myan Diosis nø mi ⁿo'nøyuse, y Diosis jyajmba ti mi sajtzi'yaj pobre. 32 Yøti cø'vejyaj pøn Jope cumgu'yomo va'cø maṉ mye'chaj tum ñøyipø'is Simón; y mismo pøn ñøyipø'istique't Pedro. Jic Pedro cojeju eyapø Simo'nis tyøcmø, vyøjøtzøcpapø'is ñaca, tome majranvini. Cuando minba, je'is maṉba mi yo'nøyi”. 33 Jetcøtoya prontoti mi yac me'tztøjøjtzi, y ndzøjcuti mi vøjø, mi minundi. Pues yøti mumu øjta'm yø'c ijta'møjtzi Diosis vyi'naṉdøjqui va'cø ngøma'nøtyamø mumu lo que Diosis mi nchajmayuse va'cø mi ndø tzajmatyamø.
Lo que Pedro'is cha'maṉvajcuse Cornelio'is tyøjcomo
34 Entonces Pedro ondzo'tzu ñøjmayaju:
―Viyuṉse yøti muspa'mtzi que Diosis parejo syuñajpa mumu pøn. 35 Diosis pyøjcøchoṉba mumu cyøna'tzøyajpapø'is y chøcpapø'is vøjpø tiyø, aunque jutpø cumgu'yombø. 36 Diosis cyø'vejayaj ote Israel pønda'm chajmayaj vøjpø ote que Jesucristo'is tø yac vø'ajtamba. Jesús mumu i'is y mumu ti'se Cyomi. 37 Mijta'm mustamba ote lo que tzambotyøjupø mumu Judea nasomo. Tzambotyøju lo que jujche tuctzo'tz Galilea nasomo después que Jua'nis chajmayaj pønda'm va'cø ñø'yøyajø. 38 Tzambotyøju que Nazaret cumgu'yombø Jesús chi' Diosis Masanbø Espiritu Santo y musocuy. Jetse Jesús vitpana'ṉ, y chøcpana'ṉ vøpø tiyø, y yac tzocyajpana'ṉ mumu nø yac toya'isyajupø yatzi'ajcu'is; porque ñe'c Jesús Diosji'ṉbøna'ṉete. 39 Y øtz ista'møjtzi mumu lo que chøjcupø Jesusis Judea nasomo y Jerusalén gumgu'yomo. Pero Jesús mya'mga'yaj cucyøsi. 40 Y yøṉ Jesús Diosis yac visa' tu'cay jamapit, y yaj quejatya'møjtzi. 41 Diosis ja yac isyaj Jesús mumu pøn. Na más cøpindamupø'stzi vi'na va'cø istamø, øtz istamøjtzi. Y øtz cu'jta'møjtzi ucta'møjtzi Jesusji'n después que visa'u ca'yajupø'omo. 42 Por eso Diosis angui'mda'møjtzi va'cø ndzambotyam pø'nomo, y va'cø ndzajmayajø que Diosis cyot Jesús va'cø cyøme'chaj cyojapit mumu pøn, sea queñajpapø, sea ca'yajupø. 43 Mismo jetsetique't oy chamsajyajque't mumu tza'maṉvajcopapø'is que mumu vya'ṉjamyajpapø'is Jesús maṉba cøtocoyaj cyojapit por lo que Jesusis chøjcupøpit.
Pyøjcøchoṉyaj Espiritu Santo lo que ji'ndyet Israel pø'nista'm
44 Nømdøcna'ṉ cham Pedro'is yøcspø ote, y nu'c Masanbø Espiritu Santo mumu pøngøsi ityajusecø'yi mientras nømna'ṉ cyøma'nøyaj Pedro. 45 Israel pønda'm vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús lo que miñajupø Pedroji'n nømna'ṉ ñømaya'yaju porque tujcu nunca ji'n tuquise. Porque va'ctzi'tøj Masanbø Espiritu Santo eyapø pøn lo que ji'ndyet Israel pøn. 46 Porque myañaju que jic pø'nis aunque ji'ndyet Israel pø'nis, cyacpø'yaj ote, eyapø ote'omda'm oñaju, y vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios. 47 Entonces Pedro'is ñøjayaju:
―Como yøṉ pø'nista'm pyøjcøchoṉyaj Masanbø Espiritu Santo jujche tø øtz ndø pøjcøchondamuse, øtz nø'mbøjtzi que ji'n mus ndø ya'inductamø va'cø jyana nø'yøyajø. Y mitz ¿ti mi ndzamdamba?
48 Entonces Pedro'is 'yaṉgui'myaju va'cø yac nø'yøyajtøj Jesucristo'is nøyicøsi. Después vya'cayaj Pedro va'cø chø'y siguiera tumø metza jamase'ṉomo.