6
Jøsijcam Jesús maṉ Galilea majris cyøtu'møṉ. Jic mar ñøyipø'stique't Tiberias. Y vøti pø'nis maṉ pya'tyaj Jesús porque isyaju jujche chøcpana'ṉ milagro'ajcuy va'cø yac tzocyaj ca'eta'mbø. Y Jesús qui'm loma chøquicøsi y jiṉ po'csyaju ñøtuṉdøvøji'ṉ. Y nømna'ṉ tyome'aj Israel pø'nis syøṉda'm ñøyipø'is pascua søṉ. Jesús quende'nu y is vøti pøn nø cyønu'cyajupø'is. Entonces Jesusis ñøjay Felipe:
―¿Jut maṉba ndø juñdyam cu'tcuy va'cø ndø nøcu'tyaj vøti pøn nømiñajupø?
Jetse ñøjayu a ver tina'ṉ chamba Felipe'is, porque ñe'c Jesusis qui'psminu que ti maṉba chøqui. Felipe'is 'yaṉdzoṉu ñøjayu:
―Sone mil peso'ombø tuminji'ṉ va'cø ndø ⁿjujyay paṉ ji'n ma cyopa'tyaj pønda'm, usyta'm usytya'm va'cø cyø'syaj tumdum pø'nis.
Pero ijtuna'ṉ jen tum Andrés, Jesusis ñøtuṉdøvøque't y Simóṉ Pedro'is tyøvø. Je'is ñøjay Jesús:
―Yøc ijtu tum ṉga'e ñø'ijtupø'is mosay paṉ cebadapø y metzcuy coque, pero jet ji'ndyet ni tiyø para vøti pøngøtoya.
10 Entonces Jesusis ñøjayu:
―Yac po'csquecyaj vøti pøn.
Y ijtuna'ṉ ya'iṉom mu'c jicø lugajromo. Entonces vøti pøn po'csquecyaju. Ijtuna'ṉ como mosay mil pøn. 11 Y Jesusis pyøc paṉ y ñøjay Dios yøscøtoya, vye'ndzi'yaj paṉ ñøtuṉdøvø y je'is vye'nayaj todo lo que po'csyajuse, y jetseti vye'ñayajque't coque, chi'yaj tumdum pøn cu'tastasneyajpa'cse'ṉomo. 12 Cuando cu'tyaj tasemøta'm, Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø:
―Piṉdamø mi ṉgu'tzacata'm va'cø jana tocoy ni jujche.
13 Por eso piṉaṉdø'pyaju cyu'tzacyajupø y macvøstøjcay cøvaca piṉyaj paṉ cebadapø sobratzøjcupø cuando cu'tyajujcam. 14 Entonces cuando pø'nis isaju milago'ajcuy Jesusis chøjcupø, nømyaju:
―Viyuṉsye yøṉete jicø tza'maṉvajcopyapø nøm ndø ⁿjo'ctamupø va'cø min nascøsi.
15 Pero Jesusis cyønøctøyøyu que maṉbana'ṉ miñaje vøti pøn va'cø yac aṉgui'myajø y por eso tzu'ṉ tyumgø'y maṉ cotzøjcøsi va'cø jana yac aṉgui'myajø.
Jesús vijtu nø' vingøsi
16 Cuando tza'i'ajnømu, mø'ñaj nø'aṉvini ñøtuṉdøvø. 17 Y tøjcøyaj barco'omo tzu'ṉyaju va'cø myaṉyaj nø'cøtumaṉ Capernaum cumgu'yomo. Cuando pi'tzø'ajnømu, Jesús ja ñu'cøtøcna'ṉ. 18 Entonces pocho'tz pømi sava y syujcølapslapsvøy nø'. 19 Como tumø legua mediase'ṉomo nømømna'ṉ myanijatzøcyaj barco cuando isyaj Jesús nø vijtupø nø' vingøsi como si fuera nascøs nø minuse, y nømømna'ṉ ñu'c tome barco'aṉvini, y na'tzemiñaju. 20 Pero je'is ñøjayaju:
―Øjchømøṉø, u mi ña'tztamu.
21 Entonces paquichoco'yajyaju pyøjcøchoṉyaj Jesús barco'omo. Y jø'nøti nu'cu barco nø' acapoya nø myaṉyajumø.
O mye'chaj Jesús vøti pø'nis
22 Pero jut tzu'ṉyajumø Jesusis ñøtuṉdøvø, jiṉ tzø'yajuna'ṉ vøti pøn. Y je'is chi'yaj cuenta que ñøtuṉdøvø tøjcøyajuna'ṉ barco'como y tzu'ṉyajuna'ṉ, pero Jesús ja tøjcøyaj jetji'ṉ barco'omo, y ja itøna'ṉ eyapø barco jinø. 23 Pero eyata'mbø barco Tiberias cumgu'yomo tzu'ṉyajupø oyuna'ṉ cøtyaj tome jic lugarcøsi oyumø pyaṉgu'tyaje vøti pønda'm después que ndø Comi'is oyuna'ṉ ñøjay yøscøtoya Dios. 24 Entonces jyo'pit chi'yaj cuenta pø'nista'm que Jesús ja ityøna'ṉ jeni, ni ja ityajøna'ṉ jeni ñøtuṉdøvø. Entonces vøti pøn tøjcøyajque't barco'omda'm va'cø myaṉyaj Capernaum cumgu'yomo. Y jeni nømna'ṉ mye'chaj Jesús jut ijtu.
Jesús cu'tcuyete tø yaj quenbapø'is
25 Y cuando pya'tyaj Jesús nø'cøtumaṉ, ñøjayaju:
―Maestro, ¿jujchøc mi jac min yø'qui?
26 Jesusis 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju:
―Viyuṉsye mi nøjandya'mbøjtzi: Nø mi ndø me'tztamu pero ji'ndyet porque mi istamu aṉcø que øtz ndzøjcu milagro'ajcuy. Pero mi ndø me'tztamu porque mi ṉgu'jtam pan mi ndyaspacsye'ṉomo. 27 U mi yostam yajpapø cutcucøtoya, sino que yostamø nunca ji'n yajepø cu'tcucøtoya lo que mi nchi'tambapø'is ji'n yajepø quenguy. Jetsepø cu'tcuy øtz ma'ṉbø mi ndzi'tame. Øtz pø'nis chøṉ tyøvøta'm, y ndø Janda Diosis cøpi'ṉøjtzi.
28 Entonces ñøjayaju Jesús:
―¿Ti vøj ndzøcta'mø va'cø ndø tzøctam Diosis syunbase?
29 Jesusis 'yaṉdzoyaju ñøjayaju:
―Va'cø mi ndø va'ṉjamdam ndøvø Diosis chøṉ cø'vejupø, jetse mi ndzøctamba Diosis syunbase.
30 Entonces Jesús ñøjayajque'tu:
―¿Jujchepø seña maṉba mi ndø yac istame? O'ca mi ndø yac istamba seña, maṉba mi va'ṉjamdame. ¿Ti mi ndzøcpa? 31 Porque ndø Janda tzu'ṉgu'ista'm cyu'tyaju cu'tcuy ñøyipø'is maná cuando vityaju'c tøtzønasomo. Como it jaychø'yupø totocøsi: “Tzi'yajtøj cu'tcuy tzajpom mø'nupø va'cø cyu'tyajø”.
32 Entonces Jesusis ñøjayaju:
―Viyuṉsye mi nøjañdya'mbøjtzi: Ji'ndyet Moisesis mi ñchi'tamupø cu'tcuy tzajpom mø'nupø. Sino ø Janda'is mi ñchi'tamba viyuṉsepø cu'tcuy tzajpom mø'nupø. 33 Porque pan lo que Diosis chi'papø, jicømete mø'nupø tzajpomo yaj queñajpapø'is nascøspø pøn.
34 Entonces ñøjayaju Jesús:
―Señor, mumu jama tø tzi'tam mi ndzambasepø cu'tcuy.
35 Y Jesusis ñøjayaju:
―Øjchøṉø cu'tcuy sajpapø'is quenguy mumu pøngøtoyata'm; minbapø øtzcø'mø, nunca ji'n ma 'yose; y va'ṉjambapø'is øjtzi, nunca ji'n ma yo'ctøtzi. 36 Pero como ndzajmayu'mtzi, mitz mi ndø istamu, pero ja mi ndø va'ṉjamda'mø. 37 Mumu pøn lo que ndø Janda'is tziyajupø'stzi, maṉba minyaj øtzcø'mø. Y i minba øtzcø'mo, øtz nunca ji'n ma macpø'i ni jujchøc. 38 Øtz mø'nu øjtzi tzajpomo, ji'ndyet va'cø ndzøc ø ne'c sunbapø tiyø, sino que va'cø ndzøcø lo que syunbase cø'vejupø'stzi. 39 Maṉba mi ndzajmatyame lo que syunbapø ø Janda'is lo que cø'vejupø'stzi. Je'is syunba va'cø jana yac tocoyø ni jutipø pøn je'is tzi'upø. Sino syunba øtz va'cø ⁿyac visa'yajø ultimopø jamacøsi. 40 Maṉba mi ndzajmatyaṉque'te lo que jujche syunba cø'vejupø'stzi. Je'is syunba va'cø queñaj mumu jamacøtoya isyajpapø'stzi y va'ṉjamyajpapø'stzi Diosis chøṉ 'Yune. Y øtz maṉba ⁿyac visa'yaje ultimopø jamacøsi.
41 Entonces Israel pø'nis cyø'o'nøyaju Jesús porque Jesús nømu: “Øjchønø cu'tcuy mø'nupø tzajpomo”. 42 Nømyajque'tu:
―Parece yøṉete Jose'is 'yune Jesús, y øtz ṉgomusatya'mba øjtzi jyata y myama: ¿ticøtoya nø ñømu: “Øjchøṉ mø'nupø tzajpomo”?
43 Por eso Jesusis 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju:
―Utyø ṉgø'o'nøtyam mi ne'ṉgomda'm. 44 Ni i ji'n mus ñu'c øtzcø'mø mientras que ji'n yac mijnay qui'psocuy ø Janda Diosis cø'vejupø'is øjtzi. Y o'ca minba øtzcø'mø, øtz maṉba ⁿyac visa ultimopø jamacøsi. 45 It jachø'yupø tza'maṉvajcoyajpapø'is jyachø'yajuse: “Mumu pøn Diosis maṉba 'yaṉmayaje”. Jetcøtoya cyøma'nøjayajpapø'is ø Janda'is 'yote, y aṉmayajpapø pøn Dioscø'mda'm, mumu jejta'm maṉba minbø'yaj øtzcø'mø.
46 ”Ni i'is nunca ja is ø Janda Dios, único øtz Diosmø tzu'ṉu, øtz isøjtzi ø Janda Dios. 47 Viyuṉse mi nøjayndyambøjtzi: O'ca mi ndø va'ṉjamdamba øjtzi, maṉba mi ṉguendam mumu jama. 48 Ø jchøṉ cu'tcuy sajpapø'is mumu pøngøtoya quenguy. 49 Ndø vi'nata'mbø ndø janda'is cyu'tyaju maná tøtzønasomo ityajupø, pero ca'pø'yaju'am. 50 Pero øtz mi ndza'maṉvajcatyamba cu'tcuy mø'nupø tzajpomo que muspa cyu'tyaj pø'nis y ji'n maṉ cya'yaje. 51 Øjchøṉø cu'tcuy mø'nupø tzajpomo sajpapø'is quenguy. O'ca aunque jutipø pø'nis cyu'tpa yøṉ cu'tcuy, maṉba quen mumu jamacøtoya. Y cu'tcuy lo que øtz maṉbapø ndzi'i, mismo øjtze sis. Øtz maṉba ndzi'ocuyaj ø sis va'cø yaj ca'tøjø va'cø queñaj nascøsta'mbø pøn.
52 Entonces Israel pø'nis cyø'o'nøyaju ñe'comda'm nømyaju:
―¿Jutznømø muspa yøṉ pø'nis tzi'tam ñe'c sis va'cø ndø cu'tatyamø?
53 Entonces Jesusis ñøjayaju:
―Viyuṉse mi nøjandya'mbøjtzi: Øjchøṉø Pø'nis Tyøvøta'm; o'ca ji'n mi ndø cu'tay ø sis y ji'n mi ndø ndo'ṉay ø nø'mbin, ji'n mus mi ṉgyena. 54 O'ca mi ⁿvi'capya ø sis y ndo'ṉapya ø nø'mbin, mi ṉgyenba mumu jamacøtoya. Y øtz ma'ṉbø mi yac visa' ultimopø jamacøsi. 55 Porque ø sis viyunsepø cu'tcuyete y ø nø'mbin viyuṉsepø ujcuyete. 56 Vi'capyapø'is ø sis y tyo'ṉapyapø'is ø nømbin, ø ndzoco'yom itpa y je'tis choco'yom itpøjtzi. 57 Ø Janda cø'vejupø'is øjtzi, ñe'c quenba y je'is yaj quenba øjtzi, y jetsetique't cu'tpapø'is øjtzi, ⁿyaj quenque'tpati øjtzi. 58 Øjchøṉ cu'tcuy mø'nupø tzajpomo. Vi'nata'mbø ndø Janda'is cyu'tyaj maná, pero ca'pø'yaju'am. Cyu'tpapø'is yøcsepø cu'tcuy øtz ndzambapø maṉba cyen mumu jamacøtoya.
59 Yø'csepø ti cham Jesusis Israel pø'nis cyonocscuy tøjcomo mientras que nømna'ṉ 'yaṉma'yoyu Capernaum gumgu'yomo.
Ote tø yaj quenbapø'is mumu jama
60 Por eso cuando myañaj vøti ñøtuṉdøvø'is nømyaju:
―Na'nchaṉda'mbø tiyø nø cha'maṉvajcu. ¿I'is cyønøctøyøpya jetsepø ote?
61 Jesusis ñe'cti myusu que nø ñu'mgø'o'nøyaj ñøtuṉdøvø'is y ñøjayaju:
―Lo que øtz nø mi ndzajmatyamupø ticøsi, ¿ti'ajcuy nø mi ṉgui'syca'tamu? 62 ¿Tiyacs ma mi ṉgui'pstame cuando maṉba mi ndø istame nøm qui'mu'ctzi tzajpomo jut ijtumøna'ṉtzi vi'na? Øjchøṉø mumu Pø'nis Tyøvøta'm. 63 Espiritu'is tø yaj quenba, ndø sis ni ticøtoya ji'n yose. Øtz ndzambapø tiyø, Espiritute y ø ondeji'ṉ mi ṉgyendamba. 64 Pero vene'aṉbøn mitzta'm ji'n mi ndø va'ṉjamdame.
Porque Jesusis na myuspatina'ṉ desde cho'tzcu'yomo i'is ji'n maṉ vya'ṉjamyaje. Y myusque'tuti i'is maṉba chi'ocuyaje 'yenemigocøsi. 65 Y Jesusis ñøjayaju:
―Jetcøtoya øtz mi nøjandyamu'mtzi, que ni iyø ji'n mus min øtzcø'mø o'ca ji'n yac min qui'psocuy ø Janda Diosis.
66 Desde jic jamacøsi vøti ñøtuṉdøvø'is chacpø'yaj Jesús, y ja maṉam pya'tyaje. 67 Entonces Jesusis 'yaṉgøva'cyaju ñøjayaju macvøstøjcapyø ñøtuṉdøvø:
―¿Será que maṉbatijacs mi ndø tzacpø'taṉgue'te?
68 Entonces Simón Pedro'is ñøjayu Jesús:
―Ø Ṉgomi, ¿ti'ajcuy ma'ṉbø mba'jtam eyapø? Pero ni iji'ṉ ji'n mus maṉda'møjtzi porque sólo mitz muspa tø tza'maṉvajcatya'mø jujche muspa tø quendam mumu jamacøtoya. 69 Y mi va'ṉjamda'mbøjtzi y musta'mbøjtzi que mijtzete Cristo, quenbapø mi Diosis 'yune.
70 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayaju:
―Øtz mi ṉgøpiṉda'mu øjtzi macvøstøjcay y tumø pujtu mijtzomda'm ñøc'ijtøyupø yatzi'ajcu'is.
71 Jesusis chamuna'ṉ Judas, Simón Iscariote'is 'yune. Porque je'is chi'ocu'yaj Jesús 'yenemigocøsi, y Judas macvøstøjca'yombøna'ṉete.
Jesusis myuqui'is ji'na'ṉ vya'ṉjamyaje